Sėklų pakuotės mirga spalvomis, užrašais. Gausu žinomų veislių, nemažai ir naujų, nematytų. Patariama pirkti vieną pakuotę žinomos, kitą – naujos veislės, pirmenybę teikti lietuviškoms.

Morkos, burokėliai

Rudenį kasėme į Nacionalinį augalų veislių 2009 m. sąrašą įtrauktas naujas morkas 'Šatrija BS'. Tai 'Nanto' tipo vidutinio ankstyvumo (užauga per mėnesį) oranžinės, bukais ar smailėjančiais galais, švelniu, sultingu minkštimu morkos. Derlingame priesmėlyje užauga 14–16 cm ilgio, 3,6 cm skersmens, gerai išsilaiko. Verta pasisėti naujos veislės 'Svalia BSH' morkų. Įdomios vidutinio ankstyvumo violetinės 'Purple haze H' (šerdys oranžinės) ir baltos 'White satin H' morkos. Šakniavaisių skonis nesiskiria nuo mums įprastų. Jos tinka sultims, konservuoti, šaldyti, stalui puošti. Spalvą suteikiantys pigmentai su beta karotinu yra stiprūs antioksidantai, lėtina kraujo krešėjimą, padeda organizmui priešintis širdies ligoms.

Nacionalinį veislių sąrašą praėjusiais metais papildė burokėliai 'Bordo 237 NAT'. Šakniavaisiai labai gero skonio (įvertinta 9 balais), tamsios vyšninės spalvos, apvalūs. Užauga vidutiniškai per 125 dienas. Šiemet sąrašą papildė lietuvių selekcininkų sukurta veislė 'Rikiai'. Įdomybių mėgėjai turėtų atkreipti dėmesį į burokėlius 'Chioggia' (šakniavaisiai su plačiais ryškiai baltais dryžiais), 'Albino' (balti), 'Beetroot Burpees Golden' (geltoni). Šių veislių burokėliai apvalūs, minkštimas sultingas, pagrindinė šaknelė – plona, nešakota, minkštime nėra kraujo krešėjimą skatinančių medžiagų.

Burokėlių šakniavaisiuose daug jodo, biologiškai aktyvių medžiagų. Tai dietiniai augalai, rekomenduojami diabetikams, sergantiems kepenų ligomis. Tinka vartoti švieži, konservuoti, puikiai išsilaiko per žiemą.

Ridikėliai, salotos

Yra ne tik įprastų raudonų, bet ir kitokių spalvų ridikėlių: baltų ('White icice'), geltonų ('Zlata'), violetinių ('Hilds blauer Herbst und Winter'). Šiltnamyje, namuose, įstiklintame balkone pravartu pasisėti valgomųjų lapinių 'Sango' ridikėlių. Pastarųjų tamsiai raudoni lapeliai (primena pipirnes) tinka mėsos, žuvies, kiaušinių, varškės patiekalams skaninti. Lapuose gausu vitamino C, mineralinių medžiagų. Užauga per 6–7 dienas. Sėti naudinga kas savaitę.
Norint ankstyvo salotų derliaus verta pasisėti garbanotųjų salotų (Lactuca sativa var. crispa) 'Estafet', 'Zabava', 'Evridika' ('Lollo Rossa' tipo). Tamsiai raudonos spalvos lapeliai užauga per 50–55 dienas, neformuoja gūželių, o sudaro gražios formos puokštę. Šios salotos nereiklios šilumai, bet mėgsta šviesą. Galima sėti į lysvę ar daigus auginti šiltnamyje. Sodinama 30 x 30 cm atstumu.

Iš naujesnių gūžinių salotų (Lactuca sativa var. capitata) paminėtinos 'Frillac' – taip pat raudonais banguotais lapeliais, 'Iceberg' tipo. Savo verte jas lenkia lapinių ir gūžinių salotų hibridas 'Mohican' – minkštesniais, švelnesnio skonio raudonais lapeliais.

Ant palangės, balkone ir daržo lysvėje auginamos sėjamosios gražgarstės (Rucola Selvatica). Šios salotos ilgais (8–10 cm) karpytais, tamsiai žaliais lapais Europoje vertinamos dėl pikantiško skonio, primenančio žemės riešutus ir pipirnes. Jauni lapeliai tinka salotoms, picoms ir kitiems patiekalams skaninti. Į daigynėlį sėklos sėjamos kovą–balandį (0,5 cm gyliu), į lysvę – balandį–gegužę (2–3 cm gyliu). Nereiklios šilumai, bet mėgsta šviesą. Daigai sodinami 20 x 20 cm atstumu. Užauga 20–25 cm aukščio. Nupjauti kereliai atželia.

