Nerimsta aistros dėl Gruzinos televizijos parodyto reportažo apie tariamą rusų invaziją ir šalies prezidento Michailo Saakašvilio mirtį. Įsibaiminę ir šoką patyrę Gruzijos gyventojai negali atleisti savo šalies vadovui, kad šis „juokauja“ tokiomis jautriomis temomis, o pasaulio galingieji kaltina M. Saakašvilį kurstant nesantaiką regione.

 Pasak politikos apžvalgininko Kęstučio Girniaus, po šio reportažo sugriuvo Gruzijos, kaip patikimos šalies, įvaizdis, valstybė ir jos vadovas pasirodė kaip „kaubojų“ šalies atstovai.

„Šis sprendimas (transliuoti reportažą) buvo labai keistas. Tokie dalykai nesako nieko gero nei apie Gruzijos žiniasklaidą, nei apie šalies prezidentą M. Saakašvilį, kuris prisipažino žinojęs apie šią provokaciją“, - kalbėjo apžvalgininkas. Pasak jo, tokių dalykų niekada nenutiktų brandžios politinės sistemos valstybėse, o tai, kas nutiko Gruzijoje, tik parodo, kad šalis ir jos vadovas – nebrandūs.

„Manau, kad M. Saakašvilis norėjo įbauginti savo valstybės piliečius, siekė visuomenėje išlaikyti įtampą, parodyti, kad Rusija – priešas, o nuo jo išgelbėti gali tik jis - Gruzijos prezidentas.

Tokie prezidento žingsniai rodo, kad šalies politiniame gyvenime vyksta nemažai keistų ir negerų dalykų. Paprasčiau sakant, tai tiesog įrodo, jog M. Saakašvilis negali vadovauti valstybei“, - svarstė K. Girnius.

Gruzijos vadovai didina įtampą regione ir patvirtina visus Rusijos anksčiau išsakytus teiginius apie M. Saakašvilį. „Rusijai nieko nereikėjo daryti. M. Saakašvilis patvirtino viską, ką jie (rusai) anksčiau apie jį sakė. Rusai į šį incidentą sureagavo ramiai, o dabar tiesiog sėdi ir žiūri, kaip JAV ir Europos valstybių vadovai piktinasi gruzinų elgesiu“, - kalbėjo apžvalgininkas K. Girnius.

Pasak jo, tokio kvailo ir neapgalvoto žiniasklaidos pranešimo galbūt buvo galima tikėtis  Melagių dienos proga, bet ne tokiame regione ir ne tokiomis įtampos sąlygomis.

Gruzijos gyventojai patikėję televizijos pranešimais apie tai, kad šalyje kilo karas, puolė į tikrą paniką. Sostinėje Tbilisyje buvo nutrūkęs telefono ryšys, nes visi puolė skambinti savo artimiesiems, degalinėse ėmė trūkti degalų, nusidriekė eilės, minios puolė į parduotuves, blaškėsi po miestą ieškodami savo artimųjų. Mažiausiai pusė gruzinų tautos vos per kelias minutes beveik mirtinai išsigando.

„Ketinau važiuoti į vakarėlį, kai paskambino draugai ir liepė įsijungti televiziją. Įjungęs pamačiau Rusijos prezidentą Dmitrijų Medvedevą, sakantį, kad rusai įsiveržė į Gruziją. Buvau ištiktas tokio šoko, kad nepastebėjau, jog tai – senas įrašas. Ėmiau desperatiškai ieškoti savo vaikų ir krautis daiktus. Prireikė beveik 15 minučių, kad suprasčiau, jog ši istorija – melas”, - pasakojo „Georgian Messenger“ laikrasčio redaktorius Zaza Gachechiladzė.

Ši televizijos „antis“ kainavo mažiausiai vieną gyvybę, kareivio motina žiūrėdama televiziją patyrė infarktą. Daug vaikų buvo atvežti į ligonines, nes jiems prasidėjo isterijos priepuoliai.

