Lietuvoje nusikalstamu būdu įgytos lėšos naudojamos ir siekiant daryti politinę įtaką, antradienį pareiškė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas.

"Kiek gauname žinių, yra svarbu pabrėžti, kad tokios lėšos taip pat naudojamos ir politiniams procesams paveikti, darant įtaką ir vietos savivaldybių, o galbūt ir kai kurių politinių jėgų sprendimams. Šiuo atveju, aš manyčiau, šešėlis turi savo politinę įtaką", - spaudos konferencijoje sakė konservatorius A.Anušauskas.

Pasak jo, šiuo metu pastebimas "šešėlio" suaktyvėjimas.

"Jei ekspertų vertinimu, iš nelegalios veiklos į didmenininkų (...) kišenes patenka iki 100 milijonų litų iš vienos veiklos, galit skaičiuoti, kiek gali patekti į rėmimo fondus kažkokius nelegalius tų asmenų ar tos kažkurios politinės jėgos, kuri jiems užtikrintų reikalingų sprendimų priėmimą. Aš nesakau, kad visi pinigai, kažkokia dalis", - kalbėjo NSGK pirmininkas.

Parlamentaro teigimu, sąlygas politines jėgas finansuoti neteisėtai įgytomis lėšomis sudaro ir politinių partijų bei politinių organizacijų finansavimą reglamentuojančio įstatymo spragos.

"Paminėjau politines jėgas. Turiu pasakyti, čia yra ir mūsų politinių partijų politinių kampanijų finansavimo trūkumai. Padarius tokius pažeidimus, (...) turėtų būti galbūt peržiūrimi netgi rinkimų rezultatai, kad "atmuštų norą" naudoti kokius nors nešvarius pinigus", - teigė A.Anušauskas.

Anot NSGK pirmininko, neteisėtai įgytomis lėšomis siekiama daryti įtaką ne tik ne tik atstovus Seime turinčioms partijoms, bet ir toms, kurių deleguotų atstovų Seime nėra.

"Tuo užsiima, beje, ne tik tie, kurie turi Parlamente atstovų, tuo užsiima partijos, kurios nori patekti į Parlamentą, nes tas šešėlis ieško išėjimo į politinį lygmenį", - teigė Seimo narys.

"Dabar gi, kai kurie šešėliniai veikėjai, kurie gauna nelegalius pinigus, supirkinėja akcijas, įdeda tuos pinigus į visiškai respektabilias kompanijas, kartasis jas užvaldo ir, be abejo, įgija galimybę užvaldyti dalį Europos Sąjungos (ES) lėšų",- tvirtino A.Anušauskas.

Pasak politiko, Lietuvoje taip pat egzistuoja galimybė kasmet legalizuoti pusės milijardo litų vertės už neteisėtai gautas pajamas įsigyto turto.

"Anksčiau buvo sudarytos sąlygos, kai galima buvo išvengti mokestinių patikrinimų ir galbūt susimokėjus kokią baudelę iš esmės legalizuoti neteisėtai įsigytą turtą. Mano paskaičiavimais, aš remiuosi kitų ekspertų skaičiavimais, kiekvienais metais tokio legalizuoto turto galėjo būti iki pusės milijardo. Jeigu buvo sudaromos tokios sąlygos, tai jomis ir buvo naudojamasi", - tvirtino konservatorių frakcijai priklausantis politikas.

Jo teigimu, galimybės legalizuoti neteisėtai įgytas pajamas išaugo po to, kai 2004-aisiais buvo panaikintas Asmenų turto įsigijimo ir pajamų teisėtumo pagrindimo įstatymas, numatantis asmenų, įtariamų padarius sunkų savanaudišką nusikaltimą, ir jų artimųjų įpareigojimą pagrįsti turto įsigijimą bei pajamų teisėtumą.

"Įstatymas buvo panaikintas akcentuojant, kad tai dabar bus galima daryti pagal kitus įstatymus, Valstybinė mokesčių inspekcija tuo kitaip užsiims, bet tuo pačiu metu, tai yra, prieš 6 metus, nebuvo imtasi deramų priemonių, kad kituose įstatymuose turto įsigijimo ir pajamų teisėtumo pagrindimo nuostatos būtų deramai realizuojamos ir būtų išvengta nešvarių pinigų plovimo",- teigė A.Anušauskas.

Pasak jo, sprendžiant neteisėtai įgytų pajamų legalizavimo problema trūksta ir glaudesnio institucijų bendradarbiavimo.

"Turiu pasakyti, tarp institucijų dar yra labai daug nepasitikėjimo pačiais įvairiausiais lygiais - nuo aukščiausio iki žemesnio. Nepasitikėjimui yra priežastys, kartais tos priežastys gali būti susijusios su įtarimais korupcija, įtarimais neskaidrioms veiklom ir panašiai (...) tarpusavio bendradarbiavimas ir centralizuotas koordinavimas tarpusavyje keičiantis informacija, analizuojant ją, nustatant naują naujus būdus, efektyvesnius būdus, kaip užkardyti neskaidrių lėšų legalizavimą", - kalbėjo NSGK pirmininkas.

Jo teigimu, diskutuojant dėl efektyvesnių būdų, kaip užkardyti neskaidrių lėšų legalizavimą, svarstytinas ir už neteisėtai gautas pajamas įsigyto turto konfiskavimas, su nešvarių pinigų legalizavimu susijusių įmonių įtraukimas į neskaidrių įmonių sąrašus bei eliminavimas iš konkursų dėl viešųjų pirkimų ir ES paramos gavimo.

"Taip pat aš norėčiau pabrėžti, kad reikalingas ir Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Valstybės saugumo departamento vaidmens tam tikras akcentas, kadangi kai kada tas šešėlinių veikėjų turimų pinigų legalizavimas peržengia Lietuvos sienas ir kelia grėsmes ir nacionaliniam saugumui", - sakė A.Anušauskas.

Tuo metu, pasak Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui vadovaujančio konservatoriaus Stasio Šedbaro, prie Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) ir Muitinės departamento veiksmų koordinavimo problemų prisidėjo ir tai, kad pastaroji institucija ilgą laiką dirbo be nuolatinio vadovo.

"Paminėčiau VSAT šiuo atveju ir Muitinės departamentą. Tai šitoje vietoje galbūt turėjo reikšmės ir tai, kad ilgą laiką muitinės tarnyba buvo be vadovo, tai matyt, kad neišvengiamai teks (...) sodinti prie vieno stalo", - teigė S.Šedbaras.

Pasak jo, Lietuva kontrabandininkų kelyje dažnai tėra tarpinė stotelė.

"Nemaža dalis išvažiuoja į Lenkiją, nes Lenkija su Rusija turi labai gerai, taip pat ir su Baltarusija, iš senų laikų saugomas sienas. Didžioji dalis išvažiuoja į Vakarų Europą",- tvirtino Tėvynės sąjungai - Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai priklausantis politikas.