Vakarų kolonialistai dažnai elgėsi pasibaisėtinai, tačiau vėliau paprastai dėl to gailėdavosi ir viešai atgailaudavo. Deja, pažvelgus į Rytus, paveikslas nėra toks aiškus. Tik nedaugelis šiandien atsimena, kas vyko XIX amžiuje Šiaurės Kaukaze, Čerkesijoje, byrant kadaise galingai Osmanų imperijai.

Carinei Rusijai užkariaujant teritorijas į šiaurę nuo Juodosios jūros, žuvo 1 milijonas atkakliųjų čerkesų (vartojant šių dienų terminologiją, šis kolonijinis karas vadintinas genocidu). Dar tiek pat, stengdamiesi išvengti persekiojimų, perpildytais laivais pasitraukė į Turkiją ir įsikūrė pabėgėlių stovyklose.

Ką tik pasirodžiusioje knygoje britų žurnalistas Oliveris Bulloughas ryžosi papasakoti apie šią Rusijoje – neabejotinai ir kitur – visuotinai pamirštą istoriją. Ieškant analogijų, ši užmarštis prilygtų Dakotų karų užmarščiai Jungtinėse Valstijose. Įsivaizduokime, kad čia būtų pamirštos 1890-ųjų žudynės prie Wounded knee, o pati vieta būtų tapusi paprasčiausiu kurortu.

Panašiai taip jaučiasi likę gyvi čerkesai ir jų palikuonys (adygėjai, abzekai, šapsugai, kabardinai ir jiems kultūriškai artimi abchazai, čečėnai, ingušai, dagestaniečiai ir kt.), kai imama kalbėti apie 2015 metais Sočyje vyksiančias Žiemos olimpines žaidynes. Čerkesams šis Juodosios jūros kurortas yra didžiausio jų pralaimėjimo ir prieš 150 metų vykusių represijų simbolis. Mat tiksliai ten, kur po penkerių metų vyks olimpinės žaidynės, jie pralaimėjo paskutinį savo mūšį.

„Pabaigti darbai beveik neturi precedento: vietovėse nebeliko nė vieno anksčiau čia gyvenusio kalniečio, imamasi kitų veiksmų, regionui išvalyti ir jį paruošti naujai rusų populiacijai“, – 1864 metais skelbė Kaukazo armijos štabas. Šiuo metu čerkesai sudaro apie 10 procentų iš 440 tūkstančių sovietmečiu įsteigtos Karachaevo–Čerkesijos srities gyventojų. Turkijoje jų yra 2–2,5 mln., Izraelyje – 3 tūkst., Jordanijoje – 60 tūkst., Sirijoje – 40 tūkst.

Sumanus pasakotojas O. Bulloughas atidžiai seka nevilties ir lūžių paženklintos Šiaurės Kaukazo tautų praeities šešėlius. Tam, kad nupieštų vaiduoklišką jau pamirštos audros išblaškytų žmonių ir krašto paveikslą, jis lankosi ne tik Rusijoje, tačiau vyksta ir į skurdžius, purvinus Kosovo kaimus, užsuka ir į Jordanijos, kurioje čerkesai tradiciškai yra labai įtakingi, valdininkų kabinetus.

O. Bullougho tyrimas atskleidė prieš daugybę metų senų dokumentų krūvose palaidotus pasakojimus apie žudynes ir desperatiškus čerkesų genčių maldavimus padėti, kadaise siųstus Britanijos užsienio reikalų tarnybai. Šiandien čerkesų diasporų jausenos svyruoja nuo praradimo iki pasibjaurėjimo tuo, kas vyksta regione pastaruoju metu.

Carinės Rusijos vykdytas čerkesų genčių nukariavimas buvo barbariškas, o valdant komunistams buvo dar blogiau: įskaitant Stalino valdymo metais vykdytas ištisų tautų – kalmukų, Krymo totorių, čečėnų ir ingušų, balkarų ir karačiajų – deportacijas į Centrinės Azijos stepes. Ypač sukrečiamos buvo čerkesų žudynės Chereko slėnyje, Balkarijoje (tai tiurkiškai kalbantis rajonas prie buvusios Čerkesijos), 1942-aisiais.

Taip kaip Lenkijos kariškių sunaikinimą Katynėje, šį taip pat įvykdė slaptoji Stalino policija, NKVD, vėliau ciniškai tuo apkaltinusi vokiečius. Lenkai atkakliai gynė savo istoriją nuo falsifikatorių, tuo tarpu čerkesai, bent jau iki pastarojo dešimtmečio, kai jų diasporos ėmė aktyviau kelti genocido pripažinimo klausimą, išliko bebalsiai.

Pavienės ir gerai suplanuotos teroristų (dažniausiai vadinamų „čečėnų teroristais“) atakos ir negrabus valdžios atsakas, visa tai, O. Bullougho manymu, tiesiogiai išplaukia iš šio nevilties kupino regiono praeities. Iš čia kyla ir moterų savižudžių – panašu, jog sprogdinimai Maskvos metro prieš porą savaičių bus su tuo susiję – fenomenas. Taip šios moterys keršija už savo vyrų, sūnų ir brolių mirtį.

Rusijos, o vėliau – Sovietų Sąjungos valdymas į Šiaurės Kaukazą atnešė raštą, elektrą, kelius; su šaknimis buvo išplėštas feodalizmas. Tačiau, O. Bullougho nuomone, būtų tikras farsas, vadinti tai civilizavimo misija. Civilizacija į šį regioną atėjo kartu su šokiruojančiu brutalumo, nekompetentingumo ir korupcijos mišiniu, įtvirtinusiu nusikalstamumą visose pusėse.

Nuotrauka iš www.circassianworld.com

Pagal The Economist ir užsienio spaudą parengė Zigmas Vitkus