Bulvės

Lietuvoje siūlomos 53 veislių bulvės. Jos skiriasi daug kuo, net luobele.
Pernai selekcininkai įregistravo naują ankstyvųjų bulvių (užauga per 45 dienas) veislę 'VB Venta'. Gumbai apvalūs, nemaži, vidutinio gylio akutėmis, gelsvu minkštimu. Išvirtos nesubyra, gana miltingos (11–16 proc. krakmolo). Atsparios ligoms, sausrai, antriniam gumbų formavimuisi.

Daugelis vertina bulves raudona luobele: 'Red Lady', 'Rosara', 'Red Scarlett', 'Vaiva', 'Laura', 'Lady Rosetta', 'Aladin', 'Rodeo'. Ypač skanios (9 balai) gana naujos veislės 'Red Lady' bulvės. Jų kerai vešlūs, gumbai stamboki, iki 100 g, kiek ovalūs, sekliomis akutėmis. Minkštimas geltonas. Išvirtos nesubyra. Veislė derlinga, atspari bulviniams nematodams, rauplėms, vėžiui. Raudoną luobelę ir tokį pat minkštimą turi 'Pink fire apple', 'Red cara'. Pastarosios vidutiniškai vėlyvos, gumbų akutės seklios, skonis įvertintas 6 balais. Augalai atsparūs paprastosioms rauplėms ir marui. Vidutinio ankstyvumo veislė 'Pink fire apple' ne itin derlinga, tačiau gumbai įdomios formos, pailgi, maždaug 7–8 cm ilgio, 3 cm skersmens (primena bananus).

Kopūstai

Iš naujesnių lietuviškų veislių minėtini baltagūžiai kopūstai standžiomis, nelinkusiomis skilinėti gūžėmis 'Parus' (apvalios), 'Bagočiai' (ovalios). Vėlyvųjų kopūstų derlius užauga per 158–188 dienas, gerai laikosi, skanūs rauginti. Skonis įvertintas 8–9 balais.

Raudonieji gūžiniai kopūstai 'Revue H', 'Regilius H', 'Garance H' tinkamiausi vartoti švieži. Termiškai apdoroti jie pakeičia spalvą, o vitaminų B ir C sukaupia daugiau nei baltagūžiai. Spalvą lemiantis cianidinas, kurio poveikis panašus į vitamino PP, yra gera priemonė kraujagyslių ligų profilaktikai. Raudongūžiai kopūstai vartojami švieži ir rauginti, gerai laikosi.
Violetinių žiedinių kopūstų 'Red Velvet' žiedynai kompaktiški, skonis kaip baltųjų.

Svogūnai

Mūsų klimato sąlygomis geriausiai auga svogūnų ropelės rudais lukštais, tačiau verta pamėginti užsiauginti ir kitokių.
Raudonųjų svogūnų mėgėjai turėtų atkreipti dėmesį į stipraus lukšto vienalizdžius, pusiau aštraus skonio veislės 'Karmen', 'Red Baron' svogūnus. Pastarųjų ropelės gana stambios, sveria 85–100 g. Vegetacijos trukmė sėjant sėklas – 100–140 dienų. Veislės labai derlingos, ropelės gerai laikosi.
Baltieji svogūnai išsiskiria švelniu skoniu. Tai veislės 'Snow ball', 'Albion H'. Iki 0,5 kg ir didesnes ropeles užaugina 'The Kelsae exhibition Onion'. Šios veislės pasaulio rekordininkas svogūnas svėrė 4 kg.

Pomidorai

Reikėtų skubėti išsirinkti pomidorų sėklas. Norint daigus sodinti nešildomame pavasariniame šiltnamyje gegužės pradžioje, sėklas kambaryje reikėtų sėti kovo pradžioje ar viduryje.

Praėjusių metų naujovė – determinantiniai pomidorai 'Jubileinyj', 'Laukiai BS': ankstyvi, žemaūgiai (40 cm aukščio), skirti auginti lauke. 'Laukiai BS' derėti pradeda po 107–110, 'Jubileinyj' – po 110–116 dienų. Nebūtinos atramos. Pirmuosius galima auginti keliais stiebais. Vaisių skonis įvertintas 8 balais.
Šiemet į naujovių asortimentą įrašytos naujos mūsų selekcininkų išvestos veislės 'Aušriai BS', 'Slapukai BS'.

Įspūdingus vaisius mezga 'Tigrella' (vaisiai su žaliais dryžiais), 'Corazon H'. Pirmieji užauga greitai, yra aukštaūgiai, o 'Corazon H' – derlingas, vidutinio ankstyvumo hibridas. Vaisiai mėsingi, skanūs, apvalūs, briaunoti (primena akordeono dumples), sveria 200 g ir daugiau. Augalai atsparūs verticiliozei (lėtiniam vytuliui).

