Gruodį pasaulio saleziečių kongregacija šventė 150-ąsias įkūrimo metines, o pernai gegužės mėnesį iškilmingai buvo paminėtas ir Lietuvos saleziečių bendruomenės 75-erių metų jubiliejus.

Prieškariu saleziečiai vykdė plačią socialinę veiklą, rūpinosi vargingų šeimų vaikų ir jaunuolių švietimu bei profesiniu pasirengimu. Vytėnuose įkurtoje mokykloje juos mokė amato, o gabiausi neturtingų šeimų vaikai buvo siunčiami mokytis į Italiją. Sovietmečiu daugeliui šios bendruomenės narių teko eiti sunkiais Sibiro lagerio kančių ir tremties keliais.

Lietuva priklauso Italijos Milano saleziečių inspektorijai, mūsų krašte veiklą vykdo 10 saleziečių vienuolių, iš kurių 9 kunigai ir vienas brolis  bei 7 seserys vienuolės salezietės..

Saleziečiai yra susitelkę dviejuose didžiausiuose mūsų šalies miestuose Vilniuje – gyvenamajame Lazdynų mikrorajone įkurta Šv. Jono Bosko parapija – Kaune, darbininkiškame priemiestyje  Palemone, įkurta Švč. M. Marijos Rožančiaus Karalienės parapija, kuriai vadovauja pasišventęs saleziečių idėjų ir darbų tęsėjas keturiasdešimt šešerių metų kunigas Massimo Bianco.

Šiandien veiklaus kunigo ir jo pagalbinikų saleziečių susitelkimo dėka tik statybinių medžiagų gamyklomis garsėjęs darbininkiškas Kauno priemiestis tapo dvasiniu traukos centru, pagyvenusių ir vargstančių žmonių užuovėja, jaunimo tobulėjimo mokykla bei jų piligrimystės kelių pradžia.

Praėjusį pavasarį, gegužės 23 d., Palemono bažnyčioje švenčiant Marijos Krikščionių Pagalbos šventę, parapijoje buvo įsteigta Marijos Nekaltai Pradėtosios Krikščionių Pagalbos asociacija, kuri maldomis ir įspūdingu piligrimystės žygiu Bažnyčios mokytojų – šventųjų keliais, atsiliepė į Šventojo Tėvo kvietimą švęsti Kunigų metus. Šios asociacijos ir maldingos kelionės dvasios vadovas kun. Massimo Bianco papasakojo, kad šiemet, birželio 19-ąją, per Švenčiausiosios Jėzaus Širdies šventę ir Pasaulinę maldos už kunigų šventėjimą dieną, Šventasis Tėvas Benediktas XVI pradėjo Kunigų metus, kurie tęsis iki 2010-ųjų birželio 19-osios ir yra skiriami kunigų dvasiniam tobulėjimui skatinti. Šventasis Tėvas kreipdamasis į pasaulio tikinčiuosius paprašė visų ryžtingai, tvirtai ir karštai įsipareigoti dėti pastangas, kad šie metai būtų plačiai švenčiami visame pasaulyje – vyskupijose, parapijose, kiekvienoje vietos bendruomenėje, šiltai įtraukiant mūsų katalikiškąją tautą, neabejotinai mylinčią savo kunigus ir trokštančią matyti juos kasdieniuose apaštalavimo darbuose laimingus, šventus ir džiugius.

Šia intencija keturi jauni MNPKP saleziečių asociacijos maldininkai: Rima, Rasa, Giedrius ir Marekas per penkis mėnesius keliaudami šventųjų keliais ir melsdamiesi už pasaulio kunigus ir liudydami Evangeliją automobiliu įveikė beveik 23 tūkstančius kilometrų .Jų piligriminės kelionės maršrutas prasidėjo Kaune, nusidriekdamas per Čenstochava, Krokuvą, Medjugoriją, Asyžių, Romą,Tesalonikus, Efezą, Jeruzalę, Betliejų, Nikėją, Antiochiją,Dubrovnikus, Budapeštą, Paduvą, Pavią, Toriną, Taize. Paray le Monialį ir atgal į Lietuvą. 

