Baigėsi savaitę trukusi programos „Renkuosi mokyti!“ iniciatyva, kurios metu skirtingose šalies mokyklose pamokas vaikams vedė iškilūs žmonės, neabejingi mokyklos ateičiai. Visi jie teigė, kad mokytojavimas –  sunkus darbas, bet labai vertinga patirtis, gyrė moksleivius ir siūlė ateiti į mokyklą kiekvienam, galinčiam ko nors pamokyti vaikus. Mokiniai, savo ruožtu, po pamokos prašė, kad tokie kviestiniai mokytojai pas juos užsuktų dažniau.

„Vaikams labai patinka, kai pamoka pravedama kitaip, netradiciškai. O labiausiai mokiniams patiko tos pamokos, į kurias jie patys buvo aktyviai įtraukti – kūrė, vaidino, dekoravo, dainavo“, – sakė programos „Renkuosi mokyti!” vadovė Eglė Pranckūnienė.

„Renkuosi mokyti!“ savaite siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į prasmingą mokytojo profesiją ir paskatinti jaunimą išbandyti šį kelią. Savaitės metu savo pamokas pravedė mados ir interjero namų „Zoraza“ dizainerė Daiva Urbonavičiūtė, SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė, rašytojas ir režisierius Vytautas V. Landsbergis, sinoptikas Naglis Šulija, žurnalistė Beata Nicholson, dainininkė Jurga Šeduikytė, etnologė, lietuvių liaudies folkloro dainininkė Veronika Povilionienė, sporto žurnalistas, komentatorius ir keliautojas Vytaras Radzevičius, poetas ir publicistas Liudvikas Jakimavičius, „Tūkstantmečio odisėjos“ buriavimo programos vadovas ir V etapo kapitonas, verslininkas Simonas Steponavičius, „Tūkstantmečio odisėjos“ dalyvis, buriuotojas, Klaipėdos apskrities viršininkas Arūnas Burkšas, Vilniaus tarptautinės mokyklos direktorė ir bendrasavininkė Rebecca Juras bei rinkos tyrimų ir analizės grupės „Rait“ valdybos pirmininkė Inga Nausėdienė.

Mokiniai nepaleido mokytojo net per pertraukas

Aistringas keliautojas Vytaras Radzevičius neišsigando trijų valandų kelionės į Kelmę ir ten J.Graičiūno gimnazijoje pravedė mokiniams net penkias geografijos pamokas. Pertraukų jis irgi beveik neturėjo –  mokiniai jo nepaleido.

„Suskamba skambutis, o jie niekur neina – teko pasakoti toliau. Vaikai buvo žingeidūs, domėjosi ir klausinėjo. Manau, jie susidarė aiškesnį įspūdį apie tas šalis, apie kurias pasakojau, ir sugebėtų jau parodyti žemėlapyje Malį, Mauritaniją, JAV, Indiją ir kitas šalis. Man ir pačiam labai patiko mokytojauti – tik kad labai trumpos pamokos, nespėji įsibėgėti – o jau ir baigėsi. Pastebėjau, kad kai daug nori pasakyti, svarbu turėti planą.“ Jis prisipažino, kad pamokų metu vaikai išsiurbia nemažai energijos: „Turi atiduoti save visa. Tiesa, prarastas jėgas puikiai sugražino mokyklos valgyklos maistas“.

„Tokių pamokų reikia daugiau, nes visai kas kita klausytis žinių iš žmogaus, kuris pats visą tai matė ir patyrė“, – sakė viena iš V.Radzevičiaus pamokoje dalyvavusių moksleivių, Kelmės J.Graičiūno gimnazijoje besimokanti Greta Parnarauskaitė.

 „Išgirdome ne sausą teoriją, o įdomius pasakojimus, iliustruotus nuotraukomis. Taip daug lengviau įsiminti“, – sakė jos bendramokslė Irma Sakalauskaitė.

