Jėzus žydams sakydavo: „Mano Tėvas darbuojasi lig šiolei, todėl ir aš darbuojuosi“.

Užtat žydai dar labiau ieškojo progos jį nužudyti, nes jis ne tik nepaisydavo šeštadienio, bet ir vadino Dievą savuoju Tėvu, tuo būdu lygindamas save su Dievu.

Į šį kaltinimą Jėzus jiems atsakė:

„Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: Sūnus nieko negali daryti iš savęs, o vien tai, ką mato darant Tėvą; ir ką bedarytų Tėvas, lygiai daro ir Sūnus. Nes Tėvas myli Sūnų, ir parodo jam visa, ką pats daro. Ir jam parodys dalykų, dar didesnių už šituos, kad jūs stebėsitės.

Kaip Tėvas prikelia numirusius ir juos atgaivina, taip ir Sūnus grąžina gyvybę, kam tik panorėjęs. Ir nieko Tėvas neteisia, bet visą teismą pavedė Sūnui, kad visi gerbtų Sūnų, kaip gerbia Tėvą. Kas negerbia Sūnaus, tas negerbia jį siuntusio Tėvo. Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas mano žodžių klauso ir mane atsiuntusiu tiki, tas turi amžinąjį gyvenimą ir nepateks į teismą, nes iš mirties yra perėjęs į gyvenimą.

Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: ateis valanda,– ir dabar jau yra,– kada mirusieji išgirs Dievo Sūnaus balsą ir kurie išgirs, tie atgis.  Kaip Tėvas turi gyvybę savyje, taip davė ir Sūnui turėti gyvybę savyje. Jis taipogi suteikė jam galią teisti, nes jis – Žmogaus Sūnus.

Nesistebėkite, kad ateis valanda, kai visi gulintieji kapuose išgirs jo balsą. Kurie darė gera, prisikels gyventi, kurie darė bloga, prisikels stoti į teismą.

Iš savęs aš nieko negaliu daryti. Aš teisiu, kaip girdžiu, ir mano teismas teisingas, nes aš ieškau ne savo valios, bet valios to, kuris mane yra siuntęs“.

Kiti skaitiniai: Iz 49, 8–15; Ps 144, 8–9. 13–14. 17–18

Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Juozapas Marija Žukauskas OFM

Pranašas Izaijas mus tarsi nukelia į Velyknakčio liturgiją, kviesdamas žengti į šviesą. Tą naktį giedosime: „Kristus mums šviečia!“, šaukdamiesi to, kuris vienas tegali išsklaidyti mūsų tamsybes ir parodyti kelią į amžinojo Tėvo namus. Mums kalbama apie ypatingą malonės metą, kai išklausomos maldos, kai, rodos, pats Dangus priartėja prie žemės. Tas malonės metas yra šiandien, tau ir man. Šiandien Viešpats lieja savo palaimą žemėn. Atverkime savo širdis tai malonės srovei, kad galėtume daryti Dievo meilės darbus. Pats Jėzus prabyla apie savo ypatingą ryšį su Tėvu, kurio galia gali atlikti jam pavestą darbą. Jis skelbia, kad nei Jis, nei mes nieko negalime daryti patys iš savęs. Jei norime, kad mūsų darbai išliktų, jei norime, kad jie vestų į amžinybę - turime darbuotis su dangiškuoju Tėvu. Darbuotis kurdami grožio, gėrio ir Dievo meilės karalystę, darbuotis atkuriant mumyse Viešpaties paveikslą ir panašumą.

Bernardinai.lt

2008