2012 m. gegužės 25 d., penktadienis

Vytautas Landsbergis. Jau pusantrų

2010-04-12
Rubrikose: Politika » Komentarai ir pokalbiai 
Vytautas Landsbergis

Zenekos nuotrauka

Artėja pusantrų metų sukaktis, kai po Seimo rinkimų sudaryta Permainų koalicija ėmėsi svarbių permainų, nors ir joje pačioje nesibaigia permainos, dažnai nepadedančios vykdyti nuoseklią politiką.

Permainų laikotarpis visada sunkus, o Lietuvoje dar sutapo su pasauline finansų krize, kuriai nebuvom pasiruošę taip, pavyzdžiui, kaip estai arba lenkai. Tiesiog ankstesniuoju laikotarpiu stigo įžvalgumo ir prognozės, vyravo stagnacinės nuotaikos – viskas gerai, puikioji markize. O buvo daug apsileidimo ir savęs apgaudinėjimo, todėl krizė, didžiulis lėšų trūkumas vykdyti valstybės įsipareigojimus, trenkė kaip kuolu per galvą. Skubiai gelbstint padėtį, buvo ir galvos svaigimo reiškinių. Buvo ir tebėra didžiulis pasipriešinimas permainoms, kiekviena klaida išpučiama iki padebesių. Prieš pusantrų metų pralaimėjusiems politikams ir laikraščiams baisiai norisi revanšo. O revanšizmas, tai Lietuvos problema nuo pat Kovo 11-osios, kurios dvidešimtmetį neseniai gražiai pažymėjom. Ta proga galiu dar sykį visus pasveikinti. Dvidešimtmečių dabar labai daug – savivaldybės, ministerijos, organizacijos... Vis dėlto per tuos 20 metų, nors ir klupinėdami, klysdami ir taisydamiesi, pirmieji pajudėję, tačiau dar neįvykdę svarbių reformų, einam į priekį. Kažin kur liko tie šūkautojai ir gąsdintojai – ak, be Sovietų Sąjungos mes žūsim! Nobelio premiją tam, kas išgyvens be Sovietijos! Nežuvom, o dar priešingai – neatsikabinusieji nuo senosios baržos Rytų kaimynai mums pavydi. Bėda, kad mus pernelyg ėda vidiniai tarpusavio pavydai ir visokie revanšizmai.

Žinių yra ir gerų, ir prastų. Tvarkosi žemės ūkis – todėl jau skamba pavydo signalai: ar ne per daug jiems tenka Europos lėšų? Tvarkosi energetika, jos perspektyvos nebe tokios beviltiškai gazprominės ir priklausomybinės nuo vieno geradario, kaip buvom sukonstruoti; atsiveria daugiau šaltinių ir galimybių, tik dar nesusitvarkom su kainom viduje; tebesėdim senojo apsileidimo spąstuose, lyg nežinoję, kad Ignalina bus uždaryta. Biudžetui gerėjant, pirmiausia gerinamos sąlygos verslui, kentėjusiam nuo išankstinio PVM, kai reikėjo mokėti dar nieko neuždirbus. Čia skamba palengvinimai, paskatinimai. Atsiveria seniai lauktos naujųjų moderniųjų technologijų skatinimo zonos ir tarptautinės investicijos. Jei nepakišim vėl kojos patys sau, šioje srityje Lietuva, turinti daugybę gabių žmonių, gali ir neatsilikti, nenusmukti tarp Europos kaimynų. Priėjom ir prie korupcijos problemų sprendimo, gal pagerės teisėsauga. Vien palaužus aukštai ešelonuotą kontrabandą kiek atsirastų tikrų, teisėtų valstybės pajamų!

Kita vertus, prisidarom klaidų, kur jų galėjo nebūti. Minėjau įžvalgumo ir prognozės trūkumus ankstesnėje kairiųjų valdžioje, bet ir Permainų koalicija turi nuodėmių. Antai tas griausmas iš giedro dangaus dėl privalomojo sveikatos draudimo – griausmas, dėl kurio reikėjo persižegnoti metais anksčiau, nes tikrai galima buvo perspėti žmones ir pasirengti, o ne nugriaudėjus esamai Mokesčių inspekcijos technokratijai: esat skolingi, išieškosim prievarta! – lyg finansininkai nebūtų žinoję iš anksto. Ministrams ir Vyriausybei reikėjo reaguoti tuoj pat ir kur kas ryžtingiau. Politinę šio nereikalingo (tyčinio?) suerzinimo problemą būtina įžvelgti ir rimtai spręsti nors dabar.

