Europai reikia lyderio, bet niekas nenori imtis šio nelengvo darbo. Ekonominė krizė vis labiau spaudžia Europos šalių vyriausybes, ypač nesaldu euro zonos šalims. Nerimas dėl Graikijos finansinio stabilumo didėja, Ispanijos padėtis taip pat baugina – čia darbo neturi apie 20 proc. gyventojų, siautėja recesija, o biudžeto deficitas bauginamai didelis. Portugalija, Italija ir Airija atrodo kiek geriau, bet atsipalaiduoti dar ankstoka.

Turtingosios euro zonos šalys – Vokietija ir Prancūzija – neskuba atverti savo piniginių ir pasidalyti turtais su lėšų pristigusiomis kaimynėmis. Netikrumas ir baimė jau spėjo sugriaužti apie 10 proc. euro vertės dolerio atžvilgiu, ir tai įvyko stebėtinai greitai. Krizė grasina ne tik ekonominiais nuostoliais, Europos Sąjungos stabilumui taip pat iškilo pavojus. Turtingam, bet sutrikusiam Vakarų pasauliui reikia stipraus lyderio.

Briuselio biurokratai šiuo atveju – beverčiai, nes dirbtinai remiantis Lisabonos sutartimi sukurti postai, pareigybės ir tariami lyderiai neatlieka tokio vaidmens, kokio reikėtų. Europos Komisijos vadovas José Manuelis Barroso ir ES prezidentas Hermanas Van Rompuy nėra tie lyderiai, kurių reikia Senajam žemynui šiuo sunkiu metu. Visi suvokia, kad stipriu ES vadovu galėtų būti vienas nacionalinių lyderių.

Daugiausia akių krypsta į Vokietijos vadovę Angela Merkel. Ji ne tik vadovauja ekonomiškai stipriausiai ES šaliai, Vokietijos kanclerė jau ne kartą įrodė, kad moka derėtis, tartis ir vadovauti. Būtent to Europai dabar reikia labiausiai.

Hiperaktyvusis Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ar lėtasis britų premjeras Gordonas Brownas tam vaidmeniui visai netiktų, kaip ir Ispanijos ministras pirmininkas José Luisas Rodríguezas-Zapatero, kuris taip giliai įklimpęs į savo šalies bėdas, kad visų ES rūpesčių jam būtų per daug.

Blogiausia, kad pati A.Merkel, kaip ir jos vadovaujama šalis, nenori prisiimti atsakomybės ir mėginti įveikti krizės ES. Vokietija porą dešimtmečių saugiai ir atsargiai kūrė tai, ką dabar turi, – klestėjimą, stabilią ekonomiką, rytinės ir vakarinės šalies dalies bendrystę, todėl labiau už viską norėtų išsaugoti status quo padėtį.

Graikijos finansinis krachas ir nestabili ES padėtis grasina ramiai Vokietijos būčiai. Iš pirmo žvilgsnio A.Merkel ir Vokietija visai neprivalo kišti savo galvos į ES nestabilumo kilpą. Ši šalis daug padarė, kad Europa būtų suvienyta, todėl dabar galėtų atsikvėpti ir atsakomybės vadeles perduoti kitiems.

Vokietijoje nesuprantama, kodėl vokiečiai dabar turėtų mokėti už graikus, ispanus ar portugalus. Kodėl šioms šalims reikia skolinti pinigų, kai jos visą laiką gyvena skolose ir dar meluoja (kaip tai darė graikai) apie savo įsipareigojimus ir skolas.

Vokietija jau išgyveno skausmingas reformas, mokesčių karštliges ir stagnacijos bangas, todėl kai kuriems vokiečiams atrodo teisinga graikus palikti likimo valiai. Tegu bankrutuoja ir pasimoko.

Tiesa, Vokietija šiek tiek skolinga eurui ir toms prekybos erdvėms, kurias jis atvėrė. Būtent vokiečių įmonės iš bendros euro zonos prekybos nusigriebė daugiausia finansinės grietinėlės. 44 proc. Vokietijos eksporto susiję su jos kaimynėmis euro zonos šalimis, todėl leisti nuskęsti Graikijai, kuri su savimi nusitemptų stabilų eurą, būtų nedovanotina.

Vokietija ir Prancūzija derasi dėl pagalbos graikams, nes bijo, kad šie neturėdami kitos išeities nesikreiptų į Tarptautinį valiutos fondą. Toks prašymas reikštų, kad ES nesusitvarko viduje, ir dar labiau susilpnintų bendrą Europos valiutą.

Tiesa, A.Merkel savo rinkėjams pažadėjo, kad mokesčių mokėtojų pinigais Graikijos negelbės. Matyt, Vokietijos bankams bus siūloma išpirkti graikų skolas.

Vokietijai gali būti sunku išlaikyti status quo ne tik todėl, kad ekonominė krizė pakando pasitikėjimą ES ekonomika ir susvyravo euro stabilumas. Vokiečiams kuo toliau, tuo sunkiau seksis išlaikyti dabartinį ekonominį klestėjimą, nes šalies visuomenė sensta, dirbančius žmones užgriūva nelengva našta – išlaikyti aukštą šalies ekonomikos lygį ir senstančius bendrapiliečius.

Šaliai reikia darbo, socialinių ir ekonominių reformų, bet jos atidėliojamos, nes kol kas viskas klojasi gerai. Šie galimi rūpesčiai šalies viduje neleidžia Vokietijos vadovei lengvai ryžtis ir čiupti ES vadelių.

Parengta pagal Newsweek informaciją