Islamistinės čečėnų organizacijos "Kaukazo emyratas" lyderis trečiadienį prisiėmė atsakomybę dėl dviejų mirtininkių sprogdintojų atakų Maskvos metropolitene, nusinešusių 39 žmonių gyvybes, taip pat pagrasino surengti daugiau išpuolių Rusijos gilumoje.

Čečėnų sukilėlių lyderis Doku Umarovas vaizdo pranešime, patalpintame tinklalapyje www.kavkazcenter.com, sakė, kad jis įsakė įvykdyti atakas Maskvoje, keršydamas už Rusijos premjero Vladimiro Putino politiką Šiaurės Kaukaze, kuriame gyvena daugiausiai musulmonai.

Pasak jo, tas išpuolis taip pat buvo "sveikinimas" Rusijos federalinei saugumo tarnybai (FSB).

Viena mirtininkių pirmadienį susisprogdino sostinės metropoliteno Lubiankos stotyje, esančioje prie KGB įpėdinės FSB būstinės, visai šalia Raudonosios aikštės.

Šis vaizdo pranešimas buvo paskelbtas tą pačią dieną, kai dviem mirtininkams susisprogdinus Dagestane, žuvo mažiausiai 12 žmonių.

Per pastarąsias tris dienas įvykdyti sprogdinimai, per kuriuos žuvo daugiau kaip 50 žmonių, o dar apie 100 buvo sužeisti, sukėlė nuogąstavimus, kad islamistų sukilėliais panašių atakų gali įvykdyti kituose didžiuosiuose Rusijos miestuose.

Rusijoje labiausiai ieškomas kovotojas D.Umarovas, kuris skelbiasi esantis "Kaukazo emyrato emyru", tvirtino įsakęs surengti dvigubą sprogdinimą Maskvoje, siekdamas "sunaikinti netikėlius" ir atkeršyti Kremliui.

"Jūs, rusai, šį karą matote tik per televiziją ir girdite per radiją, todėl nereaguojate į žiaurumus, kuriuos Putino vadovaujamos banditų grupuotės vykdo Kaukaze", - sakė kovinę aprangą vilkintis sukilėlių lyderis.

"Abi tos operacijos buvo įvykdytos pagal mano įsakymą ir jos nebus paskutinės", - pridūrė 45 metų barzdotas kovotojas, sėdėdamas ant žemės, iš pažiūros, miško laukymėje.

"Pažadu jums, kad karas, Dievo malone, ateis į jūsų gatves, iš jūs jį pajusite savo kailiu", - sakė D.Umaro, užbaigęs 4,5 min. trukusį vaizdo pranešimą žodžiais "Allahu Akhbar" (Dievas yra didis) ir bedęs pirštu į vaizdo kamerą.

Kalbėdamas rusiškai su aiškiu akcentu, R.Umarovas paminėjo praeitą mėnesį vykusį vieną susirėmimą su Rusijos saugumo pajėgomis Ingušijoje, kuri ribojasi su Čečėnija. Per tą incidentą žuvo mažiausiai 20 sukilėlių ir keletas civilių gyventojų.

D.Umarovo teiginių patvirtinti nebuvo įmanoma. Rusijos teisėsaugos pareigūnai šį pranešimą komentuoti atsisakė, o šalies valstybinė žiniasklaida apie juos užsiminė tik puse lūpų.

Tinklalapis kavkazcenter.com, kuriame čečėnų sukilėliai dažnai skelbia pranešimus, kuriuose prisiima atsakomybę dėl įvairių atakų, nurodė, kad pastarasis pranešimas buvo atsiųstas, tačiau išsamesnių detalių nepateikė.

Rusijos FSB vadovas anksčiau sakė, kad sprogdinimus sostinės metropolitene įvykdė kovotojai iš Šiaurės Kaukazo.

D.Umarovas anksčiau buvo perspėjęs: "Jeigu rusai galvoja, kad karas vyksta tik per televiziją, kažkur toli Kaukaze, kur jis negali jų pasiekti, mes jiems parodysime, kad šis karas sugrįš į jų namus."

