Lietuvos švietimo sistemos darbuotojų profesinė sąjunga numatė kryptis, kaip padidinti mokinių, pažeidusių viešąją tvarką, atsakomybę.

Pedagogų atstovai prašo už nederamą elgesį mokinius bausti didesnėmis baudomis, subalansuoti mokytojo ir mokinio teises bei peržiūrėti esą netinkamą mokinio krepšelio skyrimo tvarką.

Lrt.lt pasiteiravo, ką apie Lietuvos švietimo sistemos darbuotojų profesinės sąjungos pasiūlymus mano Švietimo ir mokslo bei Teisingumo ministerijos ir Vaiko teisių apsaugos tarnyba.

Pastarųjų atstovai sako pritariantys ne visoms Lietuvos švietimo sistemos darbuotojų profesinės sąjungos numatytoms darbo kryptimis.

Naujo dviračio išradinėti neketina

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Aleksas Bružas patikino, kad „išradinėti dviračio nereikia“ . Esą užtenka perimti ir sau pritaikyti kitų šalių patirtį.

„Už ką tėvai dabar atsakingi? Mokytojas pasikviečia tėvą į mokyklą, bet jis nelabai gali tam tėvui kažką pasakyti, todėl, kad tėvas yra ponas. Pavyzdžiui, jeigu Anglijos mokinys padaro kažkokį psichologinį ar materialinį nuostolį, už tai jo tėvams gresia bauda iki 5000 litų.

Pas mus, suprantama, ši bauda turėtų būti skirta pagal mūsų pragyvenimo lygį – dešimtį kartų mažesnė negu Anglijoje – tačiau, kad kartu atsirastų ekonominis svertas, kuris galėtų tramdyti tėvus, kadangi tėvai nelabai nori domėtis mokykla, o jeigu domisi, tai tik tam, kad užstotų savo vaiką“, – kalbėjo pašnekovas.

A. Bružas taip pat mano, jog būtina subalansuoti mokytojo ir vaiko teises.

„Šiandien Lietuvoje vaikų teisės daug platesnės negu mokytojų. Mokinys yra visagalis mokykloje, mokytojas neturi jokių teisių, kaip jį sutramdyti.

Vaiko net negalima išvaryti iš klasės. Direktorius mokinį iš klasės išvariusiam pedagogui gali skirti net administracinę nuobaudą“, – apie būtinybę keisti įstatyminius aktus kalbėjo A. Bružas.

Anot A. Bružo, reikia keisti ir mokinio krepšelio skyrimo metodiką.

„Prancūzijos klasėse statomi apsaugininkai. Pas mus, jeigu mokytojas nori parašyti mokiniui kokį nors blogesnį pažymį, jį direktorius tuoj pat kviečiasi ant kilimo, nes mokinys – jeigu tik jam kas nors nepatiko – tuoj keliauja į kitą mokyklą (kartu išsinešdamas jam priklausantį mokinio krepšelį – lrt.lt)“, – pasakojo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas.

Mokytojai nežino savo teisių

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė pažymi, kad „kai kuriuose siūlymuose tikrai yra gerų minčių“, tačiau ji nesutinka su teiginiu, kad Lietuvos teisinė bazė yra nepajėgi apginti pedagogų teisių.

Anot R. Šalaševičiūtės, mokytojai ir mokyklų vadovai paprasčiausiai nežino savo teisių, todėl kiekvienoje savivaldybėje turėtų būti nors vienas teisininkas, kuris dirbtų tik su joje kylančiomis švietimo sistemos problemomis.

Pasak R. Šalaševičiūtės, kiekviena mokykla turi pasitvirtinusi savo nuostatas, tačiau neišnaudoja galimybės keisti savo vidaus tvarkos taisykles.

„Kiekviena mokykla gali sukonkretinti, ką, kada ir kaip reikėtų daryti su vaiku, jeigu jis nevykdo savo pareigų,

Be to, rengiant tuos visus vidaus dokumentus nedalyvauja mokiniai, nedalyvauja mokinių tėvai. Šie dokumentai neturėtų būti nuleidžiami iš viršaus. Jeigu mokiniai dalyvautų jų kūrime, patys tektų pasiūlymus, patys juos turėtų įgyvendinti“, – kalbėjo vaiko teisių apsaugos kontrolierė.

R. Šalaševičiūtė daug vilčių deda į Lietuvos moksleivių sąjungos ir Lietuvos Mokinių parlamento šiuo metu rengiamą mokinio elgesio kodeksą. Jis numatys mokinių pareigas ir jų vykdymą.