Sudėtingiausia mokytojui koncentruoti dėmesį

Pirmokėliams Šiuolaikinės mokyklos centre sinoptikas Naglis Šulija pasakojo apie įvairius oro reiškinius. „Vaikai labai guvūs, imlūs ir be galo protingi. Kokiam gi suaugusiajam kiltų klausimas, kodėl per šalčius užšąla tik upės paviršius? Ir į sunkius klausimus jie turi protingus atsakymus: pvz. į klausimą, kodėl žemė šilta, atsakė: „Todėl, kad jos viduje yra karštas rutulys“, o į klausimą, ką iškvepia ežeras – atsakė: „Rūką“.

Pasak jo, sudėtingiausia pamokos metu – šimtaprocentinė dėmesio koncentracija. „Turi matyti visus vaikus ir kiekvieną“, – sako naujai iškeptas mokytojas, pastebėjęs, kad klasėje viena mergaitė buvo labai liūdna. „Geras mokytojas turi mokėti užimti visą vaikų dėmesį – antraip visą mokytojo dėmesį užims vaikai“.

J. Šeduikytė: „Norėjau suardyti įprastinius griežtus mokyklos ir pamokos rėmus“

Pamokos išvakarėse dainininkė Jurga Šeduikytė labai jaudinosi ir pusę nakties negalėjo užmigti, galvodama, kokį pamokos planą pasirinkti: viską aiškiai susiplanuoti ar palikti daugiau vietos improvizacijai.

„Atsakomybė vis dėlto labai didelė, kaip užmegzti kontaktą su tais naujais žmonėmis. Pirmiausia, atėjusi į pamoką, norėjau suardyti įprastinius griežtus mokyklos ir pamokos rėmus – man ir pačiai ta griežta tvarka labiausiai nepatikdavo mokykloje – todėl prieš pamoką perstumdėme mokyklos baldus, susėdome visi ant kėdžių ratu, kad matytume vieni kitus. Tuomet šiek tiek atsipalaidavime. O vėliau daug kalbėjomės, dainavome“, - sakė J. Šeduikytė. 

Mokiniai apibėrė dainininkę klausimais – kaip kuriamos dainos, kaip vyko MTV apdovanojimai, kokia muzika jai patinka.

Keli vaikinukai, kuriantys repo stiliaus muziką, apsikeitė su dainininke kontaktais, kad galėtų išgirsti jos nuomonę apie jų kūrybą. Dainininkė prisipažino, anksčiau šiek tiek baimingai praeidavusi pro triukšmingą mokyklos kiemą. „Baisoka, daug paauglių, dar ir sniego gniūžtėm apmėto – bet kai ateini į vidų, pamatai, kad čia tokie patys vaikai, kokie kadaise buvome ir mes patys.“

D. Urbonavičiūtė: „Kiekveinas, galintis ko nors pamokyti, turėtų ateiti“

Etnologė, folkloro atlikėja Veronika Povilionienė vedusi istorijos pamoką sujungtai penktokų-šeštokų klasei, pamokos metu moksleiviams pasakojo apie svarbiausius Lietuvos mūšius – Žalgirio, Durbės ir kitus.

Pasakojimus apie istorinius įvykius palydėdama liaudiškomis karo dainomis. Kartu su dainininke dainas traukė ir moksleiviai.

Poetas ir publicistas Liudvikas Jakimavičius, kartu su moksleiviais per lietuvių kalbos pamoką kūrė pjesę, kurią vaikai spėjo ir suvaidinti.

Dizainerė Daiva Urbonavičiūtė žada neapsiroboti viena pamoka – per ją su mokiniais tik įpusėjo marškinėlių dekoravimo darbus. Juos ketina užbaigti, surengti fotosesiją ir galbūt net mokyklos aukcioną, kuriame juos su moksleiviais parduos.

„Pirmą kartą buvau tokioje rolėje, kur visas dėmesys į mane, bet man patiko. Manau, kiekvienas pilietis, galintis ko nors pamokyti vaikus, turėtų ateiti į mokyklą vesti bent vieną pamoką“, – sakė dizainerė.