Kad ir mažesnis dalykas – užsieniečių pavardžių rašyba – čia irgi galima buvo įžvalgiau prognozuoti padėtį ir nesukelti šurmulio nepasirengus. Nelietuviškų raidžių įvedimas bręsta lėtai ir pasirodė dar nesubrendęs, o konfliktas ne toks didelis, kaip be reikalo rodom, neva čia parapinės muštynės su lenkais. Dar ir absurdiškai pritaikėm Lenkijos prezidento vizitui. Jis buvo užgautas Prahoje, mes rodėm solidarumą, ir štai tau. Galų gale, niekas nesiaiškino su Lietuvoje pastoviai gyvenančiais lenkais – ne tik jų vadais: ar tikrai visi būtinai nori atrodyti kaip užsieniečiai? Kuo skirtingesni dokumentai, tuo geriau?

Kas man dabar ypač rūpi artimiausioje ateityje – tai nepasirengimas administracinei arba valdymo reformai, kuri žada virsti nevaldymo reforma. Kelio posūkyje paleisti vairą nėra geriausias valdymo būdas. Vyriausybės programoje, atrodo, pasakyta, kad apskričių panaikinimas vyks 2011-aisiais metais, palaipsniui, ir tik po to, kai jau atsiras regionų struktūros bei funkcijos. Regionų kol kas – nė kvapo, o apskritis nutarta naikinti, prieštaraujant Vyriausybės programai ir staigiu būdu, nepasirengus, neatsakius į daugelį opių klausimų. Šioje vietoje chaoso tikrai nereikia, nors broliai liberalai jį ir mėgtų. Ir žadėtų sutaupymų - kur funkcijos jau perduotos – nematyti, valdininkų kiekis tik išaugo. Iki lemtingojo liepos mėnesio dar yra šiek tiek laiko apsidairyti ir pasiskaičiuoti. Ar tikrai sutaupysim, ar priešingai? O chaoso kaina? Ji juk politinė.

Ir su mokesčiais atsitinka visaip. Kas nors popieriuje apskaičiuoja – pakelsim, surinksim daugiau – o praktiškai išeina kitaip. Arba naujų mokesčių surinkimui tenka išleisti daugiau, negu surenkama, arba prispaustas verslas ir sumažėjusi apyvarta smogia kitu lazdos galu. Ir amžinai savęs klausinėjam: ar tikrai Lietuvoje aukštasis mokslas pats brangiausias? Ar tikrai degalai brangiausi? Ir kodėl? Reiktų jau atsakyti – kodėl, ne vien klausinėti. Atsakius ir veikti.

Esu šachmatininkas, todėl mūsų vidaus politikoj, kad ir kokie ministrai ateitų, pasigendu sugebėjimo matyti visą lentą ir kelis ėjimus į priekį. Be to, ministrai turi būti politikai, ne vien technokratai – apie tai jau rašiau „Bernardinuose“. Bet kurio koalicinio ministro klaidos ar nuodėmės krinta premjerui ir jo partijai.

Pagal pasisakymą „Pūko“ radijui, 2010–04–10 rytą

Bernardinai.lt

KOMENTARAI

Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)

« < 1 - 2 > »
Kęstas-2 2010-04-13 10:11

Ką papildomai galėtų nuveikti Pasaulio lietuvių bendruomenė? Gyvenančių gimtinėje bei užsienio lietuvių galimybės sekti pokyčius Lietuvoje, pilietybės įstatymo svarstymų dramą bei kitus įvykius yra gana didelės interneto dėka. Bet įmanoma ir verta tas galimybes dar pagerinti.