Moliūgai, patisonai, baklažanai

Naujovių mėgėjai jau pamėgo neįprastos formos ilgmoliūgius (Lagenaria). Žalius vaisius užaugina 'Marenka', margus dryžuotus – 'Kobra'. Nesubrendusių ilgmoliūgių minkštimas primena cukinijos. Sodinti geriausia daigais, prižiūrėti kaip kitus moliūgus. Vijokliniam augalui reikia tvirtų atramų.

Verta išmėginti patisonų naujoves. 'Sunburst F1', 'Solnyška' vaisiai tamsiai žalia ar geltona odele, minkštimas sultingas, kvapnus, augalai atsparūs ligoms.
Patisonus maistingumu lenkia krukniakai ('Early Summer', 'Early Proliji'). Jie turi dietiniam maistui būdingų ir gydomųjų savybių, jų baltymai lengviau pasisavinami. Sodinami daigais ir sėjami tiesiai į dirvą kaip agurkai.

Mėgstamiausi baklažanai, auginantys tamsiai violetinius ar juodus vaisius. Įdomesnės, naujesnės veislės – 'Albatros', 'Matrosik' (raudonais dryžiais), 'Aleksiejevskij', 'Sniežnij', 'Banan' (turi baltą, minkštą, ploną odelę, kurios nebūtina lupti). Labai dekoratyvi veislė 'Zolotyje Šariki' (vaisiai kiaušinio formos, rusvi). Gali augti ir didesniame vazone.

Užrašai ant sėklų pakelio

• Daugelio pakelių užrašai skelbia, kad sėklos atitinka Europos Sąjungos standartus. Gėlių, kai kurių daržovių bei prieskoninių ir vaistinių augalų sėklų kokybės privalomieji reikalavimai patvirtinti žemės ūkio ministro įsakymu. Užsieninių veislių sėklos dažnai pas mus tik supakuojamos.
• Prie veislės pavadinimo esančią raidę F1 pagal naująsias ES taisykles pakeitė H. Tai nuoroda, kad sėklos yra hibridinės. Jų patiems dauginti nerekomenduojama, nes antros kartos augalai jau neišlaiko tėvinių savybių, kai kurie hibridai net nesubrandina sėklų.
• Ant kai kurių pakuočių yra ženkliukas, nurodantis, kad sėklų daigumas patikrintas VSGT – Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos. Tai garantija, kad sėklos sudygs. Pagal patvirtintus reikalavimus į rinką galima tiekti ne mažesnio nei 75–80 proc. daigumo sėklas. Kai kurios hibridinės sėklos būna beicuotos, dražuotos. Jos brangesnės, bet tinkamai pasėtos paprastai sudygsta beveik visos.

Pupelės, žirniai

Šalia senų gliaudomųjų ('Baltija') bei šparaginių pupelių žaliomis ar geltonomis ankštimis pasisėkime ankštinių įvairiaspalvėmis sėklomis: 'Gribovskaja sacharnaja' (geltonos su pilku atspalviu sėklos), 'Atlantica' (tamsiai violetinės), 'Golden Wax' (juodos). Ilgas tamsiai violetines, mėsingas ankštis mezga 'W. Legutho violet Blauhilde', 'PurpleTeepee'. Šparaginių pupelių 'Berner Landfrauen' ankštys margos – žalios su violetiniais brūkšneliais.

Šparaginių žirnių ('Sugar Snap', 'Ambrosia') ankštys neturi pergamentinio sluoksnio, peraugusios vartojamos kaip glaudomųjų veislių. Tribriauniai žirniai neturi ūselių, auga glaustu iki 50–60 cm aukščio kupstu. Šviesiai žalia lapija, rusvi žiedai ar sparnuotos 3 cm ilgio ankštelės gali puošti gėlyną ar sudaryti gyvatvorę.

Morkos, burokėliai

Rudenį kasėme į Nacionalinį augalų veislių 2009 m. sąrašą įtrauktas naujas morkas 'Šatrija BS'. Tai 'Nanto' tipo vidutinio ankstyvumo (užauga per mėnesį) oranžinės, bukais ar smailėjančiais galais, švelniu, sultingu minkštimu morkos. Derlingame priesmėlyje užauga 14–16 cm ilgio, 3,6 cm skersmens, gerai išsilaiko. Verta pasisėti naujos veislės 'Svalia BSH' morkų. Įdomios vidutinio ankstyvumo violetinės 'Purple haze H' (šerdys