2012 m. gegužės 25 d., penktadienis

Jonas Valatka. Opozicijos programa “Plačioji koalicija” - žingsnis pirmyn, ar trypčiojimas vietoje?

2010-03-15
Rubrikose: Politika » Komentarai ir pokalbiai 
Seimas

Nuotraukos autorius Šarūnas Mažeika/BFL
© Baltijos fotografijos linija

Blogėjanti šalies ekonominė-socialinė padėtis kelia nusivylimą valdančiųjų partijų gebėjimais valdyti valstybę. Trys Seimo opozicinės politinės partijos pateikė visuomenei alternatyvią „naujosios daugumos“ Vyriausybės programą „Plačioji koalicija“ ir pakvietė prisijungti kitų politinių jėgų atstovus, kurių netenkina dabartinės Vyriausybės vykdoma politika.

Peržiūrėjus pristatytą dokumentą galima pastebėti tam tikrų tendencijų. Matyti noras grąžinti PVM lengvatas, taip pat kai kuriems maisto produktams, kuo, matyt, suinteresuota Darbo partija, peržiūrėti akcizų mokesčių dydžius, kuriais nepatenkintos kai kurios interesų grupės. Nors programa gana plati, apima visas pagrindines sritis, tačiau gana deklaratyvi ir savo esme mažai skiriasi nuo panašiais lozungais pasižyminčios dabartinės Vyriausybės programos.

Mokesčių sistemos kaitaliojimas nei verslui, nei gyventojams nieko gero neduoda, galbūt išskyrus mokesčių aiškintojus, kuriems tokiais atvejais darbo netrūksta. Pridėtinės vertės mokesčio mažinimas mūsų sąlygomis vartojimo kainų nemažina, tai seniai aišku visiems rinkos dalyviams, ir tą jau gana senokai konstatavo ir valstybės kontrolė. Panašiai ir su akcizais. Tad kuriam gyventojų sluoksniui ruošiamasi gerinti gyvenimą?

Geras sprendimas būtų grąžinti sumažintus pensijų dydžius – tai gerokai padidintų vidinį vartojimą, tačiau kartu reikštų biudžeto lėšų perskirstymą, atimant lėšas iš jau numatyto finansavimo. Įvertinant būsimos koalicijos margumą bei besikryžiuojančius interesus, vargu ar galima to tikėtis.

Nieko nekalbama apie vieną iš pagrindinių mokesčių – pelno mokestį. Įvertinus  dabar galiojančias pelno mokesčio lengvatas naujų technologijų įsigijimui ir biudžeto deficito dydį, būtų tikslinga siūlyti pelno mokesčio tarifą grąžinti į buvusį lygį, neliečiant smulkių įmonių. Dabartinės Vyriausybės pozicija dėl šio mokesčio suprantama – Vyriausybė dešinioji, todėl atitinkamai gina turtingesniųjų  interesus, tačiau naujojoje daugumoje dominuotų vadinamieji kairieji, kurie turėtų elgtis priešingai.

Programoje nieko nekalbama apie valstybės finansinį stabilumą, apie sąlygų kuo greitesniam euro įvedimui sudarymą. Dauguma euro įvedimo priešininkų, regis, jau suprato, kad prisijungimas prie euro zonos – tai strateginis Lietuvos valstybės siekis, sudarantis prielaidą Lietuvai tapti turtingų Europos valstybių klubo nare su visomis atsirandančiomis finansinėmis garantijomis bei investicinėmis galimybėmis. Kyla klausimas – ar tai daroma iš nesuvokimo, ar tai tikslinis dabartinės opozicijos veikimas, paliekant Lietuvą kapanotis euro zonos užribyje.

Programoje „Plačioji koalicija“ akcentuojami pirmaeiliai veiksmai, kurių reikėtų imtis skubiai gerinant dabartinę blogą ekonominę- socialinę Lietuvos žmonių padėtį. Kaip viena iš pagrindinių priemonių minimas darbo vietų kūrimo skatinimas. Deja, tik skatinti, esant dabartiniam nedarbo lygiui, jau maža – reikia jas kurti, ir tai turėtų daryti valstybinės institucijos, kurios tam tikslui turi visas finansines galimybes. To programoje nėra.

