2012 m. vasario 12 d., sekmadienis

Sostinės Šventaragio slėnyje – Pavasario lygiadieniui skirta misterija

2010-03-18
Rubrikose: Kultūra » Informacija 
Lygiadienis

Šių metų kovo 20 d. (šeštadienį) 19 val. Šventaragio slėnyje, nuo Lietuvos taikomosios dailės muziejaus iki Katedros aikštės, prasidės Pavasario lygiadieniui skirta įspūdinga ugnies ženklų ir muzikos misterija „Šventaragio ugnys“. 20.30 val. bus įkurta Pavasario lygiadienio ugnis ant Gedimino kalno.

Pavasario lygiadienis – tai laikas ir erdvė, kai diena lygi nakčiai, o saulė pateka tiksliai rytuose, leidžiasi vakaruose. Žemdirbiškoje tradicijoje nuo pavasario lygiadienio imami skaičiuoti (jau nuo II tūkst. pr. Kr.) naujieji metai. O pradžia be ritualo neįmanoma. Marginamas ir ridenamas kiaušinis – tobulas pradžių pradžios simbolis. Margučių ženkluose sumirga begalės saulyčių – Pasaulio medžio kosmogramų.

Pavasario lygiadienyje mediatoriumi, tiltu tampa medžio vertikalė, šviečiantys paukščiai, lekiojantys tarp žmonių ir dievų pasaulių, bei kalnas ir ant jo įkuriama ugnis.

Vilniaus jaunimas ir vaikai kuria naują miesto tradiciją, gyvai bendraudami su savo tautos paveldu: šoka su šviesa, audžia šviesą su tamsa, kol tai virsta ugniniais ženklais. Šie ženklai – maldos ar mandalos – byloja gyvą ryšį tarp vakar ir šiandien. Malda įgyja formą.

Ugnies ženklų kompozicijos autorė – Julija Ikamaitė Mindaugienė.

Ugninius ženklus ir paukščius įžiebs: Nacionalinės M. K.Čiurlionio menų mokyklos mokiniai, Šv. Kristoforo, Tuskulėnų, Antakalnio, Viršuliškių, „Ryto“, M. Daukšos, S. Stanevičiaus, Saulės vidurinių mokyklų, Žemynos pagrindinės mokyklos moksleiviai, Vilniaus skautai bei Vilniaus pedagoginio universiteto studentai.

Su ugnimi šoks Vilniaus fakyrų klubas „Ugnies ženklai“.Gyvai muzikuos: Gvidas Kovėra, Vytautas Linkevičius (dūdmaišiai), apeiginio folkloro grupė „Kūlgrinda“ ir Vilniaus jaunimo folkloro ansamblis „Mindrė“.

Rengėjas: Vilniaus etninės kultūros centras. Daugiau informacijos: www.etno.lt

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Kryžių kalnas

Tai šitas kalnas – lyg ženklas, priminimas visų tų suartų kelių ir takelių, kryžkelių, ties kuriomis buvo susitinkama ir išsiskiriama, dirbamais laukais paverstų vienkiemių ir išdraskytų sodžių.

skaityti

Vasaris – trumpas mėnuo, o jo savaitės – dar trumpesnės. Vis dėlto – kokios svarbesnės skiautės tiktų į dėlionę šiam savaitlaiškiui?

W.Szymborska

Kai Zakopanės „Astorijoje“ Wisławą Szymborską pasiekė žinia, kad jai paskirti Nobelio laurai, ji iškart sutriko: „Kurių galų ėmiau į rankas tą plunksną?“.

Kompozitorius Gediminas Gelgotas

Apie NI&Co atliekamą minimalistinę muziką, kompozitoriaus duoną ir kūrybinius ieškojimus pasakoja ansamblio įkūrėjas ir kompozitorius, dirigentas Gediminas Gelgotas.

Oskaras Koršunovas, „Išvarymas“

Vienoje esė Sigitas Parulskis Oskarą Koršunovą yra įvardijęs Lietuvos teatro Moze.
Viena vertus, tai ironiškas rašytojo gestas, lengvai krepštelintis per kartais nekuklius maestro pareiškimus tema „Mano teatras – vienintelis“.

„Lietuvos sentikiai: istorija, kultūra, dailė“

Knyga Lietuvos sentikiai: istorija, kultūra, dailė yra straipsnių rinktinė, kurioje supažindinama su XVII a. 2 pusės–XXI a. pradžios Lietuvos sentikių istorija ir kultūra.