Lietuviai turėtų suprasti, kad lenkų tautinė mažuma nėra pavojinga Lietuvai, o eskaluojama įtampa naudinga tik Maskvai, sako įtakingas Lenkijos politikas europarlamentaras Michalas Tomaszas Kaminskis.

„Mūsų draugai lietuviai turėtų suprasti, kad lenkų mažuma nėra pavojus Lietuvai (...). Vieninteliai, kurie patenkinti, kai kyla problemų dėl lenkų mažumos Lietuvoje, yra Maskvoje. Imperija turi didžiausią interesą ardyti draugystę tarp demokratinių šalių, kurios yra šalia imperijos“, – interviu BNS sakė buvęs Lenkijos prezidento patarėjas M.T.Kaminski.

Šiuo metu Europos Parlamento Konservatorių ir reformistų frakcijai vadovaujantis politikas sakė manąs, kad lenkų mažuma galėtų tapti tiltu tarp Lenkijos ir Lietuvos.

„Rusija suinteresuota įtampa tarp Lenkijos ir Lietuvos mažumų klausimais. Turime būti labai atsargūs. Lenkijos ir Lietuvos nacionalistai patys to nežinodami gali tarnauti Maskvos interesams“, – tvirtino Lenkijos Teisės ir teisingumo partijos ideologas.

Kelerius metus prezidento Lecho Kaczynskio patarėju buvęs M. T. Kaminskis sakė nemanąs, kad lenkai Lietuvoje patiria diskriminaciją, tačiau teigė, kad pavardžių rašybos klausimo išsprendimas būtų labai naudingas.

„Dabartinės situacijos nelaikau diskriminacija, bet turėtume išspręsti tokias problemas kaip pavardžių rašymas. Daugybę metų kalbame savo draugams Lietuvoje - prašome, tiesiog padarykite tai, kelios raidės nepakirs Lietuvos valstybingumo, nebijokite kelių raidžių“, – sakė politikas.

Lietuva dažnai sulaukia priekaištų iš Lenkijos politikų, kad nesilaiko duoto pažado įteisinti pavardžių rašybą dokumentuose originalo kalba lotyniško pagrindo rašmenimis. Dabartinė Lietuvos vyriausybė tam pritaria, tačiau Seime kol kas balsavimo nebuvo. Lietuvoje yra abejojančių, ar toks pavardžių rašybos įteisinimas atitiks Konstituciją.

Pasak M. T. Kaminskio, Lietuvai ir Lenkijai pasisekė, kad, priešingai nei tarpukariu, dešimtajame dešimtmetyje abi pusės suvokė, jog nacionalizmas būtų labai pavojingas.

„1919 metais valstybės ir tautos buvo jaunos, buvo daug erdvės tik į save nukreiptam nacionalizmui. Pradžia buvo labai bloga – Lenkijos kariuomenės invazija į Vilnių, kurią lietuviai laikė labai brutaliu jėgos panaudojimo aktu. 1989–1990 metais buvome protingi suprasti, kad nacionalizmas yra labai pavojingas“, – teigė M. T. Kaminskis.

„Suprantu, kad buvo istorinių priežasčių lietuviams bijoti lenkų buvimo čia. Bet šiandien Lenkijoje nėra jokios politinės jėgos, kuri bent užsimintų apie sienas. Lietuva kaip nepriklausoma valstybė pripažįstama iš širdies“, – sakė Europos Parlamento narys.

Politikas tvirtino esąs įsitikinęs, kad geopolitiškai Lenkija ir Lietuva privalo bendradarbiauti.

„Nėra tokios geopolitinės galimybės, kad Lenkija būtų laisva, o Lietuva ne, ar atvirkščiai. Geopolitiškai yra tik viena galimybė – arba mes kartu laisvi, arba kartu pavojuje. Turime būti kartu. Lenkijos prezidentas L. Kaczynskis kuria aljansą nuo Talino, per Rygą, Vilnių, Varšuvą, Kijevą iki Tbilisio. Kartu esame labai stiprūs – kartu su Ukraina, Lenkija, Lietuva, Baltijos šalimis, Gruzija“, – sakė politikas.

Lietuva ir Lenkija pastarąjį dešimtmetį Europos Sąjungoje buvo laikomos itin artimomis sąjungininkėmis, buvo geri asmeniniai prezidentų ryšiai, bet dvišalius santykius kartais vis užtemdydavo klausimai dėl tautinių mažumų situacijos abejose šalyse.

Diplomatai sako, kad itin kategoriškai šiuo klausimu yra nusiteikęs Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis, kuris teigia neatvyksiąs į Lietuvą tol, kol nebus patenkinamai išspręsti tautinių mažumų klausimai.

Lenkai yra gausiausia tautinė mažuma Lietuvoje ir sudaro apie 6 procentus gyventojų. Lenkais Lietuvoje save laiko per 200 tūkst. žmonių, dauguma iš jų gyvena Rytų Lietuvoje.