Statistikos departamento duomenimis,  šių mokslo metų pradžioje 46 universitetuose ir kolegijose studijavo 201 tūkst. studentų. Universitetuose studijuoja daugiau nei 144 tūkst. studentų, o kolegijose iki 60 tūkst.

Palyginti su praėjusiais mokslo metais, studentų skaičius aukštosios mokyklose sumažėjo 9,4 tūkst., kolegijose – beveik 5 tūkst. Dauguma studentų studijavo valstybinėse aukštosiose mokyklose, nevalstybinėse – tik 12 proc.

Praėjusiais metais į aukštąsias mokyklas įstojo apie 50 tūkst. studentų. Šis skaičius penktadaliu mažesnis nei 2008 m. Į kolegijas priimta 17 tūkst. studentų, į universitetų bakalauro studijas – 29 tūkst. studentų.

2009–2010 mokslo metų pradžioje universitetuose bakalauro studijose studijavo 112 tūkst., arba 78 procentai visų universitetų studentų. Kas antras baigęs bakalauro studijas tęsė studijas magistrantūroje. Šiuo metu magistro kvalifikacinio laipsnio siekia 27 tūkst., daktaro mokslo laipsnio – 2,5 tūkst. studentų. Rezidentūroje studijuoja 1,5 tūkst. būsimų medikų.

Kaip ir ankstesniais metais, daugiau moterų nei vyrų siekia įgyti aukštąjį išsilavinimą: kolegijose moterys sudaro 58 procentus studijuojančiųjų, universitetų bakalauro studijose – 59, magistrantūros – 66, doktorantūros – 59 procentus visų studijuojančiųjų.

2009 m. rudenį 47 procentai universitetų ir 45 procentai kolegijų studentų studijavo valstybės finansuojamose studijų vietose. Nevalstybiniuose universitetuose ir kolegijose valstybė finansavo 1169 studijų vietas, arba 5 procentus visų studijų vietų.

Daugiausia studentų studijuoja vadybos ir verslo administravimo srityje. Šių mokslo metų pradžioje vadybą ir verslo administravimą studijavo beveik pusė kolegijų ir penktadalis universitetų studentų.

Kitos ne mažiau populiarios studijų sritys išlieka pedagogika, inžinerinės profesijos ir teisė. Pedagogais rengiasi tapti 21 tūkst., inžinieriais – 19 tūkst. (9,6 proc.), teisės specialistais – 17 tūkst.  Palyginti su praėjusiais mokslo metais, studijuojančiųjų inžineriją sumažėjo 10 procentų, vadybą ir verslo administravimą – 8, teisę – beveik 2 procentais.

Vis populiaresnės tampa socialinių mokslų studijos – studijuojančiųjų ekonomiką skaičius per metus padidėjo 14, sociologiją – 12, politikos mokslus – 10 procentų.

2009 m. aukštosios mokyklos parengė 44,6 tūkst. specialistų, tai beveik 5 procentais daugiau nei 2008 m.

Šalies universitetuose studijuoja beveik 4 tūkst. užsieniečių. Palyginti su praėjusiais mokslo metais, studentų užsieniečių skaičius šalies universitetuose padidėjo. Daugiau negu pusė universitetuose studijuojančių užsieniečių – Baltarusijos piliečiai, ketvirtadalis studijuoti atvyko iš Europos Sąjungos šalių.