Aloyzas Sakalas. Prezidentinė logika
Daug kas iš mūsų mokėsi logikos gimnazijose ar bent yra susipažinęs su jos pagrindiniais dėsningumais. Pagal apibrėžimą logika – tai mokslas apie dėsnius, nuo kurių priklauso taisyklingas mąstymas. Bet prezidentinė logika tuo ir skiriasi nuo elementarios logikos, kad jos dėsniai yra visiškai kiti, šiai logikos atmainai nebūtinas taisyklingas mąstymas, todėl prezidentinę logiką gali suprasti ne kiekvienas mirtingasis, o tik visuomenės elitas. Prezidentinės logikos tėvynė – Lietuva, o jos autorius ir puoselėtojas – Jos Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentė. Tegu kalba argumentai.
Tik ji ir jos elitinė aplinka gali pagrįsti savo atsisakymą susitikti Prahoje su JAV prezidentu tuo, kad jame bus daug ministrų pirmininkų ir mažai prezidentų, prieš tai nuvykus į ES vadovų susitikimą Briuselyje, kur buvo gerokai daugiau ministrų pirmininkų ir žymiai mažiau prezidentų.
Tik ji galėjo paaiškinti visiems, kad Tautos prisikėlimo partijos pirmininkas A. Valinskas netinka būti kultūros ministru ne dėl savo paties abejotinos kultūros, nesupratimo, kas tai yra kultūra ir kokia turi būti kultūros strategija Lietuvoje, o tik dėl to, kad juo nepasitiki visuomenė. Tik Prezidentė ir jos aplinka supranta, kodėl ministru būti toks asmuo negali, o ministru pirmininku – prašau, jokių problemų.
Jei vadovautumės elementaria logika, tai, norėdami pagerinti kurios nors valstybinės institucijos darbą, pasikviestume jos vadovą, kartu išsiaiškintume institucijos problemas, numatytume jų sprendimo priemones bei terminus, ir tik jiems pasibaigus, spręstume, ar vadovo atitinka savo pareigas. Prezidentės logika sako, kad pakanka nedelsiant pakeisti jos vadovą, tada problemos pačios pradings. Praktika parodė, kad taip neatsitinka, vadovai keičiasi, o problemos – ne.
Ne tik mūsų įstatymai, bet ir elementari logika sako, kad Konstitucinio Teismo sprendimai yra galutiniai, neskundžiami ir privalo būti vykdomi. Tuo tarpu prezidentinė logika yra aiškiai kita, nes Prezidentė nesureagavo į Ministro pirmininko pasityčiojimus iš KT sprendimo.
Prezidentė nereagavo į tokį reiškinį mūsų visuomenėje, kada nužudymais įtariamas asmuo daromas nacionaliniu didvyriu, o jo aukos – nusikaltėliais. Tai vėl akivaizdus prezidentinės logikos pavyzdys. Tai kas gi tas Drąsius Kedys – herojus ar nusikaltėlis? Jei herojus, tai kodėl jis slėpėsi nuo teisėsaugos. Jei nekaltų žmonių žudikas, tai kodėl tyli Jos Ekscelencija? Netgi nesprendžiant jo kaltumo ar ne – tai nustatys tik teismas, Prezidentė bet kuriuo atveju privalėjo pasakyti, kad teisingumą gali vykdyti tik teismas, o ne kiekvienas teisingumo pageidaujantis asmuo. Bet ir to ji nepasakė. Kodėl? Ar tai dar vienas prezidentinės logikos pavyzdys, ar tik nenoras keliais procentiniais punktais sumažinti savo reitingus?
Tokių prezidentinės logikos pavyzdžių yra pakankamai. Nebūtina juos visus vardyti. Ką sako šie pavyzdžiai apie Jos Ekscelenciją? Ogi tik tai, kad jos pagrindinis tikslas yra išsaugoti asmeninius reitingus. o ne demokratinius procesus Lietuvoje. Juk viskuo nusivylusiai visuomenei daug lengviau pateikti kokį nors institucijos vadovo galvos formos saldainiuką, nei pasakyti, kaip Jos Ekscelencija siūlo įveikti krizę, kas bus daroma mažinant nedarbą, stabdant emigraciją ir su ja susietą protų nutekėjimą, kaip bus pažabota korupcija, kaip vertinama tradicinė šeima ir ar gėjų savireklama nedaro nepageidautino poveikio jaunimui. Galbūt, ir duok Dieve, kad atsakymus į šiuos klausimus rastume Jos Ekscelencijos metiniame pranešime. Bet turiu pagrindo manyti, kad atsakymai bus labai aptakūs, kitaip tariant, jų nebus. Jei mano prognozė pasitvirtins, tai bus įrodymas, jog Lietuvos gyventojai Respublikos Prezidente pasirinko asmenį, kurio visas garas panaudojamas ne darbui, o švilpukui.
