2012 m. gegužės 25 d., penktadienis

Aloyzas Sakalas. Ko nepasakė Lietuvos oratoriai Kovo 11-ąją?

2010-03-15
Rubrikose: Politika » Komentarai ir pokalbiai 
Aloyzas Sakalas

Nuotraukos autorius Kęstutis Vanagas/BFL
© Baltijos fotografijos linija

Pasakyta daug įsimintinų kalbų. Jose nebuvo nė vienos dviprasmiškos minties ar mūsų oratorių pamėgtų sarkazmų. Tai buvo valstybės politikų kalbos, kurios papildomai sustiprino šventinę nuotaiką. Kaip  ir mojuojančių trispalvėmis gausus žmonių būrys. Bet pasigedau mūsų vadovų kalbose nuoseklaus istorinio kelio į Nepriklausomybę apžvalgos. Iš Lietuvos vadovų kalbų buvo galima suprasti, kad tautos atgimimas prasidėjo tik 1988 metais atsiradus Sąjūdžio iniciatyvinei grupei, kurios idėjos žaibiškai pasklido Lietuvoje. Taip ir buvo, bet joms rasti terpę mūsų sąmonėje reikėjo, kad pati sąmonė būtų paruošta jų priėmimui. Kokie gi veiksniai turėjo lemiamos įtakos mūsų mąstysenai, kuri taip emocingai priėmė Sąjūdžio iniciatyvinės grupės pasiūlytas idėjas? Man regis, jų buvo ne  vienas. Tai dar neišblėsę atmintyje prisiminimai apie tarpukario Nepriklausomą Lietuvą, jos okupaciją, apie išvežtus į Sibirą tautiečius, apie geležinį KGB kumštį, kuris trenkdavo kiekvienam, mąstančiam ne pagal LKP nurodymus.

Atskirai reikia pabrėžti  mūsų partizanų pasišventimą kovoti dėl Lietuvos laisvės. Vertėjo priminti visiems, kad partizanauti išėjo geriausias kaimo jaunimas, jo žiedas. Išėjo... ir padėjo savo galvas Lietuvos miškuose, nuoširdžiai tikėdami politikų kalbomis, kad amerikonai ateis iki artimiausių Kalėdų, vėliausiai iki Velykų. Neatėjo, nes to ir neplanavo. Lietuvos politikai iš užjūrio palaikė partizanų kovą, žinodami, kad partizanų laukia tik mirtis, bet ne laisvė. O nušauti jauni partizanai buvo guldomi miestelių aikštėse stribų patyčioms. Geriausi ir doriausi jaunuoliai žuvo, jų artimieji atsidūrė Sibire. Tuo tarpu partizanus myriop siuntę politikai neprarado nė plauko nuo savo galvų. Dabar, minint Nepriklausomybės dvidešimtmetį, derėjo prisiminti visus žuvusius partizanus, pabrėžti jų kovos įtaką kiekvieno lietuvio sąmonei ir juos pagerbti  bent jau tylos minute. To pasigedau. Kaip pasigedau ir užuominų, kad lietuvių sąmonę labai veikė tokios radijo  stotys kaip „Amerikos balsas“, o ypač „Laisvės radijas“. Šios dvi stotys neleisdavo mums tapti ideologiškai iškastruotais TSRS piliečiais. Mūsų oratoriams patiems reikėjo paminėti „Katalikų Bažnyčios Kroniką“ ir tuometinius disidentus. Ačiū Rusijos šviesuoliui Sergejui Kovaliovui – jis ištaisė mūsų vadovų klaidas.

Visa tai įvertinus man neatrodo, kad Sąjūdis atsirado  iš niekur, garsiam politikui kaip kokiam iliuzionistui mostelėjus burtų lazdele. Sąjūdis gimė tada, kai mūsų visų sąmonė jau buvo paruošta jam gimti. Tik tada ištartas žodis tapo kolektyviniu visuomenės veiksmu.

Pasigedau ir Seimo Pirmininkės Irenos Degutienės išminties. Ji nesutiko perskaityti posėdyje pirmojo atkurtos Lietuvos Respublikos Prezidento, nūnai kovojančio su labai sunkia liga, Algirdo Brazausko  sveikinimo laiško. Motyvai: Prezidentas Valdas Adamkus taip pat nesveikins posėdžio. Bet Prezidentas Algirdas Brazauskas neatvyko į posėdį vien dėl to, kad jo jėgos jau baigiasi, o ne dėl kokių nors politinių priežasčių. Galbūt tai jau paskutinis jo žodis šioje žemėje. Bet  žymiai krikščionių demokratų veikėjai Irenai Degutienei politinis nepakantumas yra nepalyginamai svarbiau už elementarų padorumą. Jo nestokoja eilinė   kataliko šeima, bet tokio padorumo šiuo atveju labai trūko Seimo Pirmininkei.

Bernardinai.lt

KOMENTARAI

Komentarai surikiuoti nuo seniausio iki naujausio (rodyti atvirkščiai)

« < 1 - 2 - 3 - 4 > »
jonis 2010-03-15 10:50

P.Aloyzai, gerai siandien parase p.A.Racas. Cia ne p.Degutienei reikia atsiprasyti o p.Brazauskui. Visi mes sergame, visi mes mirsime, ir tai nera priezastis kelti zmogu i padebesius ypac per 20meti kuris yra tautos o ne vietinio veikejo kuris state nei komunizma nei Lietuva o savo draugyste. Taip kad laukiame atsiprasymo.

stebėtojas 2010-03-15 11:36

p. Joni, bet Degutienė pati suprato savo netaktą ir jau viešai atsiprašė Brazausko. Kaip tada su Jūsų teiginiais?

