„Mano namas vijokliais apaugęs, mano namas – pušų šlamesy“... O mano namas – blokinis tarybinis daugiabutis, stovintis liūdnokoje kitų apšepusių daugiabučių kompanijoje. Liaudis juos pavadino „žmogidėmis“ (primena žodžius karvidė, vištidė, kur vienoje ankštoje vietoje daug tos pačios rūšies individų). Sovietmečiu vykusių greitų funkcinių namų statybų tikslas buvo sudėlioti į miestus atvykusius ar perkeltus žmones. Šaltojo sezono metu daugiabučio namo gyventojus lankančios sąskaitos už šildymą skatina artimiau susipažinti su namų renovacijos sąlygomis.

Pagal Statistikos departamento duomenis, 2001 metais Lietuvoje ketvirtadalį pastatų sudarė namai, statyti iki 1945 m., du trečdalius – pastatyti 1946–1990 m., 7 proc. – 1991–2001 m. statybos. Aplinkos ministerijos puslapyje pateikiama, kad 66 proc. Lietuvos piliečių gyvena daugiabučiuose, statytuose 1961–1990 metais. Panašu, kad mūsų šalies miestų gyvenamieji namai ne tik morališkai pasenę, bet ir techniškai susidėvėję. Tarybinių metų gyvenamieji pastatai, statyti pagal tuomet galiojusias normas, neatitinka šiandienos techninių reikalavimų.

Brangios senienos

Didelės sąskaitos už šildymą yra ne tik pabrangusių energijos išteklių kaina. Dėl nepakankamos priežiūros bei blogų termoizoliacinių savybių daugiabučių namų šildymui suvartojama nepagrįstai daug energijos. 1996 metais LR Vyriausybės ir Pasaulio banko iniciatyva buvo pradėtas Energijos taupymo/būsto eksperimentinis projektas ir iš dalies atnaujinta apie 700 daugiabučių gyvenamųjų namų įvairiuose Lietuvos miestuose.

Energijos vartojimas šiuose namuose sumažėjo vidutiniškai 24 proc. Kaip juokavo Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros prie Aplinkos ministerijos vadovas Valius Serbenta, rengiant Lietuvos Būsto strategiją, skeptikai siūlė nugriauti senus daugiabučius ir pastatyti naujus, gerus ir saugius, tačiau, kaip parodė pašnekovo vadovaujamos agentūros atlikta studija, renovavus esamus pastatus jų naudojimo laikas tampa ilgesnis. Nauji namai kainuotų dešimtimis kartų daugiau. Dėl to nuo 2005 metų, teikiant valstybės paramą, pradėta įgyvendinti daugiabučių namų modernizavimo programa. 2009-aisiais, atsižvelgus į pablogėjusią ekonominę situaciją bei kitas aplinkybes, parengta ir teisės aktais patvirtinta naujoji daugiabučių modernizavimo programa, kurios tikslas – skatinti daugiabučių namų/ būsto savininkus investuoti į pastatų atnaujinimą ir efektyvias energiją taupančias priemones. Pagal šią programą valstybės paramą gali gauti namai, pastatyti iki 1993 metų – tokių Lietuvoje yra apie 96 proc. Iki 2020- ųjų numatyta atnaujinti apie 70 proc., t. y. apie 24 tūkst. namų. 2005–2008 metų programoje dalyvavo 720 namų arba 2,1 proc. visų, turinčių tokią galimybę. Šiuo metu aktyviausiai dalyvauja Panevėžys ir Vilnius, o Kaunas – pasyviausias. Lietuva šiais darbais atsilieka nuo kaimynės Lenkijos, kurioje modernizacija pradėta iškart po Tarybų Sąjungos griuvimo, o Latvijoje pastatai iki šiol nerenovuojami.

Taupumo sertifikatas

Mažesnės būsto šildymo išlaidos yra pagrindinis pastatų modernizaciją skatinantis veiksnys. Sklandanti krizė mažina gyventojų aktyvumą, bet didelės sąskaitos už šildymą verčia susimąstyti. Tuo labiau, kad kalbama apie šių paslaugų tolesnį brangimą.

