Klaipėdoje pradėtas statyti pirmasis šalyje ir visoje Rytų Europoje onkologinių ligonių centras. Jame prieglobstį ir pagalbą ras ne tik sunkios ligos kamuojami žmonės, bet ir jų artimieji. Šv. Pranciškaus Onkologijos centro Klaipėdoje projekto vadovas, Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno vyresnysis,  kunigas Benediktas Jurčys OFM dalijasi mintimis apie šios iniciatyvos pirmuosius žingsnius ir motyvus.

Benediktas Jurčys OFM

Pradėjus Klaipėdoje Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčios bei Šv. Pranciškaus onkologijos centro statybą, ir net ironiškai vertinantiems tokius darbus pats laikas išvardyti, kokias pagrindines „statybines medžiagas“ mes naudojame ir kokių geradarių pavardes įrašysime į istoriją, įausime į sakralinę šventovės uždangą.

Dar per anksti rašyti apie brolį akmenį, seserį pušį. Dar mąstau apie pradėtas statybas, statybų rūpesčius, standartus, reikalavimus, taisykles ir normas. Pagal Babilono Talmudo mokytojo Rabho ištarmę, – pasaulis kuriamas pasitelkus dešimtį dalykų: išmintį, įžvalgą, pažinimą, jėgą, maldą, tvirtybę, teisingumą, teisę, meilę ir gailestingumą. Tai ypatingos ir pamatinės dvasinės vertybės.

Tai, kas vyksta Domės slėnyje prie Klaipėdos universitetinės ligoninės, suvokti ir teisingai įvertinti įmanoma tik vidine įžvalga. Kuriems rūpi vėžio ligos kamuojamų sielų tragiški likimai šiapusybėje ir peržengus mirties slenkstį, džiūgauja: čia prasideda naujas Klaipėdos miesto dvasinės plėtros kelias, dvasinis miesto plėtimasis.

Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 17 tūkst. naujų susirgimų onkologinėmis

ligomis. Kasdien, deja, net 65 žmonės išgirsta diagnozę – vėžys. Baisu pagalvoti. Šiurpu. Vilniaus universiteto Onkologijos instituto direktorius prof. K. P. Valuckas viešai priminė, kad nuo vėžio miršta kas penktas Lietuvos gyventojas.

O tu, kuris dabar skaitai šį tekstą, ar žinai, kaip maža yra žmonių, stojusių ligos opozicijon?! Tai verčia rimtai susirūpinti. Jeigu Europos šalys onkologiją laiko prioritetine sveikatos apsaugos sritimi, norisi retoriškai klausti: o kuriame žemyne mes gyvename?!

Lietuvoje gyvena apie 100 tūkstančių vėžio liga stigmatizuotų žmonių. Kenčia ir jų artimieji. Pradėk, bičiuli, atsigręždamas į įsibaiminusio ligonio skausmą. Būtų tobula, jeigu į jo kančią artėtum atgailaudamas ir melsdamasis, atlikdamas asketines pratybas, skirk ligoniui savo brangaus laiko, ištiesk jam rankas, nebijok apsikabinti.

Jau laikas visai mūsų tautai pradėti maldingą gyvenimą su Dievu čia, žemėje. Gana beprasmiškų metų be Dievo! Tik veiklia meile, drauge melsdamiesi sustabdysime įsisukusį milžinišką mirties smagratį.

Kalbėdamas su ligoniais apie Šv. Pranciškaus onkologijos centrą, teiksiantį dvasinę, psichologinę ir socialinę pagalbą, jų akyse matau neįtikėtiną spindesį. Iš tiesų, po modernios spindulinės terapijos technologijų intervencijų subtilus artimo žmogaus prisilietimas nuskaidrina sielą.

Kai technologijos baigia darbą, prasideda gydantis dvasios darbas.

Dvasine prasme projektą kelia jaunimo ir onkologinių ligonių maldos. Smagu matyti savanorius, pasirengusius džiugia širdimi tarnauti nelaimės ištiktiesiems. Mes, susikabinusieji rankomis, esame kenčiančiųjų ligonių viltis. Jau girdisi žmonių balsai, šlovinantys Dievą todėl, kad daugybė savanorių dalyvauja šiame pilotiniame projekte.

Tikiu: malonės srautu Dievo galia apglėbs geradarių aukotojų gimines, ir jų pavardės niekada nepraras ryškios dalijimosi tuo, kas turi, prasmės.