Rusijos naujienų agentūrai „Interfax“ išplatinus šią žinią savo šalyje, ten reziduojantys JAV ir britų korespondentai puolė skambinti į savo redakcijas ir jau buvo bečiumpantys kelioninius švarkus pakeliui į dar vieną tariamo karo zoną.

Niekas iš Gruzijos oficialių asmenų nepuolė neigti šios melagingos informacijos, ir žurnalistai savais kanalais sužinojo, kad karas tėra melaginga televizinė „antis“.

Tiesa, ši riebi „antis“ M. Saakašviliui, tvirtinančiam, kad reportaže parodyti dalykai kada nors gali būti realūs, gerokai atsirūgo.

Gruzinai, labai aiškiai prisimenantys 2008 metų rugpjūčio mėnesio karinį konfliktą su Rusija, netruko išeiti į gatves. Žmonės protestavo  prieš tokį laukinį prezidento elgesį su savo šalies žmonėmis, opozicija piktinosi, kad jie siekiami parodyti kaip priešai savo šalyje.

Rusijos aukšti politikai gal net trynė rankomis, nes M. Saakašvilis, paskelbdamas apie netikrą karą, patvirtino jų kalbas apie „neprognozuojamą, kaklaraiščius valgantį politiką“.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Andrejus Nesterenka pareiškė, kad toks gruzinų elgesys buvo skirtas sukelti grėsmę regiono saugumui ir stabilumui.

Europos Sąjungos stebėtojų misija Gruzijoje savo pranešime pasmerkė šį žingsnį, sakydama, jog toks reportažas galėjo išprovokuoti smurto atsinaujinimą.

„Tokio pobūdžio neatsakingos programos gali rimtai destabilizuoti padėtį, - pabrėžė stebėtojai. - Galėjo įvykti pavojingų ir svarbių incidentų. Raginame visus atsakinguosius ateityje kruopščiai apsvarstyti savo veiksmų padarinius."

Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos ambasadoriai Gruzijoje ypač griežtai kritikavo parodytus archyvinius vaizdo siužetus, kurie buvo pristatyti kaip Vakarų šalių vyriausybių reakcija į šią „invaziją".

Britų ambasadorius Denisas Keefe'as sakė, kad šis atvejis „smarkiai pakenkė atsakingos ir nepriklausomos Gruzijos žiniasklaidos reputacijai".

Diplomatas sakė, kad archyviniai vaizdai su jo pasisakymais buvo „smarkiai klaidinantys", taip pat pareikalavo, kad „Imedi" aiškiai pripažintų, jog tie vaizdo įrašai buvo panaudoti be jo sutikimo ir žinios.

Prancūzijos ambasadorius Ericas Fournier „Imedi" reportažą vadino visiškai neatsakingu, ypač jame nuskambėjusį pareiškimą, kad kai kurie opozicijos politikai prisidėjo prie besiveržiančių Rusijos pajėgų.

Anksčiau tą reportažą pasmerkė ir svarbus Gruzijos sąjungininkas Vašingtonas. JAV ambasadorius Tbilisyje Johnas Bassas sakė, jog tokia laida neatitinka žurnalistikos standartų.

Gruziją ir pasaulį papiktinęs reportažas buvo rodomas šeštadienį vakare. Televizija „Imedi" 20 val. Tbilisio laiku, kai paprastai rodoma naujienų laida, paleido sumontuotą laidą.

Joje, be kita ko, buvo kalbama apie „Rusijos įsiveržimą", oro uostų ir jūrų uostų bombardavimą, žuvusiuosius ir sužeistuosius, apie tai, kad į „priešo" pusę perėjo trys Gruzijos batalionai, kad nužudytas prezidentas M.Saakašvilis.

Galiausiai buvo parodytas sumontuotas Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo, kuris neva davė įsakymą įsiveržti į Gruziją, kreipimasis.