Įsivaizduoju, kaip šį straipsnį sutiks tie, kurie Jos Ekscelenciją tapatina su iš dangaus nuleista deive. Bet ji tik žmogus, kurio veiksmus galima ir reikia vertinti. Prezidentė turi užtektinai energijos reikšmingiems darbams, turi ir pakankamo ryžto įdiegti savo sprendimus. Norėtųsi, kad ji būtų vėliava, kuri suburtų visus tuos, kurie neabejingi Lietuvai, kaip demokratinei valstybei. Bet greičiausiai tai tik rožinis mano sapnas.
KOMENTARAI
Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)
Neginu prezidentės. Ji man įtartina. Bet pasakykit man, Bernardinai, ką jūsų puslapiuose veikia šitas komunistinis parsidavėlis?
Gerbiamas profesorius galėtų pasižiūrėti į savo bendrapartiečių Oleko, Andriukaičio, Butkevičiaus logiką.
Na, yra tiesos, ir nemažai. Bet, įsitikinęs, tie žodžiai - tik vanduo nuo žasies... Kuprotus lygina tik vienas įrankis...O pirmieji komentarai - vienas apie kaipošių, kitas - apie matijošių...
p. Sakalai, Prezidentės logika tokia, kaip ir turėtų būti, kokia yra daugelio Lietuvos žmonių: reikia kurt valstybę, nes valdant tamstos partijai ji buvo naikinama mafijos, korupcijos, KGB (jos daugėjo ir daugėjo kaip tarakonų). A. M. Brazauskas tvirtino, kad viskas gerai, vsio zakono. Jūs ginat tai, ko nereikia normaliems žmonėms, t. y. tarnaujat NETIESAI.
"...kad Konstitucinio Teismo sprendimai yra galutiniai, neskundžiami ir privalo būti vykdomi" kol ten sedi visokios birmontienes, abramoviciai ir kita komunistine shushara, tol negali buti jokio galutinumo, neskundziamumo ir privalumo
Mielas profesoriau, jūsų logika gal ir aiški, bet labai jau primityviai paprasta, kaip ir jūsų kolegos Andriukaičio: viskas, ką daro konservatoriai (o drauge ir prezidentė) yra blogai, o ką daro socialdemokratai - gerai. Tokia logika vadovaujasi dauguma politinių veikėjų, ypač šiandieninės opozicijos. Galima žodis žodin iš anksto atspėti, ką jie pasakys dėl vieno ar kito oponentų arba bendrapartiečių veiksmo. Taigi kažin kas geriau - partinių robotų logika, ar asmenine atsakomybe paremta logika (nors žodžiais ir ne taip tiksliai išreikšta).



























kažkada apie Sakalą buvau geros nuomonės. bet po skandalų su JO globojamais vaikų namais ir JO proteguojama tų vaikų namų SADISTE direktore, - mano nuomonė apie šį veikėją visiškai pasikeitė. Visai kitoje šviesoje pamačiau šį veikėją kaip: intelektualų, apsišvietusį, bet be galo piktą, pagiežingą, atšiaurią ir labai nemalonią (bendravime) asmenybę. Apie žmogų galima daug ką pasakyti iš jo aplinkos. O jo artimiausioje aplinkoje JIS savo padėjėja padarė tą sadistiškų ir žiaurių polinkinių turinčią Sakalo vaikų namų direktorę. Šis faktas privertė labai atidžiai pasižiūrėti į šį veikėją. Čia kaip sakoma, draugus renkiesi pagal save; jei Sakalui draug, padėjėja buvo ta vaikus kankinusi recidyvė direktorė, tai nori nenori, bet pradedi įtarti ir jos GLOBĖJĄ turint lygiai tokių pačių, tik labai giliai užslėptų, savybių. Taip kad, gerb.Sakale ne jums apie mūsų Prezidentės, ir tuo labiau apie D.Kedžio moralę spręsti ir kalbėti. Jus geriau pasižiūrėkite į savo moralę ir dorovę.