Mėnulyje pabuvoję buvę NASA astronautai teigia nerimaujantys dėl JAV prezidento ketinimų atsisakyti planuotų misijų į Mėnulį.

Nesėkme pasibaigusios „Apollo 13“ misijos vadas Jimas Lovellas BBC teigė, kad Barako Obamos sprendimas JAV kosmoso tyrinėjimams turės „katastrofiškų pasekmių“.

Paskutinysis Mėnulyje apsilankęs Eugene Cernanas tvirtino esantis nusivylęs.

Praėjusį mėnesį B. Obama atšaukė buvusio prezidento George`o W. Busho patvirtintą NASA „Constellation“ programą, planavusią nusileidimus Mėnulyje.

NASA vis dar siekia nusiųsti astronautus į Mėnulį, tačiau to greičiausiai teks laukti dešimtis metų, o kai kurie mano, kad tai niekada taip ir neįvyks.

1972 metais paskutinysis sugrįžęs į „Apollo 17“ modulį, E. Cernanas yra paskutinysis astronautas, kurio kojos lietė Mėnulio paviršių.

„Aš nusivylęs, kad aš vis dar esu paskutinis žmogus, pabuvojęs mėnulyje. Maniau, kad jau seniausiai būsime ten sugrįžę“, – teigė jis.

„Manau, Amerika yra įpareigota išlaikyti savo lyderystę technologijų srityje bei moralinę lyderystę ieškant žinių. Smalsumas yra žmogaus egzistencijos pagrindas“, - pridūrė E. Cernanas.

Tokioms mintims pritaria ir „Apollo 13“ vadas Jimas Lovellas.

„Aš asmeniškai manau, kad tai turės katastrofiškų pasekmių mūsų sugebėjimams tirti kosmosą. Jie pasekmių gerai neapgalvojo“, – kalbėjo jis.

Nors E. Cernanas ir J. Lovellas išreiškė savo nerimą dėl B. Obamos sprendimo, pirmasis žmogus Mėnulyje Neilas Armstrongas taktiškai išvengė šios temos.

Kai 1969 metų liepą jis žengė Mėnulyje, atrodė, kad žmonija netrukus kolonizuos kitus pasaulius. Tačiau 1994 metais interviu jis teigė: „Realybė galbūt išbluko. Tačiau svajonė vis dar yra ir bėgant laikui ji galbūt sugrįš.“

Atšaukus NASA „Constellation“ programą, ketinusią iki 2020 metų sugrąžinti amerikiečius į Mėnulį, kyla klausimas, kas įkvėps kitą kartą.

NASA vis dar neatsisako minties nusiųsti astronautus į Mėnulį, skrydžius rengsiančiam privačiajam sektoriui pasiūlydama savas paskatas ir priežiūrą. Tačiau tai gali užtrukti.