Apklausos rodo, kad esant sudėtingai ekonominei situacijai Lietuvoje maždaug kas dešimtas žmogus pagalvoja apie galimybę emigruoti. Nors ilgą laiką pirmavome Europos Sąjungoje pagal emigruojančių asmenų skaičių, prieš kurį laką emigracijos mastai regis stabilizavosi. Tačiau pastaruoju metu jie ir vėl pastebimai išaugo. O emigracijos kryptys pernelyg nesikeičia: Didžioji Britanija, Airija, Ispanija, Švedija, JAV. Tačiau ir šios šalys jau prabyla apie vis dažniau emigruojančius savo piliečius.

Gal kiek paradoksalu, tačiau pagal emigraciją pirmavusių Vidurio ir Rytų Europos valstybių gretas pamažu ima papildyti ir tos šalys, kurios dar neseniai pačios buvo emigrantų svajonių kraštai. Ekonominė krizė skaudžiai palietė beveik visas Europos šalis. Stipriai išaugo nedarbas, tiems, kuriems jį pavyko išsaugoti, sumažėjo darbo užmokestis.  Ir visa tai skatina žmones ieškoti vienokių ar kitokių išeičių. Viena iš jų – emigruoti.

Airija ir Graikija – tos Europos Sąjungos šalys, kurios pastaraisiais dešimtmečiais patyrė tikrą ekonominį pakilimą ir sugebėjo sustabdyti anksčiau vykusią gana intensyvią emigraciją. Kadaise emigravę žmonės vėl ryžosi ten grįžti ir kurti savo gyvenimus būdami tikri dėl ateities, tikėdami, kad gimtojoje šalyje galės užsitikrinti sau ir savo šeimoms ekonominę gerovę. Tačiau panašu, jog situacija keičiasi ir tokių ateitimi tikinčių ir šiose šalyse lieka vis mažiau.

Kaip pasakoja finansinių sunkumų prislėgtoje Graikijoje gyvenantis ir vienoje Atėnų žuvies parduotuvėje dirbantis jaunas graikas Filippos Katampouris, prieš kelerius metus jis grįžo į gimtinę kupinas vilčių ir noro čia įsitvirtinti. Magistro studijas Didžiojoje Britanijoje baigęs ir kurį laiką ten dirbęs vaikinas gali būti tikras jaunosios kartos simbolis tos šalies, kuri dar prieš kelerius metus žadėjo jam puikią ateitį. „Norėjau gyventi savo šalyje ir jai dirbti, todėl apsisprendžiau sugrįžti. Dabar manau, kad tai buvo siaubinga klaida“, – sakė jis. Graikiją užklupus finansų krizei jis, kaip ir daugelis kitų jaunų išsilavinusių graikų, prarado darbą prestižinėje agentūroje ir dabar uždarbiauja žuvies parduotuvėje. „Svarstau, kad galbūt vertėtų grįžti į Britaniją, tačiau mano žmona tam nepritaria. Tad liksiu čia ir lauksiu geresnių laikų“, – optimizmu netryško Fillipos.

Tokios dilemos kankina ne tik graikus. Štai Airijoje emigracijos mastai pastaruoju metu taip pat pastebimai išaugo. Dar taip neseniai Keltų tigru dėl savo spartaus ekonominės modernizacijos bei palankių verslo sąlygų sukelto ekonominio augimo vadinta šalis sugebėjo ne tik susigrąžinti kadaise emigravusius savo piliečius, bet ir lyg medus traukė kitų ES šalių piliečius, siūlydama pačius įvairiausius darbus statybų, finansų ir naujųjų technologijų sektoriuose. Tačiau šis ekonominis augimas, daugiausia susietas su nekilnojamojo turto rinkos ir statybų bumu, beveik visiškai sustojo. Nedarbas šalyje stipriai išaugo, o vyriausybė ėmėsi griežtų taupymo priemonių.

Viename iš Dublino pasų poskyrių besidriekianti eilė – puiki pasunkėjusios šalies ekonominės padėties iliustracija. „Tikrai nenoriu išvykti, bet nematau kitos išeities. Situacija tokia, kad pasilikti čia nematau galimybių. O jei išvyksiu, nemanau, kad sugrįšiu“, – kalbėjo vienas iš eilėje stovėjusių vyrų.

Airių jaunimas taip pat netrykšta entuziazmu. Studentų miestelyje kalbintas jaunuolis neslėpė, kad vis dažniau jaunimas apsisprendžia emigruoti: „Per pastaruosius kelis mėnesius jau atsisveikinau su penkiais ar šešiais bičiuliais. Nelabai tikiu, kad jie grįš.“

„Atrodo, kad atėjo laikas pabusti iš saldaus ekonominės gerovės sapno ir grįžti į realybę. Kartojasi tai, ką Airija jau patyrė šeštame ir devintame praėjusio amžiaus dešimtmetyje – vėl įsisuka emigracijos ratas“, – dalijosi nuogąstavimais jaunas airis.

Migracija – natūralus procesas. Žmonės visada ieškodavo geresnių gyvenimo sąlygų ir ekonominės gerovės. Ir lietuviams to aiškinti turbūt tikrai nereikia. Tačiau ekonominės globalizacijos laikais sunku tikėtis, kad įsisiautėjus krizei kažkurios šalys liks nepaliestos. Todėl vilčių, jog kažkur vis dar egzistuoja rojus žemėje lieka vis mažiau.

Pagal BBC informaciją parengė Lina Valantiejūtė