D.Umarovas per pastaruosius 15 metų kovėsi su Rusijos pajėgomis abiejuose Čečėnijos separatistiniuose karuose. Jis perėmė vadovavimą sukilėlių judėjimui 2006 metais, kai Rusijos pajėgos nukovė Abdul Chalimą Sadulajevą. Tais pačiais metais D.Umarovo įtaka dar labiau sustiprėjo, kai saugumo pajėgos nukovė grėsmingiausiu laikytą kovotojų lyderį Šamilį Basajevą.

Š.Basajevas buvo kaltinamas arba pats prisiėmė atsakomybę dėl daugelio teroro atakų, įvykdytų Rusijoje per Čečėnijos karus. Manoma, kad jis taip pat organizavo Beslano mokyklos užėmimą ir įkaitų pagrobimą 2004 metais.

Sukilėlių išpuolių taikiniais dažnai tampa milicijos ir saugumo pajėgų pareigūnai, atstovaujantys Kremliui, kuris yra kovotojų ideologinis priešas. Smurtą taip pat provokuoja Rusijos saugumo pajėgų griežtos rankos politika. Milicija kaltinama dėl daugelio žmonių nužudymo, pagrobimo arba sumušimo Šiaurės Kaukaze, o tokie incidentai kursto vietos gyventojų pyktį ir gausina islamistų kovotojų gretas.

Neramumai Šiaurės Kaukaze - rimtas iššūkis Kremliui, kuriam svarbus tą regioną kertančių tranzitinių energetikos išteklių magistralių saugumas. Tie neramumai taip pat kursto separatizmą šalyje, kuriose teritorija driekiasi nuo Baltijos jūros iki Ramiojo vandenyno ir kurioje gyvena įvairių etninių grupių žmonės.

V.Putinas, kuris įtvirtino savo valdžią 1999 metais, pradėjęs karą, per kurį buvo siekiama sutriuškinti čečėnų separatistus, sakė, kad atsakingieji už sprogdinimus Maskvos metropolitene turi būti "išgramdyti iš kanalizacijos dugno".

Kremlius jau buvo paskelbęs pergalę su čečėnų separatistais, tačiau analitikai sako, kad pastarųjų susišaudymų ir sprogdinimų banga akivaizdžiai rodo, jog Maskva nesugebėjo pažaboti vėl bundančio sukilėlių judėjimo.

Vietos lyderiai sako, kad ekstremizmą kursto beviltiškas skurdas Šiaurės Kaukaze, kovos tarp vietos klanų, įsišaknijusi korupcija, islamizmas ir teisėsaugos bei saugumo struktūrų geležinio kumščio politika.

"Tai skaudus smūgis Putinui, - sakė Vašingtone įsikūrusio Džeimstauno fondo pirmininkas Glenas Howardas (Glenas Hovardas), kalbėdamas apie D.Umarovo vaizdo pranešimą. - Putinui dėl to labai apmaudu, nes jis visą savo karjerą sukūrė ant pažadų su šaknimis išrauti terorizmą".

"Tai reiškia, kad po dešimtmetį trukusio karo čečėnų pasipriešinimas vis dar gali smogti Rusijos sostinės širdyje ir išprovokuoti baimę bei sąmyšį tarp Rusijos gyventojų", - sakė jis.

Vašingtone įsikūrusio Strateginių ir tarptautinių studijų centro vienoje ataskaitoje nurodoma, kad pernai Šiaurės Kaukaze per smurto išpuolius žuvo 916 žmonių, o 2008 metais - 586. Kita stebėsenos organizacija "Kavkazkij uzel" (Kaukazo mazgas), pranešė, kad pernai tame regione įvykdytos 172 teroro atakos, per kurias Čečėnijoje žuvo 280, Ingušijoje - 319, o Dagestane - 263 žmonės.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.