Skaitykite žurnalo "Aš ir psichologija" balandžio mėnesio numerį.

TURINYS  Balandis Nr. 3

AŠ ASMENYBĖ

Gyvenimas eina pirmyn. Interviu su legendine aktore ir režisiere Galina Dauguvietyte.

AŠ DIRBU

Gyvenimą keičiantis sprendimas

Studijos užsienyje – puikus karjeros startas.

MES TĖVAI

Jūsų vaikai – ne vaikai jums

Tėvų bendravimo klaidos.

Kaip išgyventi dukros paauglystę

Belaukiant, kol vikšrelis taps drugiu...

AŠ IR TU

Meilės reikalai sovietiniais metais ir dabar

Kas pasikeitė?

Meilė auga pamažu

Pokalbis su darnioje santuokoje gyvenančiomis poromis.

10 būdų kaip išvesti iš kantrybės savo mylimąjį

Už pasekmes neatsakome!

AŠ IR PASAULIS

Kalėjimai: saldus visuomenės kerštas nusikaltėliams

Ko siekiame: perauklėti, nubausti ar atsikratyti?

AŠ ATRANDU SAVE

Kiekviena moteris – deivė

Pirmoji pasakojimo apie deives, įsikūnijančias kiekvienoje moteryje, dalis.

Laimingos moterys – tai milžiniška jėga. Interviu su Europos Parlamento nare dr. Laima Andrikiene.

Kelias į sėkmę – tikėti savimi. Pokalbis su italų dizaineriu Lorenzo Radicioni.

AŠ KONSULTUOJUOSI

Kada meluoja psichologai...

Labai atviras prisipažinimas.

KŪNAS IR SIELA

Ačiū, kad rūkote!

Ar pasirinkimas rūkyti – laisvas?

PSICHOLOGO DIENORAŠTIS

Aš ir mano katė

Apie nematomus lynus, už kurių galima pasilaikyti.

AŠ NE PSICHOLOGAS

Stiliaus svarstyklės

Tarp stilingumo ir gero skonio.

Redakcijos  žodis

 Kada ateina pavasaris? Ar tada, kai nuo stogų pradeda lašėti? Kai žieminiai drabužiai ilgam nukeliauja į spintos gilumą? Gal, kai ryte prabundi nuo paukščių čiulbėjimo, o sniego krūvas patvory pakeičia švelnūs žolės stiebeliai?

Pagal šiuos požymius pavasario kol kas nėra. Man rašant šias eilutes už lango sninga, o akys taip išsiilgusios žalios spalvos, kad net skauda. Ir vis dėlto aš jį jaučiu. Pavasarį. Pradeda neramiai plakti širdis, lyg kažko laukčiau. Netyčia išgirstas žodis suteikia sparnus, o filmas sukrečia iki širdies gelmių.

Pavasaris, ko gero, man reiškia tą sielos būseną, kai pradeda rūpėti. Žmonės, pasaulis, svajonės. Taip, lyg būčiau nusimetusi apsauginę sniego naštą ir paragavusi saulės. Ji atveria odos poras ir atitirpdo širdį.

Šiame numeryje paliečiame daug jausmus sužadinančių temų – rubrikos, kurią skyrėme moteriškumui, straipsniai sujudina giliausius sielos sluoksnius, straipsnis apie kalėjimo realybę sukrečia, o interviu su darniomis poromis suteikia ramybės. Šią dar sustiprina Galinos Dauguvietytės žodžiai: „Niekuo nesipiktinu.“

Tačiau pavasaris pavojingas. Kai atitirpsta širdis, pasaulis ir džiugina, ir graudina. Jei anksčiau galėjai nereaguoti į nesėkmes, o draugams parodžius dėmesį išspausdavai menkutį „ačiū“, dabar bet kas sukelia audringas emocijas. Tokia ta pavasario kaina.

Ir vis dėlto gerai, kad tenka ją mokėti. Kaipgi kitaip sužinočiau, ką reiškia gyventi?

Gyvenkim

Aldona