Norėdamas atkreipti dėmesį į šio Lietuvos architektūros paveldo fenomeno būklę, Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondas rengia fotografijų parodą „Kadišas medinėms sinagogoms“.

Visi matėm, kaip praėjusią ir šią savaitę dalino daug sniego. Tie, kam per daug to baltumo, taip ir paliko pusnis. Štai ir brendu per jas, susisupęs į šiltus skiautinius.

Įdomu būtų surasti pirmąjį lietuvių rašytoją, parašiusį, tarkim, romaną kompiuteriu. Ar kas tai registravo? O gal pats atsilieptų?

„Lūžtantys laiko lieptai“, tai Janinos Survilaitės šiuo metu rašomos prisiminimų knygos pavadinimas. Džiaugiamės galėdami publikuoti jos ištrauką.

Kritika yra kasdienis sarginis šuo, į kurį gali nekreipti dėmesio, bet atėjus dramatiškam finalui staiga pasirodo, kad ji buvo vienas svarbiausių meno sergėtojų.

Pindamas įtraukiantį ir intriguojantį siužetą, Witoldas Gombrowiczius pasitelkia visą vaizduotės arsenalą – čia ir tarp liūnų kylanti apgriuvusi pilis, kurioje gyvena pamišęs kunigaikštis, saugantis mįslingą paslaptį