Kovo 5 dienos prancūzų dienraštis „Le Monde“ publikavo „teologu disidentu“ vadinamo Hanso Küngo straipsnį su deklaratyvia antrašte: „Kovojant su pedofilija panaikinkime kunigų celibatą“. Šis Küngo straipsnis yra vienas iš daugelio, pasirodžiusių pastaruoju metu ir kritikuojančių celibato praktiką katalikų Bažnyčioje.

Ši kritika jokia naujiena, tačiau įgavo naują įkvėpimą, tarptautinei spaudai koncentruojantis į seksualinių piktnaudžiavimų dvasininkų, pasauliečių darbuotojų katalikiškose institucijose problemą. Celibato kritikai laiko skaistumo praktiką blogiu, o konkrečiu Küngo atveju celibatas laikomas seksualinio piktnaudžiavimo priežastimi.

Küngo straipsnyje „Le Monde“ rasime teiginius, jog seksualiniai nukrypimai katalikų Bažnyčioje yra dažnesni nei kitose Bažnyčiose, bendruomenėse, asociacijose; kad šie nukrypimai yra neteisingos katalikų Bažnyčios hierarchijos laikysenos seksualumo atžvilgiu rezultatas; kad privalomo celibato įvedimas XI amžiuje buvo būdas įtvirtinti popiežiaus absoliutizmą; kad celibatas yra pagrindinė priežastis, dėl kurios šiandien trūksta kunigų ir kad todėl celibatas, „visų blogių šaknis“, turi būti panaikintas.

Kovo 14 dienos „Le Monde“ laidoje Küngui replikavo kun. Stephane Jaulain, taip pat šeimos terapeutas ir psichiatras, su keliolikos darbo metų patirtimi. Kunigas pasiūlė gerai skirti dvi problemas: istorinę, biblinę ar teologinę argumentaciją už ar prieš celibatą nuo kai kurių kunigų pedofilijos ir celibato ryšio. Kaip sako pati kunigo straipsnio antraštė, reikia „Skirti celibatą ir pedofiliją“.

Viena yra bibliškai ir teologiškai kalbėti apie celibatą. Kita, moksliškai nustatyti priežastingumą tarp celibato ir pedofilijos. Anot kunigo ir psichiatro Joulain, jis per penkiolika metų darbo nėra radęs rimtoje mokslinėje literatūroje tokio priežastingumo pagrindimo.

Greičiau reiktų sakyti, kad ne celibatas yra priežastis, o kad kunigo statusas gali būti patrauklus asmenims su psichologiškai nebrandžiu seksualumu. Pavyzdžiui, kunigo statusas ir celibatas gali pasirodyti užuovėja asmeniui, kuris bijo santuokos, bijo ryšių su kitu asmeniu. Kunigo statusas gali būti patrauklus dėl tariamo imuniteto jausmo, dėl įsivaizdavimo, kad viską gali. Šiuo požiūriu yra panašumų su kita institucija – diplomatiniu korpusu. Nemažai pastarojo narių įsivėlė į pedofilijos atvejus, kurie vėliau dažnai užglaistomi valstybių.

Kun. Jaulain taip pat pridūrė, kad patirtis rodo, jog seksualinis išnaudojimas būdingas visoms socialinėms klasėms, bažnytinės bendruomenės čia neišsiskiria iš kitų. Psichiatras ironiškai įvertino Küngo nuostatą, jog celibato panaikinimas padės kovoje su pedofilija: duomenys rodo, kad virš 90 procentų nepilnamečių išnaudojimų įvyksta šeimos rate. Tai gal uždrausti šeimos gyvenimą, kaip pačią pavojingiausią aplinką vaikams?

Reziumuojant kun. Joulain mintis, jei galima teisėtai diskutuoti dėl celibato taisyklės Bažnyčioje, tai šios diskusijos nereikia painioti su kai kurių kunigų seksualiniais nukrypimais, susijusiais su psichoseksualine nebranda.

Iš kitos pusės, būtina griežtai atrinkti kandidatus į kunigystę ir atsijoti tuos, kurie kunigystę sąmoningai ar nesąmoningai renkasi dėl antrinių motyvų.