Šv. Patrikas, vyskupas Jn 5, 17–30 „Aš teisiu, kaip girdžiu, ir mano teismas teisingas, nes aš ieškau ne savo valios, bet valios to, kuris mane yra siuntęs“.
Jėzus žydams sakydavo: „Mano Tėvas darbuojasi lig šiolei, todėl ir aš darbuojuosi“.
Užtat žydai dar labiau ieškojo progos jį nužudyti, nes jis ne tik nepaisydavo šeštadienio, bet ir vadino Dievą savuoju Tėvu, tuo būdu lygindamas save su Dievu.
Į šį kaltinimą Jėzus jiems atsakė:
„Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: Sūnus nieko negali daryti iš savęs, o vien tai, ką mato darant Tėvą; ir ką bedarytų Tėvas, lygiai daro ir Sūnus. Nes Tėvas myli Sūnų, ir parodo jam visa, ką pats daro. Ir jam parodys dalykų, dar didesnių už šituos, kad jūs stebėsitės.
Kaip Tėvas prikelia numirusius ir juos atgaivina, taip ir Sūnus grąžina gyvybę, kam tik panorėjęs. Ir nieko Tėvas neteisia, bet visą teismą pavedė Sūnui, kad visi gerbtų Sūnų, kaip gerbia Tėvą. Kas negerbia Sūnaus, tas negerbia jį siuntusio Tėvo. Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas mano žodžių klauso ir mane atsiuntusiu tiki, tas turi amžinąjį gyvenimą ir nepateks į teismą, nes iš mirties yra perėjęs į gyvenimą.
Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: ateis valanda,– ir dabar jau yra,– kada mirusieji išgirs Dievo Sūnaus balsą ir kurie išgirs, tie atgis. Kaip Tėvas turi gyvybę savyje, taip davė ir Sūnui turėti gyvybę savyje. Jis taipogi suteikė jam galią teisti, nes jis – Žmogaus Sūnus.
Nesistebėkite, kad ateis valanda, kai visi gulintieji kapuose išgirs jo balsą. Kurie darė gera, prisikels gyventi, kurie darė bloga, prisikels stoti į teismą.
Iš savęs aš nieko negaliu daryti. Aš teisiu, kaip girdžiu, ir mano teismas teisingas, nes aš ieškau ne savo valios, bet valios to, kuris mane yra siuntęs“.
Kiti skaitiniai: Iz 49, 8–15; Ps 144, 8–9. 13–14. 17–18
Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Juozapas Marija Žukauskas OFM
Pranašas Izaijas mus tarsi nukelia į Velyknakčio liturgiją, kviesdamas žengti į šviesą. Tą naktį giedosime: „Kristus mums šviečia!“, šaukdamiesi to, kuris vienas tegali išsklaidyti mūsų tamsybes ir parodyti kelią į amžinojo Tėvo namus. Mums kalbama apie ypatingą malonės metą, kai išklausomos maldos, kai, rodos, pats Dangus priartėja prie žemės. Tas malonės metas yra šiandien, tau ir man. Šiandien Viešpats lieja savo palaimą žemėn. Atverkime savo širdis tai malonės srovei, kad galėtume daryti Dievo meilės darbus. Pats Jėzus prabyla apie savo ypatingą ryšį su Tėvu, kurio galia gali atlikti jam pavestą darbą. Jis skelbia, kad nei Jis, nei mes nieko negalime daryti patys iš savęs. Jei norime, kad mūsų darbai išliktų, jei norime, kad jie vestų į amžinybę - turime darbuotis su dangiškuoju Tėvu. Darbuotis kurdami grožio, gėrio ir Dievo meilės karalystę, darbuotis atkuriant mumyse Viešpaties paveikslą ir panašumą.
Bernardinai.lt
2008
Evangelijos komentarų archyvas
Šventasis Raštas internete lietuviškai
KOMENTARAI
Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)
"Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas mano žodžių klauso ir mane atsiuntusiu tiki, tas turi amžinąjį gyvenimą ir nepateks į teismą, nes iš mirties yra perėjęs į gyvenimą." "Kurie darė gera, prisikels gyventi, kurie darė bloga, prisikels stoti į teismą." Kitur Jėzus yra sakęs, kad laikų pabaigoje ateis su galybe ir - ką dešinėn, o ką kairėn. Įdomu, kaip tą prieštaravimą aiškina Bažnyčios tėvai, o ir teologija. Gaila, kad kunigas nuslydo paviršiumi.
Beje, patiko šiandien kun. Juozapo Marijos komentaras. Visai nepasenęs.
Kitaip tariant, patiko ir kunigo, ir Juozapo su Marija komentaras :)
Roma, perlenkei visas įmanomas lazdas, nejauti, kad pati patapai tėvu? Tavo cituojami žodžiai atsigręžė prieš tave, nes tu čia kietasprandė, pažvelk pagaliau į save, o ne nuolat žiūrėk, ką kiti ne taip daro. Mano Viešpats - Jėzus! Jo balso klausau.
Jėzus sako per Mozę: „Šią tautą aš permačiau kiaurai: jinai tauta kietasprandė. Jie greitai nukrypo nuo kelio, kurį buvau jiems nurodęs. Jie nusiliedino aukso veršį ir žemėn prieš jį puldinėja.' (plg. Iš 32, 7–14)
Mes įpratę girdėti mokant, kad gal čia taip būtų geriau, o čia kitaip. Lyg Jėzus nežinotų kaip. Ar žinotų ne taip tobulai kaip mes. Nes gyveno senų senovėje.. Dabar taip viskas pasikeitę. Tiek vienuolijų. Jos pačios žino, kaip reikia mokyti. Tavo laikas praėjo. Jau pasakei, Jėzau, ką norėjai pasakyti. Dabar kalbėsime mes. Esi tik sūnus, o mes - Tėvai. Pasilik savo mažume. Bet nekišk jo mums.
O Jėzus sako apie save: Akmuo, kurį statytojai atmetė, tapo kertiniu akmeniu. Tai Viešpaties padaryta. Mk 12,1-12
Broliai kapucinai
opa: "Roma, perlenkei visas įmanomas lazdas, nejauti, kad pati patapai tėvu?"
Nieko ji neperlenkė. Taip ir yra, tarp Tėvo, Jėzaus ir Romos nėra principinio skirtumo. Apie tai ir sako Jėzus. Tik jis kalba tokiomis kategorijomis, kurios buvo suprantamos to meto žydams. Jei tai būtų Indijoje, jis būtų pasakęs kitaip: Atma yra Mahatma ir Paramatma. Kas mūsų kalba reikštų, kad skirtumo tarp sielos, Didelės Sielos ir Dievo nėra...
O vardas Juozapas Marija mane irgi prajuokino. Pamaniau, kad atsirado naujas žmonių giminės porūšis :)