Lina Valantiejūtė. Kodėl mes turėtume tai žinoti?
Jau kurį laiką įdėmiai peržiūrint agentūros BNS užsienio naujienų srautą galvoje kirbėjo mintis, kad kažkas vis dėlto čia ne taip. Ne tik todėl, kad užsienio naujienos vėluodavo, glumindavo prasta vertimų kokybė, o sprendimai pateikti kai kurias žinutes kaip naujienas tiesiog keldavo rimtų abejonių. Man, kaip nuolat „sėdinčiam ant srauto“ žmogui, ypač į akis krito naujienos apie mūsų kaimynę Lenkiją. Vis su kolegomis susižvalgydavom ir pasikalbėdavom, kad kažkas čia ne taip. Na, juk negali Lenkija būti vien kontrabandininkų, seksualinių maniakų, žmogžudžių ir šiaip visokių bepročių kraštas.
Pati jausdama simpatiją šiai šaliai, turėdama ten gyvenančių draugų, puikiai žinau, jog šalyje verda intensyvus ne tik politinis, bet ir kultūrinis gyvenimas, kad žiniasklaida ten – įvairi, išsami ir netgi, drįsčiau tarti, kokybiškesnė už mūsiškę. Tad tie du visiškai priešingi Lenkijos vaizdiniai mano galvoje tiesiog niekaip netilpo į vieną. Net ėmiau galvoti, kad aš pati nesąmoningai matau tik tai, kas bloga, nekorektiška ar nesuvokiama, kodėl apie tai mes turėtume žinoti.
Tad ėmiausi veiksmų ir atlikau savaitės stebėseną (kovo 14-19 d.): peržiūrėjusi visos savaitės užsienio naujienų srautą išrinkau visas naujienas, kurios vienaip ar kitaip susijusios su Lenkija. Vaizdas buvo štai toks:
Lenkijoje už uždarų durų teisiamas seserį nužudęs paauglys;
Lenkijoje pradėti platinti nauji kvaišalai;
Lenkijoje rasta negyva visa šeima - tėvai ir nepilnametė dukra;
Lenkijos kelių policija nauju prietaisu kelia išgėrusiems vairuotojams siaubą;
Jaruzelskis prieš 60 metų buvo užverbuotas žvalgybos agentu, rodo STASI archyvo dokumentas;
Lenkijoje nuteisti kalėti trys buvusios Aušvico stovyklos vartų užrašo vagys;
Lenkijos lėktuvas buvo priverstas nutūpti Estijoje ant užšalusio ežero;
Lenkijos muitininkai aptiko duryse paslėptą didžiulę cigarečių siuntą;
Lenkijoje tvirkinęs savo sugyventinės vaikus asmuo už grotų praleis 9 metus;
Lenkijoje traukinyje siautėję neblaivūs chuliganai grasino keleiviams ginklu;
Naudodamasi Katynės tragedija Maskva siekia sukiršinti Lenkijos politinį elitą, sako lenkų istorikas;
Lenkijos Seime pirmą kartą šios šalies istorijoje gali atsirasti juodaodis;
Lenkijos diplomatijos vadovas Sikorskis teigia atsisakęs Britanijos pilietybės;
Lenkijoje saugomoje geležinkelio pervažoje žuvo sunkvežimio vairuotojas;
Lenkijoje naktinio klubo apsaugininkas nukirto klientui ranką;
Lenkai vadovaus amerikiečių karių daliniui Afganistane, patvirtina gynybos ministras;
Maskva nesiruošia Lenkijos prezidento vizitui;
Lenkijoje kuriamas nacionalinis karinių pajėgų rezervas;
Lenkų karius Afganistane parems amerikiečių desantininkai;
Lenkijoje „gyvybės langeliai“ padėjo išgelbėti jau 28 kūdikius;
Lenkijoje eismo įvykiai pernai nusinešė 128 vaikų gyvybes;
Lenkai didžiuojasi savo tautybe, rodo apklausa;
Lenkijoje išaiškinta cigarečių kontrabandininkų grupuotė;
Lenkijoje antisemitiniais šūkiais ištepliotas buvusios nacių stovyklos paminklas;
Lenkijoje nesaugiausia gyventi Katovicų, Vroclavo, Poznanės ir Krokuvos didmiesčiuose.