Pasaulio lietuvių bendruomenė (PLB) gali ir privalo žymiai daugiau naudotis internetu, formuodami bendrą visos tautos nuomonę apie tautos išlikimą lemiančias mūsų politikų idėjas bei veiklos pasekmes. Tai palengvintų pasirinkimą, nes, eidami balsuoti Lietuvoje bei užsieny, norėtume geriau suprasti, kas ir ką nuveikė ar ruošiasi daryti tarp žmonių, iš kurių galime rinktis. PLB užima patogią poziciją Lietuvoje ir užsienio bendruomenėse, kad galėtų šias žinias objektyviai apibendrinti bei pateikti tautai. Jeigu palyginti, ką mūsų tėviškės politikai, verslininkai bei bankininkai daro, atsispirdami vis dar pavojingai ekonomikos krizei, su tuo, ką matome užsienio šalyse, ko galime pasimokyti iš tokio palyginimo? Tėvynėje įsisuka grėsminga viena kitą pagreitinančių skurdo ir emigracijos spiralė. Gal jau ateina laikas susirūpinti mūsų bendruomenei lietuvių tautos išlaikymu ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje?

Kadangi dabartinis pilietybės įstatymas ypatingai kenkia lietuvių bendradarbiavimui, PLB turėtų laikyti internete pastoviai atnaujinamą sąrašą, atskleidžiantį mūsų renkamų politikų darbus bei pasiūlymus pilietybės problemos sprendimo baruose.

karibartas 2010-04-13 09:12

Vienintelė išeitis, kad avis būtų sveika ir vilkas neypatingai peralkęs, rašyti tas pavardes savo raidėmis pagal skambesį, o skliausteliuose ar paso trečiajame puslatyje įrašant orginalo kalba. Žmogaus identifikavimas yra pakankamai svarbi problema visam pasauliui. Žmogų indentifikuoti galima pagal kodą galų gale ir pagal akių rainelę. Tada net paso nešiotis nereikės. Tai ne fantazija, tai ateis greičiau negu mes galvojam. Žudyti savo kalbą - netinkamas sprendimas.

karibartas 2010-04-13 08:54

Galim užrašinėti kitų tautybių pavardes kaip tik norim, ištarti jų neiškraipydami niekada nesugebėsim. Neištaria ir niekada neištars taisyklingai ir lenkai taisyklingai lietuviškų pavardžių, mes lenkų, rusų, rusai mūsų vardų ir pavardžių ir galiausiai mes kiniečių ir kiniečiai mūsų vardų ir pavardžių.

gruzinas 2010-04-13 08:53

Pritariu, kad konservai neturi jokių bent kiek pastebimesnių specialistų. O tai dėl to, kad mūsų Lietuvos partijose vyrauja nomenklatūriniai principai - įsitvirtinę kiekvienoje partijoje seni sustabarėję nariai - partijų grietinėlė. Ta grietinėlė sukūrusi savo vidines gaujukes partijose, ir neleidžia kilti politinėje karjeroje jaunesnių ir gabesnių. Taip ir su konservais - sėdi sauja visiems pažįstamų asmenų, miega ant savo signatarinių laurų, ir diktuoja savo sustabarėjusią valią visiems kitiems partiečiams. Todėl ir turime nekompetentingus, pilkus ir neprofesionalius ministrus ir kitus pareigūnus, kuriuos tik konservatoriai sugebėjo ir suspėjo sukaišioti į atitinkamas institucijas. Konservatoriams kompetencija nesvarbi - galima daryti aliuziją į Pakso ištikimųjų, nors ir kvailų, žiedą - konservatoriams svarbi ištikimųbė partijos žiedui. Tai rodo daugelis ženklų. Kad ir profesionaliausio šioje vyriausybėje ministro atstatydinimas, pakeitus jį pilku ir savo nuomonės neturinčiu, bet ištikimu ir seniai partijoje besitrinančiu Ažubaliu. Ir t.t., ir t.t. Tai nejaudintų, bet pikta dėl to, kad tuo pačiu žaidžiama mūsų - lietuvių-gyvenimu, likimais.

karibartas 2010-04-13 08:45

Visiškai nesvarbu kaip galima rašyti asmenvardžius Lenkijoje. Tačiau lenkiškų raidžių įvedimas į lietuvių kalbą, vienareikšmiškai padeda kertinį akmenį lietuvių kalbos žudymui.

Daleiskim įvedėm lenkiškas raides. Gerai. Žingsnis žengtas. Atsižvelgiant į daugkartinius žmonių prašymus, tyrėsim įsivesti rusų, arabų, kiniečių rašmenis. Sakot nesivesim. Tada paklaus, kodėl jūs normaliai elgiatės su lenkų raidėmis, o esat tokie nežmoniškai žiaurūs su kitomis tautinėmis mažumomis? Gerai, įsivedam į lietuvių dar sočiai rašmenų. Na ir kur dabar rasti tokį gudrutį, kuris tas raides ištarti mokėtų?

