2012 m. vasario 12 d., sekmadienis

E. M. Remarko romanas „Vakarų fronte nieko naujo“

2010-03-17
Rubrikose: Kultūra » Knygų lentyna 

Erich Maria Remarque. Vakarų fronte nieko naujo: romanas. Iš vokiečių k. vertė Jonas Kabelka. – Alma littera, 2010. – 232 p.

Jis žuvo 1918 metų spalio mėnesį, vieną iš tų dienų, kai visame fronte buvo taip ramu ir tylu, jog kariuomenės pranešimą sudarė tiktai vienas sakinys: „Vakarų fronte nieko naujo"

Romane „Vakarų fronte nieko naujo“ pasakojama apie Pirmojo pasaulinio karo tikrovę, apie kártų kareivių gyvenimą. Tačiau visų pirma – tai pasakojimas apie jaunus žmones, iš kurių žiaurus likimas atėmė ateities planus ir svajones...

Paulius Boimeris kartu su klasės draugais tiesiai iš mokyklos suolo patenka į frontą, kuriame susiduria su šiurkščia karo realybe. Nežmoniškas kapralo Himelštoso muštras, pavojai fronto linijose, vienas po kito mūšio lauke krintantys likimo draugai yra dar besiformuojančių jaunuolių, tačiau jau kareivių, kasdienybė. Karo žiaurumui ir beprasmybei nėra ribų. Jaunuolius iš šio košmaro gelbsti tik tvirta draugystė, kuri yra vienintelė atsvara visa naikinančiam karui.

Erich Maria Remarque (Erichas Marija Remarkas, 1898–1970) – vienas žymiausių ir populiariausių XX a. vokiečių rašytojų. Akylas savo epochos stebėtojas, politikos žinovas, netarnavęs jokiai ideologijai, humanistas, laikęsis nuošalyje, spalvinga ir charizmatiška asmenybė.

14 romanų, kelių apsakymų ir esė rinktinių, vienos pjesės autorius. E. M. Remarque kūriniai leidžiami milijoniniais tiražais visomis pasaulio kalbomis, pagal juos kuriami kino filmai.

Gimė Osnabriuke (Žemutinė Saksonija), aštuoniolikos metų savanoriu išėjo į Pirmąjį pasaulinį karą, keletą kartų buvo sunkiai sužeistas. Po karo dirbo įvairius darbus: bibliotekininko, verslininko, mokytojo, redaktoriaus. Pirmojo literatūrinio pripažinimo sulaukė 1929 m. – išleidęs ketvirtąją knygą „Vakarų fronte nieko naujo“. Rašytoją nuolat persekiojo naciai, kurie 1933 m. uždraudė ir viešai degino jo knygas, skleisdami propagandinį melą apie žydišką jo kilmę. Bėgdamas nuo persekiojimų, jis emigravo iš Vokietijos, gyveno JAV ir Šveicarijoje. E. M. Remarque priklauso rašytojų kartai, patyrusiai dramatiškiausius XX a. istorinius įvykius. Iš čia – svarbiausios jo kūrybos temos: įvairūs žmogaus tragiško likimo aspektai, gyvenimo vertės iškėlimas.

„Alma littera" yra išleidusi šias E. M. Remarque knygas: „Triumfo arka", „Laikas gyventi ir laikas mirti", „Kelias atgal", „Gyvybės kibirkštis", „Šešėliai rojuje", „Juodasis obeliskas", „Mylėk savo artimą", „Naktis Lisabonoje".

 

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Kryžių kalnas

Tai šitas kalnas – lyg ženklas, priminimas visų tų suartų kelių ir takelių, kryžkelių, ties kuriomis buvo susitinkama ir išsiskiriama, dirbamais laukais paverstų vienkiemių ir išdraskytų sodžių.

skaityti

Vasaris – trumpas mėnuo, o jo savaitės – dar trumpesnės. Vis dėlto – kokios svarbesnės skiautės tiktų į dėlionę šiam savaitlaiškiui?

W.Szymborska

Kai Zakopanės „Astorijoje“ Wisławą Szymborską pasiekė žinia, kad jai paskirti Nobelio laurai, ji iškart sutriko: „Kurių galų ėmiau į rankas tą plunksną?“.

Kompozitorius Gediminas Gelgotas

Apie NI&Co atliekamą minimalistinę muziką, kompozitoriaus duoną ir kūrybinius ieškojimus pasakoja ansamblio įkūrėjas ir kompozitorius, dirigentas Gediminas Gelgotas.

Oskaras Koršunovas, „Išvarymas“

Vienoje esė Sigitas Parulskis Oskarą Koršunovą yra įvardijęs Lietuvos teatro Moze.
Viena vertus, tai ironiškas rašytojo gestas, lengvai krepštelintis per kartais nekuklius maestro pareiškimus tema „Mano teatras – vienintelis“.

Gina iViliūnienė, Raimondas Urbakavičius. Vilniaus šventovės

Šioje knygoje surinktos visų Vilniaus šventovių istorijos – ilgas ir vos prasidėjusias. Tiek fotografijomis, tiek pasakojimais mėgint atkurti šventovių likimus, pasekti legendas...