jonis 2010-03-15 12:48

p.Stebetojau tikriausiai nebuvote gimes arba blogai stebejote ta minima laikotarpi. Prasau tada nueikite i seimo stenogramas, pasiskaitykite mazvydo bibliotekoje to laiko laikrascius, interviu, pasiimkite video medziaga kuriose aptiksite AMB priklausancias frazes apie nepriklausomybe kaip beprotizma, apie trispalve kaip skudura, apie sajudi, apie nepriklausoma Lietuva tarpukariu ir pan. Kai pastudijuosite galite tada mokyti ir pan. O kad Degutiene atsiprase tai dar nenutrina pono Brazausko istorines "mintis" is to laiko. Ji atsiprase ne del to jog buvo toks istorinis ivykis o tik todel kad neperskaite jo prisitaikelisko sveikinimo. O vistiek prisiminsime ji kaip veikeja kuris gali kaili keisti tik todel kad islikti valdzioje buvo vienintelis kelias ir kad daryti bizniukus su draugais galima buvo tik prisitaikius. Taip kad laukiam atsiprasymo.

topas 2010-03-15 13:09

Joniui.Nebūkite toks vienpusiškas,istorija yra daug sudėtingesnė ir daugiareikšmingesnė negu Jūs vaizduojatės.Turėtumėt atsižvelgti į tai, ką A.Brazauskas kalbėjo Kovo 11-ąją parodytame filme.Ne be reikalo įvairių pažiūrų politologai laiko A.Brazauską vienu iškiliausių Lietuvos politikų.

Vitas 2010-03-15 13:13

Valio Pilietei Degutienei!!!

Simas 2010-03-15 15:47

Tai kad Brazauskas visuomet buvo nepriklausomybės "stabdis", skaityti jo sveikinimą nepriklausomybės 20-mečio proga būtų mažų mažiausiai ciniška. Ačiū Dievui, kad I.Degutienei užteko proto tą "sveikinimą" nustumti į šoną.

Praeivis 2010-03-15 16:18

A.Sakalo (gerbiu šį žmogų, bet teisybė patinka labiau) argumentas (cituoju:"Bet Prezidentas Algirdas Brazauskas neatvyko į posėdį vien dėl to, kad jo jėgos jau baigiasi, o ne dėl kokių nors politinių priežasčių. Galbūt tai jau paskutinis jo žodis šioje žemėje.") daug labiau prasižengia su padorumu nei I.Degutienės nesusiorientavimas, už kurį ji jau atsiprašė. O jei atsiprašė, ar nebūtų katalikiška atleisti? Kam tokia arogantiška straipsnio pabaiga? Tesveiksta Brazauskas, testiprėja, tepakalba dar.

besikodyluojantiems 2010-03-15 17:16

'istorija yra daug sudėtingesnė ir daugiareikšmingesnė negu Jūs vaizduojatės'. nemanau, kad istorija l. sudetinga - gimimas, gyvenimas ir mirtis (uzdaras ir nesibaigiantis trejetukas su perpektyva toliau gyventi) - tik susikomplikave, nezinantys ka daryti ir panikuojantys asmenys kelia isterijas, sukelia krizes ir kitus sudetingumus. Laikas eina tik i pirmyn - be vingiu ir issisukinejimu

vic 2010-03-15 19:42

vic o varge sakalai, brazauskiai ir apie ka cia dar kalbeti- romunai ir tai uz mus protingesni, nebe tauskia apie ciauceskus

Klasikas 2010-03-15 20:21

Politinės ir paprastos gyvenimiškos išminties trūksta ne tik I. Degutienei, bet ir daugeliui Lietuvos politikų. Netgi ir pačiam A. Sakalui. Tokia jau realybė. Kitaip politinė sistema nebūtų taip nepataisomai degradavusi.

Elementariausių ekonomikos dėsnių ignoravimas, moralės normų nepaisymas, teisės sampratos iškraipymas iki painiausios teisinės kazuistikos yra jau senokai tapęs įprastu dalyku politinio ir teisinio elito gretose. Tai negali neatsiliepti visos visuomenės gyvenimui. Tokioje atmosferoje ir šventės tampa dviprasmiškais „performansais“.

« < 1 - 2 - 3 - 4 > »
Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • skaityti komentarus (33)
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Obama Nato viršūnių susitikime Čikagoje

Per šį viršūnių susitikimą ore tvyrojo svarbus klausimas: kaip 28 nares turinti Šiaurės Atlanto sutarties organizacija, iš pradžių sukurta dėl Šaltojo karo, prisitaikys prie pasaulio po 2014-ųjų?

Timothy Snyderis

Galite sakyti, kad Vakarai visiškai nesupranta apie Rytų Europą, ir didžia dalimi tai tiesa, nors jie ir supranta kai kuriuos dalykus, tokius kaip Holokaustas, kurį vadinu Rytų Europos įvykiu.

Kęstas Kirtiklis

Greiti diplomai kaip ir greitas maistas, kai pastarojo nevirškina – griebiesi piliulės. Kai pirmieji nelenda į galvą – griebiesi... dabar jau ausinių ir mikrofono. Arba kieno nors kito disertacijos.

Sarajevo apsiausties dvidešimtmečio minėjimas

Nuo Bosnijos karo pradžios prabėgo lygiai dvidešimt metų, bet laikas nepadėjo atsakyti į painius ir skausmingus klausimus: kodėl kaimynas atsigręžė prieš kaimyną?

Zygmunt Bauman

Tenka konstatuoti, kad turime realistiškai vertinti situaciją ir suprasti, jog kiekvienam režimui naujosios komunikacijos technologijos atveria vis geresnių galimybių skleisti savo propagandą ir pasiekti norimus taikinius per internetą.