Pasak V. Serbentos, šiuo metu yra naudingiau renovuoti daugiabučius nei prieš kelerius metus, nes renovavimo ir apskritai statybos kainos, lyginant su 2008-aisiais, yra kritusios apie 40 proc. Dabar vieno standartinio namo su 55 butais, apie 2750 kv. metrų šildomo ploto, atnaujinimas iki C klasės (sienų ir stogo apšiltinimas, langų ir šildymo sistemos pakeitimas) kainuoja maždaug 600 tūkst. litų. Šiuo atveju vieno buto investicijos siekia nuo 13 iki 16 tūkst. litų. Tai sudaro iki 350 litų kvadratiniam šildomo ploto metrui. Siekiant įvertinti, kiek energijos pastatas sunaudoja, o kartu sudaryti prielaidas energiją vartoti kuo taupiau, pastatai sertifikuojami pagal energinį naudingumą – jie priskiriami vienai iš septynių energinio naudingumo klasių: nuo A, žyminčios energiškai itin efektyvų namą, iki G klasės, reiškiančios, kad pastatas energiškai yra visiškai neefektyvus.

Anot V. Serbentos, dauguma Lietuvos daugiabučių priklauso E klasei. Atlikus pastato atnaujinimą ir sutvarkius šildymo sistemą, energijos sąnaudos sumažėja iki 15 proc., o papildomai apšiltinus sienas ir stogus – iki 50 proc. ar dar daugiau. Populiariausios energijos nuostolių mažinimo priemonės yra išorės sienų šiltinimas, langų, balkonų durų keitimas, stogo atnaujinimas. Nuosavybė daugiabučiuose yra privati, bet gyventojai vieni nuo kitų yra priklausomi. Norėdami spręsti neracionaliai vartojamos energijos problemą, jie turėtų sukurti namų bendrijas ir drauge svarstyti, kokios yra namo problemos ir gyventojų poreikiai. Turi būti išrenkamas asmuo, kuriuo pasitikima, ir jam pavedama organizuoti modernizaciją. Vėliau bendrija kviečia specialistą, kuris padaro namo techninį ir energetinio efektyvumo įvertinimą – kokie ir kur yra energijos nuostoliai. Tada butų savininkai nutaria, kiek yra pasiruošę investuoti, ir skelbia rangos konkursą.

Valstybinės paramos sistema

Visos renovacijos ypatybės ir galbūt neramumai prasideda susidūrus su finansine puse. Kas ir kiek mokės, kaip valstybė padės savo mokesčius mokantiems piliečiams?

LR Vyriausybė sukūrė visą paramos planą, programa įgyvendinama daugiabučių namų savininkų, ES struktūrinių fondų, valstybės ir savivaldybių biudžetų, komercinių bankų ir kitomis lėšomis. Specialiame daugiabučių namų modernizacijos fonde jau yra 785 mln. litų. Tai tikslinis fondas, kurio lėšos skirtos daugiabučių namų modernizavimui, įdiegiant ir atsinaujinančios energijos įrengimus; jos turės grįžti atgal ir būti vėl naudojamos. Iš šio fondo gyventojams bus išduodamos ilgalaikės (iki 20 metų) paskolos daugiabučiams atnaujinti su 3 proc. fiksuotomis metinėmis palūkanomis. Nustatyta palūkanų norma, kaip teigia Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros prie Aplinkos ministerijos vadovas, nekis visą paskolos laikotarpį nepriklausomai nuo krizių ir ekonominių pakilimų. Pagal programą gyventojams gali būti kompensuojama 50 proc. išlaidų, patirtų rengiant techninę dokumentaciją ir statybos priežiūros išlaidas. Nepasiturinčioms šeimoms ar vienišiems asmenims bus padengta 100 proc. visų projekto įgyvendinimo išlaidų. Šiame procese dalyvaus trys atrinkti Lietuvos bankai, kurie, tikimasi, nuo kovo mėnesio antros pusės pradės teikti paskolas daugiabučių modernizavimui.

Dvejonės dėl kainų

Iš pažiūros palankios galimybės renovuoti būstą gali būti vertinamos skeptiškai, nes vietoje anksčiau buvusios 50 proc. kompensavimo sumos liko 15 proc. Ilgas investicijų atsipirkimo laikas, priklausantis nuo kiekvieno namo individualių charakteristikų ir atliktų pakeitimų, neskatina tuoj pat imtis darbų, tačiau, panašu, jog iki 50 proc. sumažėjusios šildymo sąskaitos – pakankamas motyvas renovacijai. Kiti pateikiami renovacijos pliusai: geresnis namo estetinis vaizdas, pagerėjusi gyvenimo kokybė ir padidėjusi turto vertė. Pagal www. atnaujinkbusta.lt vykdytą apklausą, 95 proc. namų renovaciją atlikusių gyventojų rekomenduotų ir kitiems atnaujinti savo gyvenamąjį būstą.

Tolimesniam domėjimuisi:

www.am.lt

www.atnaujinkbusta.lt