Sumažėjus atlyginimams, pensijoms, kitoms socialinėms išmokoms, didžiulį rūpestį žmonėms kelia benzino, vaistų, pagrindinių maisto produktų, energetikos, komunalinių paslaugų kainos. Esant mažai Lietuvos rinkai, esant visiškai neveiksmingam konkurenciją prižiūrinčių institucijų darbui (praktiškai ir neįmanoma užkirsti kelią suinteresuotų rinkos dalyvių susitarimams kainų klausimais), norint sumažinti šias kainas, būtinas neatidėliotinas tiesioginis didesnis ar mažesnis valstybės įsikišimas į konkrečius  procesus. Tik su šypsena šiuo metu galima stebėti konkurencijos imitaciją įvežant „Lukoil“ benziną  per Klaipėdos naftos terminalą. Dėl to benzino kainos Lietuvoje nesumažės. Visiškai kitas vaizdas galėtų būti, jeigu valstybės valdomas Klaipėdos naftos terminalas būtų įpareigotas pirkti benziną didmenine tvarka ir pateikti Lietuvos rinkai valstybės reguliuojamomis kainomis. Atsirastų šiokia tokia reali konkurencija. Dabartinė Vyriausybė šito tikrai nedarys, nes tam tikriausiai trukdo susitarimai su PKN Orlen  ir tokį neveiklumą pateisinančios Laisvosios rinkos instituto propaguojamos klišės, kad valstybė negali reguliuoti rinkos procesų. Matydama nepateisinamai dideles kainas vaistų rinkoje, valdžia bando reguliuoti vaistų antkainius. Tačiau jau dabar galima numanyti, kad numatytos priemonės tik perskirstys atitinkamų vaistų kainas, o bendras kainų lygis išliks nepakitęs. Norint iš esmės pakeisti padėtį, būtina iš rinkos eliminuoti visus tarpininkus (didmenininkus, “gamintojus pakuotojus“) pačiai valstybei reikiamais kiekiais perkant vaistus didmenine tvarka. Tačiau išryškėjus, ką ir kaip farmacininkai finansuoja, radikalūs dabartinės valdžios veiksmai šiuo klausimu nerealūs.

Deja, galimos naujosios daugumos pirmaeilių veiksmų programoje panašių ar kitokių veiksmų, kurie kardinaliai pakeistų dabartinę situaciją, nematyti. Nematyti konkrečių priemonių ir sprendžiant energetikos problemas. Dabartinės valdžios planai statyti atominę elektrinę, pritraukiant mistinį strateginį investuotoją, kuris investuos savo lėšas rinkoje, kur viena šalia kitos gali atsirasti dar dvi atominės jėgainės, sudarys sąlygas, kad Lietuvos elektros vartotojai už elektros energiją mokės didžiausią  kainą regione, nes investuotojas trumpiausiu laiku norės atsiimti investuotus pinigus. Panašiai kaip dabar su benzinu. Turime naftos perdirbimo gamyklą, bet už benziną mokame brangiau negu latviai ar estai.

Keliais aspektais peržvelgus pristatytą programą negalima pasakyti, kad jos įgyvendinimas smarkiai pakeistų Lietuvos žmonių gyvenimą. Nors joje yra gerų ir reikalingų sprendimų, tačiau būtina radikalesnė, gerokai didesnį valstybinį reguliavimą numatanti programa. Tokios nematyti.

 

Bernardinai.lt

KOMENTARAI

Komentarai surikiuoti nuo seniausio iki naujausio (rodyti atvirkščiai)

titas 2010-03-15 21:02

O Vagnorius gi jungiasi su jais, kurio programoje vos ne pirmu punktu reikalavimas skolintis iš Valiutos fondo. Ir kap gi jie tą įgyvendins nemažindami pensijų ar atlyginimų. kas gi jiems skolins ir nieko nereikalaus? vagnorius yra išdavikas. O jo partija savo pavadinimu šokiruoja normalius piliečius.

Macijati 2010-03-16 11:46

Ar tik negerėja padėtis Lietuvoje? Raudonoji hidra vėl kelia galvas. Ir vėl kokį dešimtmetį plėš ir skurdins šalį. Žmonės, būkite budrūs. Komunistai grįžta. Neužlipkime ant to pačio grėblio antrą kartą...

atidarytuvas 2010-03-16 15:44

Ar čia ta nesąmonė pirmajame sakinyje buvo būtina dlia sviazki slov, ar čia visas straipsnis parašytas tam, kad būtų galima pirmoje vietoje įstatyti šitą postulatą?