Vytautas 2010-04-13 06:28

Tai seno kvaitulio sapaliojimai.Jo partija per 20 metų turėjo galimybę pasiruošti naujos kartos komandą,suprantančią civilizuotos teisės,ekonomikos ,diplomatijos reikalus.Vienok nebuvo nieko padaryta.Teisėsauga pasiliko prosovietinė,nes tai labai tiko Tatai,kandidatų į Prezidento postą neturėjo neio vieno,todėl teko skolintis iš kompasrtijos.Tatos partija neturi nei vieno specialisto.Premjeras A.Kubilius neturi elementarių ekonomikos pagrindų.Tata visus mokina,nors pats jau seniai nukaršęs krofelis.Tata jeigu nieko nemoki ,-tai bent patylėk.

Kęstas-2 2010-04-13 03:43

_...ar tikrai Lietuvoje aukštasis mokslas pats brangiausias? Ar tikrai degalai brangiausi? Ir kodėl? Reiktų jau atsakyti – kodėl, ne vien klausinėti. Atsakius ir veikti._

Ar tikrai valdžia Lietuvoje pati durniausia? Ir kodėl? Reiktų jau atsakyti – kodėl, ne vien klausinėti. Atsakius ir veikti.

Kapsas 2010-04-12 21:22

Bėda ta, kad tiek Kubilius, tiek Degutienė kiekvienas atsdkirai įsivaizduioja esantys protingesni už Landsbergį. Tačiau ar jie net abu kartu sudėti sugebėtų mastyti kaip VL Kiekvienas abiturientas šiandien fizikos žinių turi daugiau už Niutoną, tačiau kas iš jų, pamatęs krentantį obuolį, tame pamatytų visuotinės traukos dėsnį?

879 2010-04-12 18:30

Viktorui. o kodel negalima rasyti Lietuvos pilieciu lenku pavardziu ir vardu lenkiskomis raidemis? kurioje vietoje cia nukencia lietuviai? man jau atsake, kad Lenkijoje galima lietuviams rasyti vardus ir pavardes lietuviskomis raidemis, tik nelabai kas to nori. Gal cia reiketu pasistengti?

Viktoras 2010-04-12 16:52

Gerb.Profesoriau,klystate dėl asmenvardžių rašymo.Seimas,atmesdamas Vyriausybės antikonstitucinį asmenvardžių rašymo projektą,pasielgė protingai.Čia visų pirma Lenkija įkyriai ir nepagrįstai spaudžia Lietuvą rašyti lenkiškus vardus ir pavardes lenkiškais rašmenimis,o Lietuvos kai kurie politiniai vadovai ir pareigūnai / Jūs Profesoriau tai pat/ neatsakingai tam pritaria ir prižada vykdyti.

« < 1 - 2 > »
Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • skaityti komentarus (20)
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Obama Nato viršūnių susitikime Čikagoje

Per šį viršūnių susitikimą ore tvyrojo svarbus klausimas: kaip 28 nares turinti Šiaurės Atlanto sutarties organizacija, iš pradžių sukurta dėl Šaltojo karo, prisitaikys prie pasaulio po 2014-ųjų?

Timothy Snyderis

Galite sakyti, kad Vakarai visiškai nesupranta apie Rytų Europą, ir didžia dalimi tai tiesa, nors jie ir supranta kai kuriuos dalykus, tokius kaip Holokaustas, kurį vadinu Rytų Europos įvykiu.

Kęstas Kirtiklis

Greiti diplomai kaip ir greitas maistas, kai pastarojo nevirškina – griebiesi piliulės. Kai pirmieji nelenda į galvą – griebiesi... dabar jau ausinių ir mikrofono. Arba kieno nors kito disertacijos.

Sarajevo apsiausties dvidešimtmečio minėjimas

Nuo Bosnijos karo pradžios prabėgo lygiai dvidešimt metų, bet laikas nepadėjo atsakyti į painius ir skausmingus klausimus: kodėl kaimynas atsigręžė prieš kaimyną?

Zygmunt Bauman

Tenka konstatuoti, kad turime realistiškai vertinti situaciją ir suprasti, jog kiekvienam režimui naujosios komunikacijos technologijos atveria vis geresnių galimybių skleisti savo propagandą ir pasiekti norimus taikinius per internetą.