Kovo 19 d. Vilniaus paveikslų galerijoje atidaroma Lietuvoje gyvenusio XIX-XX amžiaus karaimų kilmės dailininko Bari Egizo paroda „Nuo Stambulo iki Vilniaus“. Atidarymo metu taip pat bus pristatytas jo kūrybos albumas „Bari Egizas. Tapyba, piešiniai“.

Kaip pranešė Dailės muziejus, parodoje, kuria pirmą kartą Lietuvoje išsamiai pristatoma B. Egizo kūryba, eksponuojama per 100 portretų, peizažų, buitinių kompozicijų, natiurmortų.

Kūrinius parodai deponavo Lietuvos nacionalinis muziejus, Trakų istorijos muziejus, 4 kūriniai atkeliavo iš Kauno miestui dovanotos A. Miškinio kolekcijos, 19 rodomų darbų yra iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių. Dalį kūrinių parodai paskolino Aleksandras Vasiljevas, Juozas Statkevičius, Tamara Binevič ir kiti privatūs kolekcininkai.

Albumo sudarytojos Simonos Makselienės žodžiais, Lietuvių dailės istorijose šio autoriaus kol kas nėra, aukštosiose mokyklose jo pavardė taip pat neminima, tačiau Egizas yra žinomas portreto žanro tyrėjams ir kolekcininkams.

„Šis dailininkas vertas platesnio meno mylėtojų pažinimo ir pripažinimo. Leisdami albumą siekėme susisteminti Egizo kūrybinį palikimą, saugomą Lietuvoje, tikėjomės, kad šiam karaimų kilmės dailininkui, radusiam savo lemtį Lietuvoje bus skirtas deramas dėmesys ir bus įvertintas jo indėlis į portreto žanrą“, – sakė ji.

Parodos kuratorė Rima Rutkauskienė tikisi, kad lankytojus sužavės portretai, tapyti aliejumi ar lieti akvarele, piešti pastelėmis ir pieštukais. Didelę dalį dailininko kūrybos sudaro moterų portretai. Jo darbuose dažnai vaizduojama jauna, graži, puošniai apsirengusi moteris. Savo modelius dailininkas dažniausiai tapė visu ūgiu, sėdinčias ar stovinčias interjere.

Parodoje eksponuojami ir vaikų portretai, anot pranešimo, pasižymintys nuoširdumu ir lyriškumu. Nemažą B. Egizo kūrybos, taip pat ir parodos dalį, sudaro nedidelio formato subtilaus kolorito, raiškaus potėpio peizažai.

Vilniuje B. Egizas daugiausiai tapė ir piešė jam artimus žmones: parodoje lankytojams rodomi Nadeždos Lopataitės-Pileckienės, Lidijos Okulevčiūtės portretai. Atskirą parodos dalį sudaro Seraja Šapšalo karaimikos muziejui skirti paveikslai, kuriuose dailininkas įamžino garsius karaimų bendruomenės atstovus, fiksavo būdingus tipažus ir Artimųjų Rytų architektūros paminklus.