Manau, antraštės iškalbingos. Be keleto tikrai svarbių, aktualių ar bendram vaizdui susidaryti reikalingų žinučių, visa kita informacija kelia labai rimtų abejonių. Dar didesnis klausimas kyla tada, kai supranti, kad žiniasklaida yra jėga, formuojanti visuomenės nuomonę viena ar kita kryptimi, suteikianti žinių, koreguojanti mūsų pasaulėvaizdį.
Tad kokį vaizdą apie Lenkiją mes galime susidaryti iš šių antraščių? Ką turime galvoti apie savo kaimynus? Kad tai be galo kriminalizuota ir nelamingų atsitikimų persekiojama tauta, kurioje nevyksta nieko gero? Sveikas protas kužda, kad tai tikrai prasilenkia su tiesa, bet... Lietuvos skaitytojas, nemokantis lenkų kalbos, neturi kitų galimybių susidaryti alternatyvaus vaizdo.
Galima sakyti, kad Lenkijos pavyzdys – tik labai menkas sunkesnės ligos simptomas, nes užsienio naujienos lietuvių apskritai nelabai domina, todėl nėra pakankamos jų pasiūlos. Ir kad apie daugelio kitų pasaulio šalių ir regionų aktualijas mes taip pat sužinome tik varganas nuotrupas. Galbūt. Tačiau drąsiai galiu teigti, kad nėra nė vienos kitos šalies, kuri BNS užsienio naujienų sraute būtų taip nuosekliai neigiamai reprezentuojama.
Labai nemėgstu sąmokslo teorijų. Tikrai nemanau, kaip kažkada rašė U. Eco, kad „pasaulis yra velniavos meistrų darbas“. Tad ir šiuo atveju nujaučiu ar bent norėčiau tikėti, kad tokią situaciją lemia paprasčiausi žmogiški veiksniai, neapdairumas ar darbo organizaciniai trūkumai. Tačiau kad ir kaip ten būtų, bet šį kartą visa tai, regis, daug daugiau pasako apie mus, o ne apie mūsų kaimynus lenkus.
KOMENTARAI
Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)
Gerb.Lina Valantiejūte,ar žinote ką Lenkijos visos žiniasklaidos rūšys skelbia apie Lietuvą?Ogi nieko,išskyrius aršias žinias apie Lietuvos lenkų nuolat patiriamas skriaudas ir lietuvius-kontrabandininkus.Lenkijos visuomenė daugiau žino apie Mongolijos arba Tailandijos gyventojus ir jų kultūrą,negu apie lietuvius.
Taip, Artūrai, į tave dėjau vilčių :) Taip, mūsų požiūriai dažnai nesutapdavo. Bet jeigu būtum išklausęs kitokius požiūrius ir įgyvendinęs siūlomus pakeitimus (nedrįstu vadinti reformomis), dabar nereikėtų veltis į tokią diskusiją. Bet šuns balsas į dangų neina, o viršininkas visada teisus. Visos tos klaidos, prasta kalba ir beprasmės žinutės iš tiesų yra blogos vadybos padarinys, nes žmonės, dirbdami po šešias dienas per savaitę, pavargsta, be to, užmiršta mąstyti kritiškai. Tai štai, ko gero, tie "pokyčiai" kol kas gyvena labiau p.Račo galvoje negu tikrovėje.
Labai sutinku su straipsnyje išsakytomis mintimis. Dar pridurčiau, kad tokios antraštės gali prisidėti prie lietuvių neapykantos kurstymui prieš lenkus.
perskaičiau diskusiją po A.Račo blogu. gražu, kad šio straipsnio autorė pripažino, kad ne viską aprėpė. galėtų būti ir ponas Račas džentelmenas ir pripažinti, kad ir BNS nėra viskas tobula. pagarba A Račui, kad LRT taryboje gina visuomenės interesus ir siekia pokyčių. tikiuosi, kad liks energijos ir geros valios BNS'ui tobulinti. dažnai net ne antraštėse/ temose slypi visas blogumas - būna, kad pačios naujienos kupinos klaidų ir surašytos nelietuviškomis gramatinėmis konstrukcijomis. sėkmės visiems
Juokinga, kad bns šiandien tęsia ir toliau taip pat apie Lenkiją: „Lenkijoje vis daugiau vaikų tampa smurto aukomis, rašo "Rzeczpospolita"“, „Lenkijos prezidento motinos būklė sunki“. Pastarasis itin geras ta prasme, kad ant Lietuvos gal koks 100 žmonių galėtų pasakyti Lenkijos prezedento mamos vardą :) Todėl autorės klausimas labai geras - kodėl turime tai žinoti? ir kam gali kilti mintis, vargintis, gaišti savo laiką ir rengti tokią informaciją. Racionalus paaiškinimas gal yra žinučių skaičius, kurį per dieną turi parengti darbuotojas ir visomis jėgomis mėgina tą kiekį išlaikyti. bet kas galėtų tokią žinutę pirkti? kam?
