Jn 4, 43–54 „Eik, tavo sūnus gyvas!“ Žmogus patikėjo Jėzaus žodžiais ir išėjo namo.
Jėzus išvyko iš Samarijos į Galilėją. Jis pats buvo pareiškęs: „Pranašas negerbiamas savo tėviškėje“. Kai jis pasiekė Galilėją, galilėjiečiai priėmė jį su džiaugsmu, nes buvo matę jo darbus per šventes Jeruzalėje; mat, jie buvo nukeliavę į tas šventes.
Jis vėl atėjo į Galilėjos Kaną, kur buvo pavertęs vandenį vynu. O Kafarnaume buvo vienas karaliaus valdininkas, kurio sūnus sirgo. Išgirdęs, jog Jėzus iš Judėjos sugrįžęs į Galilėją, jis atkeliavo pas jį, ir maldavo eiti ir išgydyti jo sūnų, kuris buvo marinamas.
Jėzus jam atsakė: „Kol nepamatysite ženklų ir stebuklų, jūs netikėsite“.
O valdininkas prašė: „Viešpatie, ateik, kol mano vaikas dar nenumirė“.
Jėzus jam tarė: „Eik, tavo sūnus gyvas!“ Žmogus patikėjo Jėzaus žodžiais ir išėjo namo.
Pareinantį jį pasitiko tarnai ir pranešė, kad vaikas gyvas. Jis pasiteiravo, kurią valandą sūnui pasidarė geriau. Jie atsakė: „Vakar apie septintą valandą atslūgo jam karštis“. Taip tėvas patyrė, kad tai buvo ta valanda, kada Jėzus pasakė jam: „Tavo sūnus gyvas“. Ir įtikėjo jis pats ir visi jo namai.
Tai buvo antras stebuklas, kurį Jėzus padarė, sugrįžęs iš Judėjos į Galilėją.
Kiti skaitiniai: Iz 65, 17–21; Ps 29, 2. 4–6. 11–13
Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Juozapas Marija Žukauskas OFM
Šios dienos Evangelijoje skaitome apie karaliaus valdininko susitikimą su Jėzumi. Jėzaus žodžiai tikrai neskamba maloniai, negirdime juose nei paguodos, nei vilties, greičiau kaltinimą ir nusivylimą - „Kol nepamatysite ženklų ir stebuklų, jūs netikėsite“. Rodos, tokios žmogiškos emocijos prasiveržia iš Jėzaus lūpų. Tiesa, kelionė iš Jeruzalės ilga ir varginanti, vedanti per kalnuotą ir dykviete nusėtą kraštą, bet ar ne panaši ir mūsų kasdienybė - vargas, skausmas, nuovargis, kasdienių darbų našta... Tačiau ir čia nuskamba viltingas žodis - „Eik...“. Eik, žmogau ir nesustok, o mano Gyvybę nešantis žodis tave lydės. Žmogus patiki ir eina, eina ir randa savo sūnų, kuris gyvena.
Panašiai ir mes esame kviečiami eiti ir pasikliauti Gyvuoju Viešpaties Žodžiu, tvirtai tikėdami, kad ta kelionė, kad ir per vargus ar skausmus, veda į tikrąjį Gyvenimą.
Bernardinai.lt, 2008 m.
Evangelijos komentarų archyvas
Šventasis Raštas internete lietuviškai
KOMENTARAI
Komentarai surikiuoti nuo seniausio iki naujausio (rodyti atvirkščiai)
Po to, kai karaliaus valdininkas padėkojo Jėzui ir atsisveikino, jis išsitraukė savo auksinį kišeninį laikrodį ir pasižiūrėjo, kelinta buvo valanda. Laikrodis rodė lygiai septynias. Grįžęs namo valdininkas didžiai nustebo, kad jo sūnui nukrito karštis taip pat lygiai septintą valandą. Jis dar kartą išsitraukė savo laikrodį ir sutikrino su kabančiu ant sienos- abu ėjo pavydėtinai tiksliai, sekundė į sekundę...
Tai buvo trečias stebuklas, kuris yra pats didžiausias šioje Evangelijoje :)
Broliai kapucinai
Tikrai Jėzaus žodžiai neskamba maloniai. Tačiau stebuklas padaromas ir ženklas duodamas – nes „Prašykite, ir jums bus duota, ieškokite, ir rasite, belskite, ir bus jums atidaryta. Kiekvienas, kas prašo, gauna, kas ieško, randa, ir beldžiančiam atidaroma. (Mt 7-7,8). Ir eiti, pasikliauti GŽ. Jei tikėjimui truks TIK stebuklo ir ženklo, Dievas juos parodys.