lektorius 2010-03-17 13:20

Manau, jeigu dabartine vyriausybe neremtu monopoliju, arba tiesiog neatstovautu bankams, butu galima surastu ivairiu atsigavimo saltiniu. Vienas is ju fiziniu asmenu bankroto istatymas. Dabar gi nesant istatymo bankai ir toliau plesikauja, neziurint i tai , kad busto kainos krito 30 % Esant bankroto galimybei skolininkai turetu vezda bankui tartis ir protingai perskkaiciuoti paskolos dydi ir palukanas. Dabar gi Kubilius viesai atsisake, sakydamas, kad tai isderins banku sistema. Valstybe kaip seskas karve melzia ir SUNKIA PILIETI VISAIS NEGARBINGAIS, T.Y. FORMALIAIS REIKALAVIMAIS. pVZ PRIVERSTI Individualia IMONE PASKIRTI SAVININKUI ALGA. tAI VIENA IS BJAURIU REIKALAVIMU. Jei ir toliau bus laikomi valdantieji valdzioje jie prades anot rusu mociyt v sortire visus, kas neieina i elita Ta jie padare su dirbanciais pensininkais

lektorius 2010-03-17 13:27

Kubilius bijo Valiutu fondo, nes valiutu fondas neleistu tratintis krizes laiku kaip dabar daro Valdzia: perka tris balsus seime uz 385 mlnj, remontuoja chata uz 4.5 mlnj, perka Barclay atejima uz 5 mlnj litu. Panaikina apie 3000 apskriciu valdininku, bet 1,5 vel grazins. Bet iseitines jie visi gaus . Kiek tai bus milijonu? Visa tai yra nevaldomas islaidavimas, kuris jokiu pajamu neduoda.

ukininkas 2010-03-17 14:42

Idomios mintys. Šiek tiek dvelkia socializmu. Nors, kita vertus, jeigu gali laisvosios rinkos institutas spelbti savo erezijas, kodėl turėtume bijoti socializmo? O tai laisvoji rinka tapo aršiau už religines sektas. Neturėk kitų dievų tik laisvąją rinką. Lietuvai reikia ne tik reformų, bet ir reformacijos nukreiptos prieš laisvosios rinkos apaštalus.

atidarytuvas 2010-03-17 16:25

Dabar kiekvienas protinguolis, milijoną trumpinantis "mlnj", manosi esąs pakankamai kompetetingas kritikuoti Vyriausybę ir siūlyti "alternatyvas".

Kęstas-2 2010-03-18 21:13

Laikas paieškoti dirbančio Premjero.

Situacija ekonomikoje ne tik bloga. Ji blogėja. Ypač aštrėja kvalifikuotų kadrų paruošimo problema. Geriausi ir tiesiog geri abiturientai dažniau išvažiuoja studijuoti užsienyje. Lyginant su praėjusiais mokslo metais, studentų skaičius Lietuvos aukštosios mokyklose sumažėjo 9,4 tūkst., kolegijose – beveik 5 tūkst.

Vis didesnė dalis likusiųjų renkasi socialinius mokslus, nes socialiniai mokslai yra pigesni. Tai rodo skaičiai – studijuojančiųjų ekonomiką skaičius per metus padidėjo 14, sociologiją – 12, politikos mokslus – 10 procentų.

Neturėdami pakankamai talentingų žmonių, ypač inžinierių, medikų, tiksliųjų ir gamtos mokslų atstovų, negalime tinkamai konkuruoti pasaulio rinkoje. Apie tai turi galvoti Seimas ir Vyriausybė. Laikas nustoti rūpintis tik propaganda.

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • skaityti komentarus (8)
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Obama Nato viršūnių susitikime Čikagoje

Per šį viršūnių susitikimą ore tvyrojo svarbus klausimas: kaip 28 nares turinti Šiaurės Atlanto sutarties organizacija, iš pradžių sukurta dėl Šaltojo karo, prisitaikys prie pasaulio po 2014-ųjų?

Timothy Snyderis

Galite sakyti, kad Vakarai visiškai nesupranta apie Rytų Europą, ir didžia dalimi tai tiesa, nors jie ir supranta kai kuriuos dalykus, tokius kaip Holokaustas, kurį vadinu Rytų Europos įvykiu.

Kęstas Kirtiklis

Greiti diplomai kaip ir greitas maistas, kai pastarojo nevirškina – griebiesi piliulės. Kai pirmieji nelenda į galvą – griebiesi... dabar jau ausinių ir mikrofono. Arba kieno nors kito disertacijos.

Sarajevo apsiausties dvidešimtmečio minėjimas

Nuo Bosnijos karo pradžios prabėgo lygiai dvidešimt metų, bet laikas nepadėjo atsakyti į painius ir skausmingus klausimus: kodėl kaimynas atsigręžė prieš kaimyną?

Zygmunt Bauman

Tenka konstatuoti, kad turime realistiškai vertinti situaciją ir suprasti, jog kiekvienam režimui naujosios komunikacijos technologijos atveria vis geresnių galimybių skleisti savo propagandą ir pasiekti norimus taikinius per internetą.