9.29 BNS žinutė: Lenkijos prezidento motinos būklė sunki. So what? Gaila žmogaus, bet... Čia užsienio naujiena?!
tai stai kur bns "lenkisko srauto" paslaptis..kazkoks diedukas vercia kas jam grazu ir idomu (akivaizdu diedukas kriminalizuotas), o mes sita visa skaitom ir sukam galvas, kas cia ne taip su ta lenkija..kaip viskas paprasta ponas racai..zmogiska ir jokios konspiracijos..
Kadangi užsienio skyriuje darbuotojai pastaruoju metu keitėsi ne taip dažnai, tai ieškoti IP adreso net nereikia, miela Živile:)
Su kai kuriomis Jūsų pastabomis iš esmės sutinku, tačiau sutikite, kad bent jau pastaruosius Jūsų darbo mėnesius situacija BNS šiek tiek keitėsi.
Keičiais ji ir toliau. Tiesa, galbūt ne taip greitai, kaip kai kam norėtųsi.
Kita vertus, Jūsų vietoje vis dėlto nebūčiau toks drąsus kalbėdamas apie BNS vidinę komunikaciją:)
Beje, Jums turėtų būti žinoma, kad niekada neieškojau problemų išorėje ir niekada nebijojau kalbėti apie esančias viduje, nors mūsų požiūriai, kiek pamenu, sutapdavo ne visais klausimais.
Beveik keturis metus dirbau BNS užsienio naujienų sraute, taigi norėčiau pažvelgti į problemą paprasto (bet jau tik buvusio) darbuotojo akimis. Net ir rizikuodama, jog p. Račas puls ieškoti mano IP adreso :) Žmogiški veiksniai, neapdairumas ir darbo organizaciniai trūkumai - teisybė, bet švelniai pasakyta. Per savo darbo metus man teko dalyvauti lygiai viename gamybiniame pasitarime (ačiū p.Račui už iniciatyvą, nes ankstesnei agentūros vadovybei tai buvo iš viso neįdomu). Įstaigoje, kuri laiko save pavyzdine, priešakine ir pan., kurioje dirba jauni, motyvuoti, išsilavinę žmonės, nebuvo (ir dabar, matyt, nėra) jokios vidinės komunikacijos. Net svarbiais darbiniais - kūrybiniais klausimais. Nevardindama daugybės dalykų, kuriuos galima būtų laikyti asmeniškais, noriu prisiminti tas lenkiškas žinutes, kurias rašydavo (gal ir teberašo) vienas garbaus amžiaus žurnalistas, niekada taip ir nepasirodęs pas mus kontoroje. Gailėdamasi ir taip užteršto eterio, kai kurių jo žinučių net neišleisdavau, nes niekaip nesuprasdavau, kam gali būti įdomu, jog Varšuvoje susidūrė du tramvajai. Kartais tekstuose rasdavau logikos ir kitokių klaidų, tad tekdavo savarankiškai raustis Lenkijos naujienų portaluose ir tikrinti informaciją (nors lenkų kalbos mokėjimas nebuvo darbuotojams privalomas :)). Žodžiu, dabar matau, kad BNS produkcijos pirkėjams ima trūkinėti kantrybė - ir tai labai gerai. Kuo daugiau ir garsiau protestuos klientai, tuo daugiau vilties, kad p. Račas supras, jog problemos yra ne išorėje, ir kad šiai kontorai praverstų kuo mažiau didybės manijos ir kuo daugiau kritiško požiūrio į save.



















































to viktoras. na tokiu atveju as bevelyciau geriau nieko nezinoti arba daugiau zinoti apie mongolija ir tailanda, nei apie girtus lenkus, partrenktas lenku bobutes ar tramvaraus avarija varsuvoj. tiesiog.