Vieną dieną galimybė atauginti amputuotas galūnes, lūžusius stuburus ar net sužalotas smegenis gali tapti realybe.

Mokslininkai nustatė, kad genas p21 blokuoja galimybę gydytis, kuria dar gali pasigirti kai kurie gyvūnai, tarp jų – varliagyviai, o kiti evoliucionuodami ją prarado.

„Išjungus“ geną p21, šis procesas gali vėl tapti įmanomas, rašo telegraph.co.uk.

Wistar instituto Filadelfijoje akademikai atrado, kad pelės, neturinčios p21 geno, gali atsiauginti prarastus ar sužalotus audinius.

Kitaip nei tipiškiems žinduoliams, kurių žaizdos gyja formuojantis randams, šioms pelėms ima formuotis blastema – medžiaga, siejama su sparčiu ląstelių augimu.

Pasak mokslininkų, p21 geno nebuvimas verčia pelių ląsteles elgtis panašiau į regeneruojančias embrionines ląsteles, o ne žinduolių ląsteles. Tai reiškia, kad jos ne „lopo“ kūną, o jį kuria.

Šie atradimai, skelbiami leidinyje „Proceedings of the National Academy of Sciences“ pateikia tvirtų įrodymų, jog audinių regeneraciją galima sieti su ląstelių dalijimosi kontroliavimu.

Mokslininkai „išjungė“ geną sužalotas ausis turinčioms pelėms ir šios jas atsiaugino. Nors, anot jų, tyrimai dar tik pradedami, teoriškai šio proceso taikymas žmonėms labai nesiskirtų.

„Panašiai kaip galūnės netekęs tritonas, šios pelės trūkstamus ar sužalotus audinius pakeis naujais, kuriuose randų nebus. Nors dar tik pradedame suprasti šių atradimų atgarsius, galbūt vieną dieną galėsime pagreitinti gijimo procesą, laikinai „išjungiant“ p21 geną“, – teigė tyrimo vadovė Ellen Heber-Katz.

„Normaliose ląstelėse p21 veikia kaip stabdžiai, užkertantys kelią ląstelės ciklo progresijai, jei pažeista DNR. Taip šioms ląstelėms neleidžiama dalintis ir potencialiai tapti vėžinėmis. Mes siūlome, jog ateityje gijimo proceso metu būtų galima laikinai „išjungti“ p21 geną, tačiau tik lokaliai, žaizdos vietoje. Tai būtų galima padaryti naudojant vaistus. Taip būtų galima minimalizuoti šalutinį poveikį“, – pridūrė ji.