Juozas Baltušis iš arti. Laiškai ir kt. – Vilnius: Kultūros barai, 2010. – 336 p.

Rašytojo Juozo Baltušio gyvenimas ir literatūrinis palikimas perėjo skirtingus laikotarpius – nuo sovietinio idealizavimo ir aukštinimo (rašytojui paskirta valstybinė premija, suteiktas liaudies rašytojo garbės vardas, dukart (1959-1969 ir 1974-1988) išleisti „Raštai“) iki knygų deginimo Nepriklausomybės apyaušryje.

Knygoje „Juozas Baltušis iš arti“ publikuojami įvairiais metais skirtingiems žmonėms rašyti laiškai, paskutinis rašytojo interviu, dukters Ritos Baltušytės laiškas tėvui, Birutės Nenėnienės dokumentinė apybraiža „Šaukštas deguto“.

[…] „Nesiryžtu dalytis įspūdžiais, kuriuos kelia Juozo Baltušio laiškai. Pirmiausia todėl, kad nesinori užbėgti skaitytojams už akių, iš anksto peršant kokią nors interpretaciją. Be to, rimta interpretacija reikalautų specialių studijų, kurios aprėptų ir rašytojo biografiją, ir asmenybės formavimosi istorines aplinkybes, ir visos kūrybos kontekstą, ir susirašinėjimo detales. Neabejoju, kad kada nors kas nors tai padarys. O kol kas paprasčiausiai skaitykime literatūros klasiko laiškus – vieniems iš mūsų tai bus galimybė pratęsti seną pažintį, kiti nuo tų laiškų ją tik pradės. Bet kuriuo atveju jie papildys prieštaringą ir spalvingą Juozo Baltušio paveikslą, padės geriau perprasti istorinį laiką, rasti atsakymus į kadaise iškilusius ar dabar kylančius klausimus.“

Petras Bražėnas. Iš Pratarmės

[…] Kaip matai, tėveli, leidžiame Tavo laiškus atskira knyga. Ne visus, o tik tuos, kuriuos parašei savo mamai Marijonai (mūsų Didžiajai bobutei), seseriai Marytei, mums su Violeta ir Akvilei. Na, dėl sodrumo dar vieną kitą pridūrėme. Taip pat Birutės Nenėnienės atsiminimus ir Tavo laiškus jai.

Visas epistoliarinis Tavo palikimas nesutilptų nė į 8 tomus, kaip kad paskiausieji Tavo „Raštai“, Vagos išleisti 1983 m. Aš jo viso ir neturiu. Laiškų kopijos, kurias pasidarydavai per kalkę spausdindamas mašinėle, liko su visais Tavo daiktais bute Donelaičio gatvėje. Beje, ten, gal net prie Tavo rašomojo stalo, buvo parašytos dvi nei šiokios, nei tokios knygos, kuriose gausu netikslumų, nesąžiningų nutylėjimų. Pagiriamuoju žodžiu Baltušiui ir jo artimiesiems jų tikrai nepavadinsi.

Gaila, bet ir mes, aukščiau minėti adresatai, ne visus Tavo laiškus išsaugojome. Todėl atsirado dideli, kartais net kelerių metų tarpai, kai Tavo gyvenimo veiksmas tarytum nutrūksta. Tikiuosi, malonūs skaitytojai bus atlaidūs. […]

Rita Baltušytė. Iš dukters laiško