Pasak šios maldingos kelionės vadovės, saleziečių bendradarbės Rimos, kunigai mūsų tikinčiųjų bendruomenei yra svarbūs ne tik dėl to, ką jie daro, bet ir dėl to, kuo jie yra. Tikra tiesa, jog kai kurie kunigai šiuo metu turi sunkių problemų ir atsidūrę nusikalstamose situacijose, bet mes turime už juos melstis ir aukotis, idant jie atsiverstų. Didžioji dauguma kunigų yra garbingi žmonės, atsidavę savo tarnybai, praktikuojantys maldos gyvenimą ir pastoracinę gailestingąją meilę, visa savo esybe įgyvendinantys savo pašaukimą ir misiją, dažnai didelio asmeninio pasiaukojimo kaina, tačiau visa tai jie atlieka kupini meilės Jėzui Kristui, Bažnyčiai ir tautai, solidarizuodamiesi su vargšais ir kenčiančiaisiais.

Pasak Rimos, saleziečių maldos grupė ir keturi maldininkai, pasiryžę ilgos piligriminės kelionės sunkumus aukoti ir maldomis atsiliepti į Šventojo Tėvo žodžius, pasakytus skelbiant Kunigų metus. Popiežius Benediktas XVI pasakė, jog šių ypatingų metų tikslas yra „paskatinti kunigus siekti dvasinio tobulumo, nuo kurio pirmiausia priklauso jų tarnybos veiksmingumas“. Todėl šie metai turi būti ypatingi mūsų visų maldos metai, pačių kunigų maldos, maldos su kunigais ir už kunigus metai, kunigijos dvasingumo ir kiekvieno pavienio kunigo atnaujinimo metai.

 Saleziečių asociacijos maldininkė pripažino, kad jų kelionė, skirta maldai už Kunigų šventumą ir pašaukimą, buvusi itin įspūdinga. Pirmiausia ji pabrėžė visuotinės Bažnyčios šventųjų vietų lankymą, pradedant laimingai pasibaigusiu jų netikėtu atsiradimu karo veiksmų zonoje Irake ir vėliau stebuklingu atvykimu į Jeruzalės miestą, kuris yra šventas net trims religijoms: žydams, krikščionims ir musulmonams bei Jėzaus gimimo vietą Betliejų. Aplankyta ir melstasi  Paskutinės vakarienės kambaryje, kur Viešpats mums padovanojo Eucharistiją ir kur Sekminių dieną buvo duota Šventoji Dvasia, taip pat pagerbta Išganytojo mirties ir prisikėlimo vieta Jeruzalės Šv. Kapo bazilikoje.

Maldininkai kelionėje susidūrė su alkiu, troškuliu ir visokiais pavojais, matydami karo išsekintus žmones, pastebėjo, kad Artimųjų Rytų regione gyvenantys trijų monoteistinių tikybų išpažinėjai – musulmonai, krikščionys ir judėjai – yra labai geranoriškai nusiteikę atvykusiems maldinikams Dievo vardu.

Karščiausią vasarą visur maldininkams buvo pasiūlyta vandens ir nesavanaudiška pagalba. Maldininkai pastebėjo, kad šių kraštų tikintiesiems nesvetimas   tarpreliginis dialogas, supratimas ir bendravimas. ,,Čia pajutome, labai stipriai, kad mus visus gali vienyti Meilė“, – kalbėjo apie kelionėje patirtus išgyvenimus Rima.

Nes juk yra pasakyta, kad tikėti į vieną Dievą, kuris mus visus sukūrė, tikėti Dievą, kuris sukūrė visą žmonių šeimą, kuris pats yra Meilė, reiškia tikėti, kad meilė yra svarbiausia veikianti jėga.