Pirmiausia priminsiu fizikos pradmenis pamiršusiam skaitytojui, kas tai per judesiai, kuriuos  1827 metais  pirmą kartą pastebėjo anglų botanikas Robertas Braunas. Tai netirpių mikrodalelių chaotiški judesiai skystyje arba chaotiški dujų molekulių judesiai  erdvėje. Pažymėtina, kad tokio judesio intensyvumas priklauso nuo temperatūros. Chaotiškai judančių molekulių sistema įgyja ir kryptingą savo judesio komponentę, jei sistema patalpinama į tokį išorinių jėgų lauką, kuris veikia molekules. Brauno judesių analogą galime pastebėti ir sekant Lietuvos užsienio ir vidaus politiką. Tik čia dalelių vaidmenį atlieka valstybės vadovų veiksmai ir jų priimami teisės aktai. Štai  pavyzdžiai.

 Matėme, kad  Lietuva yra  Gruzijos geriausia draugė,  bet neradome reikalo pakviesti Gruzijos prezidento į Kovo 11 dienos iškilmes. Ar Gruzija jau išbraukta iš mūsų draugų sąrašo, o jos prezidentas prastesnis draugas už  Baltarusijos prezidentą, kurį maloniai kvietėme? Visi  žinome, ką pasakė JAV prezidentas G. Bušas  vizito Lietuvoje metu. O dabar laikome geru tonu atmesti personalinį JAV prezidento kvietimą mūsų Prezidentei susitikti su juo Prahoje. Prezidentūros atstovas pasakė ir priežastį, kodėl J. E. nevyksta į Prahą, atseit  ten bus daug premjerų ir mažai prezidentų, o tai ne tas lygis, kurio reikalauja prezidento regalijos. Tačiau dar šių metų kovo  mėn. Prezidentė dalyvavo ES vadovų pasitarime, kur buvo tik trys prezidentai ir ne 8 premjerai, kaip numatyta Prahoje, o net 23. Pasirodo, kad  prieš mėnesį žemas lygis dar nebuvo problema. Sparčiai tobulėjame.

Prezidentė ir Vyriausybės premjeras neatsisako vykti į Rusiją jos vadovams vos mostelėjus piršteliu, nors mums buvo išūžtos ausys apie Rusijos stabdymo politiką. Staiga ši stabdymo politika virto atsidavimo Rusijai politika. Kaip kitaip paaiškintumėte minėtus vizitus ir Liūto sunaikinimą jo nepakeičiant kitu energetiniu dariniu ir taip visiškai atsiduodant Rusijos energetikų malonei? Nesiginčysiu, draugauti su kaimynėmis  reikia, bet reikia neįžeidinėti ir savo užjūrio strateginio partnerio, iškilmingai garantavusio mūsų saugumą. Ir atsiprašyti už apgavystę tų rinkėjų, kurie patikėjo Rusijos  stabdymo strategija. Prieš kurį laiką mūsų Prezidentė paleido gandą apie CŽV kalėjimą Lietuvoje, o p. Anušausko komisija nėrėsi iš kailio, kad tas gandas nebūtų paneigtas. Jos išvadą galima apibendrinti taip: jei CŽV kalėjimo Prezidentei  reikia, - vadinasi, jis ir yra. Tai dar viena kiaulystė mūsų strateginiam užjūrio partneriui. Mes padarome sveikintiną diplomatinį žingsnį pakviesdami Rusijos prezidentą į Kovo 11 iškilmes. Bet kvietimui parenkame tokią formuluotę, kuri nepriimtina bet kuriam save gerbiančiam prezidentui. Galima būtų kalbėti ir apie tai, kaip buvo per 24 val. „atleistas“ ambasadorius M. Laurinkus, paneigęs CŽV kalėjimo buvimą Lietuvoje. Arba kaip ir kodėl buvo atstatydintas kvalifikuotas  ministras V. Ušackas Prezidentei dievagojantis, kad ji ministro niekados nerėmė. Nors, kai jis buvo tvirtinamas ministru, Prezidentė jam nepareiškė jokių pretenzijų. Argi tai dar ne parama? Dar verta prisiminti ir tai, kai Prezidentė VSD direktoriaus P. Malakausko atleidimo išvakarėse tvirtino, kad VSD dirba gerai. Vadinasi  pati institucija dirba gerai, bet jos vadovas blogai ir trukdo pačiai institucijai. Tokia pat metodika buvo panaudota ir atleidžiant generalinį prokurorą primenant ir jo sesers nuodėmes. Dar įdomiau atsitiko su FNTT. Pasirodo, kad ne tik pati institucija, bet ir jos vadovas dirba gerai. Bet vadovą reikia atleisti dėl to, kad kitas dirbtų dar geriau. Gal tai reiškia, jog FNTT vadovas padarė nedovanotiną klaidą informavęs visuomenę, kad krašto apsaugos ministrės brolis ir vienas iš ministrų irgi turi problemų dėl teisėsaugos? Bet ministrės brolis tai visiškai ne tas pat, kas prokuroro sesuo. Rangas ne tas. O ministras tai ne koks nors opozicinis mailius, o valdančiųjų deleguotas atstovas.Tą turime visi suprasti.  Nepriekaištinga logika, ne, gal sakysite?