Pašnekovė pritaria, kad turėtų būti peržiūrėta mokinio krepšelio skyrimo tvarka, nes šiandien, anot jos, „krepšelis vaiką padaro preke“.

Siūlo ne griežtinti atsakomybę, bet glaudinti ryšį

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė neigiamai vertina A. Bružo siūlomą finansinių nuobaudų didinimą, nes, anot jos, tokios priemonės veiksmingos tik trumpą laiką.  

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė pažymėjo, jog „būtinas artimesnis pedagogų bendravimas su vaikais“.

„Atstumą tarp mokinio ir mokytojo reikia išlaikyti, bet nedera užmiršti, kad vaikų skundai ir visos problemos praktiškai prasideda nuo penktos klasės, kai vieną mokytoją pakeičia daug mokytojų ir nebelieka šiltų santykių.

Aš nuoširdžiai tikiu, kad nėra blogų vaikų (ypatingai tokio amžiaus). Yra nesuprasti vaikai“, – dėstė R. Šalaševičiūtė.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierės poziciją palaiko ir Teisingumo ministerija. Teisingumo ministro patarėjos Vaidos Vincevičiūtės teigimu, „reikėtų ne griežtinti atsakomybę, o ieškoti alternatyvių poveikio priemonių, kurios būtų orientuojamos ne tik į patį vaiką, bet į šeimą, kurioje jisai gyvena, nes ta aplinka daro jam didžiulę įtaką“.

„Artimiausiu metu mūsų ministerija pateiks visuomenei derinti administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimus, kuriuose ir siūloma įtvirtinti didesnę tėvų atsakomybę, jeigu kyla kažkokių klausimų dėl vaiko nepriežiūros.

Šie pakeitimai tėvams numato net ne bausmes, o korekcines priemones – bendravimo su vaikais tobulinimo kursus. Preliminariai siūloma, kad jie būtų rengiami savivaldybėse, bet dėl mechanizmo dar diskutuojama“, – informavo V. Vincevičiūtė.

Švietimo ministerija: mokykla neatsako už visas bendruomenės problemas

Švietimo viceministras Vaidas Bacys mano, kad Lietuvos mokyklose turėtų atsirasti mokytojo padėjėjai.

„Jeigu mokinys trukdo mokytojui vesti pamoką ir elgiasi piktybiškai, mokytojas turi sulaukti paramos ir pagalbos. Gal mes galėtume plėsti mintį, kad mokykloje būtų daugiau specialistų?“, – svarstė pašnekovas.

Viceministras peikė siūlymą savivaldybėse steigti teisininkų, kurie būtų atsakingi už švietimo sritį, etatus.

„Mes turime bendradarbiauti su egzistuojančiomis institucijomis – Nepilnamečių reikalų inspekcija, Vaiko teisių apsaugos inspekcija“, – pažymėjo V. Bacys.

Viceministras iš dalies pritarė galimybei svarstyti mokinio krepšelio klausimą.

„Aš manau, kad reikia pamąstyti apie motyvacines priemones mokykloms, kurios identifikuoja jauno žmogaus problemas ir nukreipia, pavyzdžiui, labai gabų mokinį – į Čiurlionio menų gimnaziją, problemų turintį vaiką – į specializuotą mokyklą“, – kalbėjo V. Bacys.

Mokyklos: iš ko pareikalauti atsakomybės?

Vilniaus Jono Basanavičiaus vidurinės mokyklos Faustos Gulbinienės teigimu, mokytojams nepakanka esamos teisinės bazės, kad galėtų pareikalauti savo mokinių tėvų atsakomybės už atžalų elgesį.

„Kai kalbiesi su tėvais, tai labai dažnai būna, kad jie stebisi: „Mes maitiname, aprengiame, pažiūrėkite, kaip jis gražiai atrodo. Ko dar iš mūsų reikia? Va tuo ir baigiasi kalba su kai kuriais tėveliais.  

O kokius kryžiaus kelius mes nueiname, kol įrodome, kad mokinys nelanko mokyklos, kad kartais jis yra netgi pavojingas visuomenei. Tas kelias iki baudos skyrimo – ilgas kančių kelias.

Per tą laiką, kai aš vadovauju mokyklai, iš viso tebuvo skirtos viena ar dvi baudos tėvams, kurių vaikai nelanko mokyklos, nes tai padaryti tikrai labai sudėtinga. Matyt reikėtų supaprastinti tą procedūrą“, – pasakojo mokyklos vadovė.