Vyriausybė pritarė Vyskupų Konferencijos siūlymui, kad reikia įstatymais įteisinti tiek praktikuojančių gydytojų, tiek rezidentų teisę atsisakyti daryti abortą, jei tai prieštarauja jų religiniams įsitikinimams.

Tuo tarpu Sveikatos apsaugos ministerija išsakė būgštavimą, esą, kaip reikės užtikrinti, kad galbūt vienintelis gydytojas rajone visgi sugebėtų padėti besilaukiančiai moteriai, kuri atsidūrė ties mirties riba.

Būgštavimas, jog gydytojai esą nemokės suteikti pagalbos moteriai, prireikus medicininio aborto „yra visiškas nonsensas, absoliutus nonsensas“, – sakė bioetikos mokslų daktaras, profesorius kun. Andrius Narbekovas. – Kiekvienas ginekologas puikiausiai sugebės suteikti reikiamą pagalbą, mokėdamas visa kita, kas jam priklauso.“

„Dirbant šia linkme buvo labai paprasta rasti bendrą požiūrį su įvairiomis medikų grupėmis iš skirtingų Lietuvos miestų, nes jie puikiai viską supranta. Problemą kėlė pačios ministerijos požiūris, – teigia dr. kun. A. Narbekovas. – Ji baiminosi, jog suteikus galimybę atsisakyti daryti abortą, Lietuvoje nebebus užtikrinama ši paslauga.“

Anot A. Narbekovo, panašiai nutiko, pavyzdžiui, Anglijoje, kur daryti abortą – jau neprestižas. Daugiausia juos atlieka gydytojai, atvykę iš kitų šalių, pavyzdžiui, ir iš Rytų Europos.

Normos pakeitimą aukščiausiu lygiu inicijavo Lietuvos Vyskupų Konferencija, tačiau šią problemą jau kuris laikas labiausiai kėlė patys rezidentai, kurie, kaip rodo praktika, dažniausiai siunčiami atlikti abortų praktikos metu, nes patys gydytojai nelabai nori tuo užsiimti.

„Tiems, kurie atsisako, priekaištaujama, kodėl apskritai pasirinko šią specializaciją“, – tvirtina dr. kun. A. Narbekovas.

Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją iškart po to, kai dar 2008 m. buvo patvirtinta akušerio-ginekologo norma, kurioje nurodoma, kad būsimas gydytojas akušeris-ginekologas turi mokėti padaryti abortą iki 22 savaitės, tai yra patologijos atveju. Atsitinka, kad aborto prireikia ir vėlesnėse nėštumo stadijose.

„Medicinos studentai buvo priversti žudyti tokio amžiaus vaisių, kad galėtų dirbti ginekologais. Esą – tai apsigimimai, nesuderinami su gyvybe. Tačiau juk ne mūsų reikalas ištaisyti tokias klaidas. Kam nužudyti vaiką pirma laiko? Turime ne vieną atvejį, – priminė pašnekovas, –  kai tėvai atsisakė tokios „pagalbos“, gimdė vaikelius, nors jie gyveno ir labai trumpai. Mylėjo, su jais atsisveikino, palaidojo ir nesijaučia kalti, kad taip atsitiko.“

„Priešingai, aborto atveju tėvai išgyvena košmarus“, – sakė A. Narbekovas.

Normos pataisa nėra susijusi su abortų draudimu

Akušerių-ginekologų normos pataisymas nėra susijęs su abortų draudimu. Gydytojas, kaip pilietis, turi teisę nedaryti to, kas prieštarauja jo įsitikinimams.

Be to, gydytojas, kuris atsisako atlikti abortą, privalo nusiųsti pas kitą specialistą, kuris sutiks tai padaryti.

„Ministerija labiausia bijo, jog įsitvirtins tendencija, kad nebebus pas ką siųsti“, – įsitikinęs dr. kun. A. Narbekovas. Pasak jo, Lietuvos gydytojai, ypač tie, kurie turi privačius kabinetus, džiaugiasi, kad mažėja abortų. Tiesa, kai kurie privatūs kabinetai užsiima abortų darymu, nors įstatymas tai draudžia. Abortas leistinas tik valstybinėse gydymo įstaigose. „Visas šis procesas paliktas savieigai“, – sako specialistas.

Abortų mažėja, nes daugėja informacijos. „Žmonėms dažnai nepasakoma tiesa, kaip atrodo tas vaikelis, nepasakoma apie pasekmes, apie galimas komplikacijas. Esą tai paprasta procedūra ir visos problemos išsprendžiamos...“

Kad žmonės galėtų tikrai laisvai nuspręsti, būtina išsami informacija. Daugelyje šalių motinai duodama laiko nusiraminti ir ramiai viską apsvarstyti, teikiama specialistų pagalba.

„Rimtų sąžinės problemų iškyla tuomet, kai procedūra virsta verslu“, – reziumavo dr. kun. A. Narbekovas.

Norma – dar netobula

Abortas nėra vienintelis sąžinės konfliktą sukeliantis įpareigojimas. Ministerijos nuostatose rašoma, kad būsimasis akušeris turi mokėti atlikti dirbtinį apvaisinimą. Tai reiškia, kad studentai praktikos metu turi sukurti embrionų, kurie vėliau tiesiog išmetami.

Be to, studentui būtina mokėti atlikti sterilizaciją. „Tai juk yra tam tikras žmogaus suluošinimas, – primena A. Narbekovas. – Nekalbame apie sterilizaciją, kai operuojant moteriai yra pašalinami organai dėl patologinių dalykų, jei pažeidžiami kiaušintakiai. Gydytojai šių operacijų labai paprastai gali išmokti.“

„SAM norma turi omenyje kontraceptinius dalykus, studentas turėtų išmokti daryti kontraceptines sterilizacijas. Tačiau, manau, kad būsimas gydytojas turi teisę pasakyti, jog nemato prasmės luošinti žmogų“ – įsitikinęs dr.kun. A. Narbekovas.

Parengė S. Žiugždaitė