Daug kas iš mūsų mokėsi logikos gimnazijose ar bent yra susipažinęs su jos pagrindiniais dėsningumais. Pagal apibrėžimą logika – tai mokslas apie dėsnius, nuo kurių priklauso taisyklingas mąstymas.  Bet prezidentinė logika tuo ir skiriasi nuo elementarios logikos, kad jos dėsniai yra visiškai kiti, šiai logikos atmainai nebūtinas taisyklingas mąstymas, todėl prezidentinę logiką gali suprasti ne kiekvienas mirtingasis, o tik visuomenės elitas. Prezidentinės logikos tėvynė – Lietuva, o jos autorius ir puoselėtojas – Jos Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentė. Tegu kalba argumentai.

Tik ji ir jos elitinė aplinka gali pagrįsti savo atsisakymą susitikti Prahoje su JAV prezidentu tuo, kad jame bus daug ministrų pirmininkų ir mažai prezidentų, prieš tai nuvykus į ES vadovų susitikimą Briuselyje, kur buvo gerokai daugiau ministrų pirmininkų ir žymiai mažiau prezidentų.

Tik ji galėjo paaiškinti visiems, kad Tautos prisikėlimo partijos pirmininkas A. Valinskas netinka būti kultūros ministru ne dėl savo paties abejotinos kultūros, nesupratimo, kas tai yra kultūra ir kokia turi būti kultūros strategija Lietuvoje, o tik dėl to, kad juo nepasitiki visuomenė. Tik Prezidentė ir jos aplinka supranta, kodėl  ministru būti toks asmuo negali, o ministru pirmininku – prašau, jokių problemų.

Jei vadovautumės elementaria logika, tai, norėdami pagerinti kurios nors valstybinės institucijos darbą, pasikviestume jos vadovą, kartu išsiaiškintume  institucijos problemas, numatytume jų sprendimo priemones bei terminus, ir tik jiems pasibaigus, spręstume, ar vadovo atitinka savo pareigas. Prezidentės logika sako, kad pakanka nedelsiant pakeisti jos vadovą, tada problemos pačios pradings. Praktika parodė, kad taip neatsitinka, vadovai keičiasi, o problemos – ne.

Ne tik mūsų įstatymai, bet ir elementari logika sako, kad Konstitucinio Teismo sprendimai yra galutiniai, neskundžiami ir privalo būti vykdomi. Tuo tarpu prezidentinė logika yra aiškiai kita, nes Prezidentė nesureagavo į Ministro pirmininko pasityčiojimus iš KT sprendimo.

Prezidentė nereagavo į tokį reiškinį mūsų visuomenėje, kada nužudymais įtariamas asmuo daromas nacionaliniu didvyriu, o jo aukos – nusikaltėliais. Tai vėl akivaizdus prezidentinės logikos pavyzdys. Tai kas gi tas Drąsius Kedys – herojus ar nusikaltėlis? Jei herojus, tai kodėl jis slėpėsi nuo teisėsaugos. Jei nekaltų žmonių žudikas, tai kodėl tyli Jos Ekscelencija?  Netgi nesprendžiant jo kaltumo ar ne – tai nustatys tik teismas, Prezidentė bet kuriuo atveju privalėjo pasakyti, kad teisingumą gali vykdyti tik teismas, o ne kiekvienas teisingumo pageidaujantis asmuo. Bet ir to ji nepasakė. Kodėl? Ar tai dar vienas prezidentinės logikos pavyzdys, ar tik nenoras keliais procentiniais punktais sumažinti savo reitingus?

Tokių prezidentinės logikos pavyzdžių yra pakankamai. Nebūtina juos visus vardyti. Ką sako šie pavyzdžiai apie Jos Ekscelenciją? Ogi tik tai, kad jos pagrindinis tikslas yra išsaugoti asmeninius reitingus. o ne demokratinius procesus Lietuvoje. Juk viskuo nusivylusiai visuomenei daug lengviau  pateikti kokį nors institucijos vadovo galvos formos saldainiuką, nei pasakyti, kaip Jos Ekscelencija siūlo įveikti krizę, kas bus daroma mažinant nedarbą, stabdant emigraciją ir su ja susietą protų nutekėjimą, kaip bus pažabota korupcija, kaip vertinama tradicinė šeima ir ar gėjų savireklama nedaro nepageidautino poveikio jaunimui. Galbūt, ir duok Dieve, kad atsakymus į šiuos klausimus rastume Jos Ekscelencijos metiniame pranešime. Bet turiu pagrindo manyti, kad atsakymai bus labai aptakūs, kitaip tariant, jų nebus. Jei mano prognozė pasitvirtins, tai bus įrodymas, jog Lietuvos gyventojai Respublikos Prezidente pasirinko asmenį, kurio visas garas panaudojamas ne darbui, o švilpukui.

Įsivaizduoju, kaip šį straipsnį sutiks tie, kurie Jos Ekscelenciją tapatina su iš dangaus nuleista deive. Bet ji tik žmogus, kurio veiksmus galima ir reikia vertinti. Prezidentė turi užtektinai energijos reikšmingiems darbams, turi ir pakankamo ryžto įdiegti savo sprendimus. Norėtųsi, kad ji būtų vėliava, kuri suburtų visus tuos, kurie neabejingi Lietuvai, kaip demokratinei valstybei. Bet greičiausiai tai tik rožinis mano sapnas.