Bus išsaugotos mėlyngurklių ir kitų saugomų paukščių veisimosi buveinės
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, vykdydama projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas“, kuris finansuojamas Europos Sąjungos fondų bei Lietuvos Respublikos bendrojo finansavimo lėšomis, tvarko Baltosios Vokės šlapžemes.
Baltosios Vokės biosferos poligonas - svarbi „Natura 2000“ tinklo sudėtinė dalis. Čia esančioms gamtinėms vertybėms išsaugoti būtinas tvarkymas. Išnaikinus nendrynus, atsikurs tipiška tarpinių pelkių augalija, bus užtikrinta palanki mėlyngurklių ir kitų saugomų rūšių apsaugos būklė.
Planuojama, kad šie gamtos tvarkymo darbai bus sėkmingai įgyvendinti iki šių metų kovo pabaigos. Projekto partneris, Dieveniškių istorinio regioninio parko direkcija, skiria žmones ir parūpina priemones, reikalingas tinkamam projekto veiklų vykdymui, bendradarbiauja su darbų vykdytojais, koordinuoja jų veiklą vietoje. Atliekamų darbų tikslas – užtikrinti palankią mėlyngurklių ir kitų saugomų paukščių apsaugos būklę, išsaugant jų veisimosi buveines. Bendras teritorijos tvarkymo plotas - 199, 65 ha.
Apie 20 km į pietus nuo Vilniaus miesto nusidriekusį Baltosios Vokės šlapžemių kompleksą sudaro seklus Papio ežeras, apleistas durpynas bei drėgnos pievos. Teritorija iš visų pusių apsupta didelių miško masyvų.
Baltosios Vokės biosferos poligonas turi buveinių apsaugai (įsteigtos raudonpilvės kūmutės ir skiauterėtojo tritono apsaugai) bei paukščių apsaugai (įsteigtos mėlyngurklės apsaugai) svarbios teritorijos statusą. Teritorijoje reguliariai peri 3 – 5 mėlyngurklių poros.
Pastaraisiais metais teritorijoje ir artimiausiose apylinkėse stebėta daugiau kaip 200 paukščių rūšių. Iš jų 46 - Lietuvos raudonosios knygos rūšys bei 57 rūšys, įrašytos į Europos sąjungos Paukščių direktyvos I priedą. Pavasarinių ir rudeninių migracijų metu Papio ežere ir šalia esančio durpyno ežerokšniuose apsistoja iki 10 000 paukščių. Papio ežere esanti didesnė nei 500 porų rudagalvių kirų kolonija yra nacionalinės svarbos.
,,Natūraliose, nepažeistose pelkinėse buveinėse paprastai auga žemažolė ar reta augmenija. Jei pelkės hidrologinis režimas pažeidžiamas, susidaro palankios sąlygos aukštaūgei augmenijai, krūmams, medžiams. Tokiu būdu keičiasi pelkėms būdinga augmenija, išstumiami retieji augalai, tokias vietas apleidžia ir šlapių pievų paukščiai. Nors Baltosios Vokės šlapžemės dar gana gerai išsilaikę ir jose randama daug retųjų rūšių, tačiau šios teritorijos neaplenkė praeityje vykę sausinimo darbai. Čia esančioms gamtinėms vertybėms išsaugoti būtinas tvarkymas. Dėl pasikeitusio hidrologinio režimo šlapžemėse pradeda augti krūmai, nendrės.
Išnaikinus nendrynus, atsikurs tipiška tarpinių pelkių augalija - viksvinės buveinės. Siekiant palaikyti atvirą kraštovaizdį natūralių pievų ir užliejamų ganyklų plotuose bei užtikrinti palankią mėlyngurklių ir kitų saugomų rūšių apsaugos būklę, išsaugant jų veisimosi buveines, yra būtina speciali žmogaus pagalba. Svarbiausios tvarkymo priemonės: nendrių, krūmų šalinimas ir hidrologinio režimo atstatymas“ – sako Dieveniškių istorinio regioninio parko vyriausioji ekologė Aleksandra Jurgo.
Siekiant supažindinti su „Natura“ 2000 teritorija, gamtinėmis vertybėmis ir jų apsaugos poreikiais bei informuoti lankytojus apie priemonių svarbą, Baltosios Vokės šlapžemių teritorijoje, bus pastatyti keturi informaciniai stendai.
Aplinkos ministerijos informacija