Prezidentės pėdomis eina  ir Vyriausybė. Prisiminkime naktinę mokesčių  reformą, kurios dalį Vyriausybė atšaukė išgirdusi dūžtančius Seimo rūmų stiklus. Kitą dalį valdančios koalicijos partneriai dabar  siūlo pakeisti. Iš paties premjero lūpų išgirdome iškilmingus ir neatšaukiamus patikinimus, kad socialinės pensijos nebus mažinamos, o po kurio laiko premjero vadovaujama Vyriausybė jas gerokai apkarpė. Vienas iš naujesnių Vyriausybės žingsnių – tai parodymas visuomenei, jog jos dalis 2009 metais neteisingai mokėjo pajamų mokesčius, todėl įsiskolino Valstybei įspūdingas sumas. Ir kad dėl to kalti patys mokesčių mokėtojai, o ne mokesčių administruojanti įstaiga – Mokesčių inspekcija, kuri ir privalėjo  informuoti visus mokesčių mokėtojus, kaip teisingai apskaičiuoti pajamų mokesčius. Inspekcija, suprantama, niekados  nekalta. Visados kaltas pats mokesčių mokėtojas ar jo  darbdavio buhalterė. Dabar Vyriausybė suka galvas, kaip amortizuoti šitą smūgį, kurį ji trenkė į mokesčių mokėtojų žiaunas. Na, o pats naujausias Vyriausybės politikos šedevras- tai sveikatos draudimo mokestis, kurio, pasirodo, už praeitus metus  nemokėjo apie 200 tūkstančių piliečių ir kurį privalu sumokėti dabar. Aišku, vėl kalti ne SAM vadovai ir mokesčių administratoriai, o patys mokesčių mokėtojai. Kilus didžiuliam visuomenės nepasitenkinimui, Vyriausybė jau įjungė atbulinį bėgį ir laukia, ką pasiūlys jos sudaryta speciali komisija. Galime tik nusistebėti, kodėl Vyriausybė dar 2008 metų  pabaigoje, ar 2009 pradžioje neinformavo visuomenės, kodėl sveikatą reikia privalomai apsidrausti ir kaip tai padaryti.

Visi minėti ir  dar neminėti pavyzdžiai rodo, kad Lietuvoje priimami chaotiški,  prieštaringi, neapgalvoti ir net sveiku protu nepaaiškinami Prezidentės ir Vyriausybės sprendimai, kurie  dažnai keičiami. Šis procesas pagreitėja  kai padidėja politinė temperatūra. Jis sukelia chaosą ne tik įstatymų, dekretų ir nutarimų džiunglėse, bet ir mūsų piliečių galvose. Prieš 20 metų mūsų judėjimo kryptis buvo Nepriklausomybė, vėliau NATO ir ES, o dabar? Ir jei šiandieną kas nors paklaustų paties iškiliausio politiko ar politikos apžvalgininko, kuria kryptimi juda visas šių teisės dokumentų ansamblis, o su juo ir visa Lietuva, vargu ar kas nors galėtų tą kryptį nurodyti. Darytina išvada, kad ansamblio sudedamosios dalys – teisės aktai juda tokiais pat Brauno judesiais  kaip ir kietos dalelės skystyje ar dujų molekulės erdvėje,  ir jų neveikia jokia išorinė jėga, suteikianti ansambliui kryptingo judėjimo komponentę.

Bet gal  mūsų visų mylima Prezidentė savo metiniame pranešime įvardys tą jėgą, kuri reikalinga norint suteikti teisės aktų ansambliui kryptingo judėjimo komponentę. O gal ir pati ja taps. Tada, Dieve, jai padėk, jei dar neužsirūstinai ant mūsų politikų už jų paramą gėjams. Jei nepadėsi, tai Lietuva jau šiemet neteks tiek gyventojų, kiek jų yra Tauragėje ar net Ukmergėje. Kitais metais – dar daugiau. Aš nesuprantu, ir man niekas negali paaiškinti, kodėl aukščiausioji laisvos ir nepriklausomos Lietuvos valdžia  taip uoliai vykdo TSKP ideologo M. Suslovo priesakus: Lietuva bus, bet be lietuvių.