Knygnešių diena: kaip knyga pasiekia mus šiandien?
Ne paslaptis, kad įdomiam laisvalaikiui ir kaip informacijos šaltinį vis dažniau renkamės kompiuterį ir internetą. Pastarųjų naudą šiuolaikiniam žmogui sunkiai paneigsi, tačiau ar neatsitinka taip, kad kompiuteris išstumia amžius viešpatavusį žinių šaltinį – knygą? Knygnešių dienos – kovo 16-osios proga – pamąstykime apie knygos vaidmenį šiandien.
Lietuviai didžiuojasi, kad mūsų kalboje yra žodis knygnešys. O šis XIX amžiaus tautiečių užsiėmimas įrodo, kokį svarbų vaidmenį knyga suvaidino formuojant lietuvių kalbą ir tautinę tapatybę. Tačiau dvidešimtmetį švenčiančioje Lietuvoje vis daugiau piliečių knygai lieka abejingi.
Neseniai internete užvirė diskusija apie tai, kokias knygas skaitėme prieš dešimt metų ir kokias skaitome dabar. Labiausiai į akis krito per dešimtmetį išaugusios knygų kainos – maždaug 2,5 karto. Teigiama, kad knyga jau seniai tapo prabangos preke ir žmogui, ir valstybei.
Bibliotekos lentyna populiari, bet vis skurdesnė
Ką šiandien skaito regionų skaitytojas? Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos direktorė Vida Garunkštytė tvirtina, kad regionų gyventojo skonis nedaug skiriasi nuo sostinės skaitytojo ar išgalinčiojo pirkti knygynuose. Skiriasi tik jo galimybės – jos žymiai siauresnės.
„Žmonės mielai skaito populiariąją bei laisvalaikio literatūrą, studentai kimba į mokslines knygas, kurių neleidžiama išsinešti. Šiek tiek paprastesni yra kaimo bibliotekų lankytojų poreikiai, čia retai atverčiama intelektualesnė knyga. Mus kritikuoja už jiems perkamus meilės romanus, tačiau mūsų pareiga, kad skaitytojas bibliotekos lentynose rastų mėgstamą literatūrą“, – dėsto V. Garunkštytė.
„Prezidentė šių metų „Knygų mugėje“ kalbėjo, kad knygos privalo būti prieinamos visiems, tačiau kaip? Prieini, pasižiūri ir nueini?“ – retoriškai klausia bibliotekos direktorė.
Ar internetas yra knygos priešas?
Dažnai diskutuojama apie interneto teikiamą naudą ir padaromą žalą. Ne išimtis ir galimybė internetu pakeisti spausdintinę literatūrą. Juk regionų požiūriu, Lietuva yra tankiausias viešųjų interneto prieigos taškų kraštas Europoje, o dauguma šių taškų yra būtent regionų bibliotekose. Deja, tenka pripažinti, kad su knygos kultūra internetas lygintis negali, o iš dalies pakeisti knygą internetu geba tik įgudęs internautas. Vis dar menkas Lietuvos gyventojų kompiuterinis raštingumas jiems leidžia internetą naudoti tik kaip patogų patarėją ar naujienų šaltinį.
Anot Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos direktorės, negalima sakyti, kad internetas nukonkuravo knygą – tiesiog nėra sudaromos sąlygos Lietuvos skaitytojui pačiam pasirinkti ir skaityti tai, ką nori.
„Juk šiuo metu valstybė vienam skaitytojui skiria 67 centus, o vidutinė knygos kaina – per 30 litų. Tai reiškia, kad viešosios bibliotekos neatlieka savo funkcijos, nes lankytojų poreikiai tenkinami tik iš dalies. Šiandien suaugo žmonės, kurie knygų beveik neskaito. Tačiau laisvalaikis internete pasirenkamas dėl to, kad jiems įdomios knygos neprieinamos, jie tiesiog neaugo su knyga“, – pasakoja V. Garunkštytė.
Jeigu ne tradicinė knyga, tai gal skaitmeninė?
Šalia tradicinės knygos jau ne vienerius metus egzistuoja skaitmeninė. Nuo legalių nemokamų straipsnių internete iki specialioms skaityklėms parduodamų knygų užsienio kalbomis. Nors susidomėjimo skaitmeninėmis knygomis masiniu dar nepavadinsi, elektroninių skaityklių bumo su nerimu, o kartu ir su viltimi laukia dauguma laikraščių ir autorių. Kad galėtų konkuruoti su knyga, jos skaitmeninė sesė turi būti tokia pat patogi ir pigesnė. Deja, abiejų šių sąlygų išsipildymo dar teks palaukti. Taip pat leidėjai nuogąstauja, kad knygos neištiktų nuo piratų kenčiančių muzikos ir kino industrijų likimas.
2008 m. Europos Komisijos iniciatyva buvo sukurta nemokama Europos skaitmeninė biblioteka – „Europeana“. Kasmet jos finansavimui skiriami 2 milijonai eurų. Šio projekto tikslas yra suteikti Europos Sąjungos gyventojams nemokamą prieigą prie įvairių leidinių, taip pat vaizdo ir garso archyvų. Šiuo metu „Europeana“ bibliotekoje galima rasti daugiausiai bibliografinio Europos paveldo literatūrą, o labiausiai išpopuliarėti skaitmeninės bibliotekos turėtų išsprendus autorinių teisių klausimus: kokią literatūrą europiečiams galima pateikti pigiau, o kokią nemokamai? Kad biblioteka netaptų muziejumi, į tolesnį „Europeana“ vystymą planuojama įtraukti leidyklas ir kitus idėjų nestokojančius verslininkus.
Lietuvoje „Europeana“ projektą koordinuoja Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, tačiau savo įnašą stengiasi įdėti ir kiti regionai. Utenos A. ir M. viešoji biblioteka giriasi visos Europos skaitmeninę biblioteką papildžiusi pačių rengta „Utenos krašto enciklopedija“.
Sunkus skaitmeninės knygos kelias parodo ne tik virtualios erdvės netobulumą ir pateikia daugybę etinių klausimų, bet ir primena apie tradicinės knygos svarbą. Tai, kad egzistuoja ir kuriamos alternatyvos, yra sveikintina, tačiau panašu, kad konkurencijos tarp skaitmeninės ir tradicinės knygos nėra. Yra didelis poreikis, žmonių troškimas skaityti, kurį reikia tenkinti visomis įmanomomis formomis – nuo standartizuoto formato elektroninių skaityklių iki meilės romanų kaimo bibliotekose.
www.europosistorijos.lt



















































