Vakar susitikime su Ministru Pirmininku Andriumi Kubiliumi  Seimo opozicijos atstovai siūle kompensacijas už nacionalizuotą žydų bendruomeninį turtą mokėti tik tuomet, kai Lietuvos gyventojams bus kompensuotos per krizę sumažintos pensijos ir atlyginimai: „Mūsų pasiūlymas – jei įstatymas (dėl žydų turto kompensavimo – DELFI) įsigalios, jis turi įsigalioti nuo tos datos, kai bus grąžintos sumažintos pensijos, kai bus atkurti atlyginimai, kai Lietuvos žmonės pajus, kad ekonominė situacija pasikeitė į gerąją pusę“, – aiškino opozicijai priklausantis parlamentaras.

Jam antrino frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Valentinas Mazuronis: „Skola – ne rona, ji neužgyja, tiek saviems žmonėms, tiek kalbant apie žydus, ir tą klausimą spręsti reikia. Bet negalima spręsti vienos grupės problemos, užmirštant kitas. Reikia spręsti kompleksiškai – skola saviems piliečiams ir kitos skolos.“  (Delfi)

Taigi, kaip sako p. V. Mazuronis, „skola SAVIEMS piliečiams" ir tiems, kaip juos, na NE MŪSŲ žmonėms, na, ne visai mūsų žmonėms, kaip juos - žydams. Štai taip „kompleksiškai" - SAVIEMS ir žydams, nes jie, žydai - savi nėra. Vargu, ar jie apskritai piliečiai.

Kovoje už  „kompleksinius" sprendimus jėgas su „Tvarkos ir teisingumo“ (matyt, irgi skirtu tik SAVIEMS) partija suvienijo ir Lietuvos socialdemokratų partijos lyderis. Tiesa, pastarasis apie savus ir svetimus nekalbejo. Jis kalbėjo apie mūsų visų JUSLĘ - kai pajusime, kad gyvename geriau, tada, suprask, tai yra po to, kai PAJUSIME, tada ir istatymas ims galioti. Kol kas juntame gerbiamo socialdemokratų lyderio kolegų, visai neseniai vadovavusių vyriausybems, darbo vaisų rezultatus - šimtai milijonų litų kainavusiai ir tebekainuojanciai „Leo.lt" aferai ir daugeliui kitų pasiekimų".

Štai taip Lietuvos socialdemokratai ir „Tvarkos ir Teisngumo“ partijos vadai kovoja uz balsus tų, kurie skanduoja „Lietuva – lietuviams". Ką gali žinot, gal ir šitoms partijoms nurodymus dalija tie, kuriuos ponia V. Aleknaite-Abramikienė įtaria nesamoningai gadinant Lietuvos tarptautini įvaizdį. Gal rastųsi politikų, kurie kolegas Butkevičių ir Mazuronį taip pat perspėtų, gal net pabartų?

Man kažkodėl kyla abejonių, ar nuo tokiu pareiškimų - ciniškų, populistinių ir tiesiog įžūliai meluojančių, Lietuvos įvaizdis bent kiek pagerės...

Dabartinė Lietuvos Vyriausybė, kitaip nei prieš ją buvusios žydų bendruomeninio turto klausimą ėmėsi spręsti is esmės. Jai galima priekaištauti del kažkokių detalių, bet ne dėl jos geranoriškumo. Ir čia ji gavo A. Butkevičiaus kolegų vadovautų vyriausybių palikimą - kai derybos buvo ne tik vilkinamos, bet kai buvo žadama ir nevykdoma - daugelį metų - nuo kadencijos iki kadencijos.

Kuo mus gąsdina? 113 milijonų litų, kuriuos sumokės per 10 metų? Pritrūksim pinigų pensijoms? Koks šių metų SODROS biudžetas? Ar ne 14 MILIJARDŲ litų? Tačiau kaip tais veik užmirštais laikais atsiranda Tėvynės patriotų, kurie įspėja - šiukštu žydams grąžint! Liksim be kelnių.

Be kelnių dabartinę Vyriausybę paliko prieš tai buvusi. Socialdemokratų vadovaujama. Be kelnių tarptautiniame kontekste, sukėlusi giliausią vidaus politinę krizę, mums paliko „Tvarka ir Teisingumas“. Na, telieka laukti, kol Kremlius paskelbs, kad okupacijos žalą Lietuvai sumokės tada, kai Čiukotkos gyventojai gyvens geriau.

Bet iš tiesų gal ponai Butkevičius ir Mazuronis teisūs. Kodėl gi tie žydai negali palaukt? Na išskerdė Lietuvos žemėje  200 000 žmonių, na, pamanykit, atėmė iš jų turtą sovietai. O po sovietų?..

Tai mes, žydai, negalim palaukt tos istorinės teisybės? Kodėl mes tokie nekantrūs?

Prieš 61 metus būsimoji Izraelio ministrė pirmininkė buvo nusiųsta į Ammaną pas anuometinį Trans-Jordanijos karalių su diplomatine misija - prašyti Trans-Jordanijos pritarimo, balsuojant JT dėl Izraelio valstybės sukūrimo. Pastarasis jos paprašė atidėti Izraelio Nepriklausomybės deklaracijos pasirašymą. „Mes laukėme 2000 metų, - pasake Golda Meir,- ar Jums, Jūsų kilnybe, tai atrodo mažai?"

Ir ponas Butkevičius, ir ponas Mazuronis, ir visi panašiai mąstantys ponai turėtų žinoti - mes pakankamai laukėme, mes, gyvieji, galėtume gal dar palaukti. Tik mes negalime paaiškinti to mūsų laukimo tiems 200 000 mūsų tėvynainių, esą laukti turime dėl to, kad nesame "kompleksinio sprendimo" dalis. Juk tie 200 000 buvo kito, iš tiesų kompleksinio, sprendimo dalimi.

Mes seniai apsisprendę, kad esame dalis Lietuvos. Beliko Lietuvai parodyti, jog ji mus laiko lygiaverčiais piliečiais. SAVAIS.

Tai ne mūsų lojalumą reikia tikrinti šiuo įstatymu ir balsavimu dėl jo. Atvirkščiai.

Aš tikiu, kad jokie politiniai šantažai, joks ciniškas populizmas, besiribojantis su paprasčiausiu rasizmu, nesutrukdys Lietuvos Vyriausybei atkurti istorinį teisingumą. Ir tikiu, jog Lietuvos Vyriausybė mus laiko SAVAIS.