Šiame skaičių, daiktų ir pinigų amžiuje, kur padorumas, nuoširdumas bei pagalba kitam skamba tarsi senamadiški kliedesiai, reikia rasti ypatingų jėgų ir žodžių, prabylant į žmones, meldžiant aukos, bet ne sau, o tiems, kuriuos pasiglemžė v ė ž i o  o r d a.

Klaipėdoje kyla Šv. Pranciškaus onkologijos centras, būsima dvasios paguodos oazė ligoniams. Jį baigti teberenkamos aukos.

Likus lygiai keturioms savaitėms iki Miesto malonės dienos – Vilties bėgimo, kurio siekis bent kelias valandas solidarizuotis su onkologiniais ligoniais, Palangoje šiam kilniam tikslui vyko pirmasis labdaros vakaras.

Kokiais žodžiais reikia prabilti į širdis, kad prabustume iš smulkiais rūpesčiais apsivėlusios savo nūdienos?

Režisierė Dalia Kanclerytė neabejojo, „Šventojo Rašto“ Giesmių giesmė įtaigiausia sėkla pažadinti žmonių gerumui, vilčiai ir meilei.

Dvasininkai ligi šiol sako, kad Giesmių giesmė bene mėgstamiausias žydų mistikų kūrinys, kur kiekvienas žodis slepia kitą prasmę, o jas suvokti kartais neužtenka dešimtmečių.

Vieni tą vakarą Giesmių giesmėj girdėjo moters meilę vyrui, kiti – žmogiškosios sielos Viešpaties ilgesį. O kur praslydo nenugirsti žodžiai, ten juos užklojo Petro Vyšniausko muzika, ne ką mažiau tikra, nuoširdi ir kviečianti atjausti artimo kančią.

Tą vakarą Palangoje parodytas ir naujasis Dalios Kanclerytės filmas „Rožių lietus“. Liudijimas apie Šv. Teresėlės relikvijų piligrimystę po Lietuvą.

2007-aisiais 45 paroms pas mus atvežtos vienos iš trijų Bažnyčios mokytojų – Šv. Teresėlės relikvijos. Jos tyliai keliavo miestais ir miesteliais, kad išsiilgusieji ramybės bei palaiminimo galėtų prie jos prisiliesti, pabūti ir pasimelsti.

Aš Jums parodysiu tą dalelę Lietuvos, kuri prieš trejus metus pražydo rožėmis, meile ir tikėjimu. Parodysiu kostiumuotus vyrus, kurie nesigėdijo ašarų, melsdamiesi prie Šventosios relikvijoriaus, – pristatydama savo filmą sakė režisierė D. Kanclerytė.

Ir išties Šv. Teresėlės kelionę per Lietuvą lydėjo Vilties žvilgsniai, ligonių maldos bei gerumo ašaros. Žodžiai jau nieko nebereiškė. 24-erius metus teišgyvenusi Šv. Teresėlė nekvietė mūsų žygdarbiams, tik sakė: „Būdami, dirbdami, gyvendami – darykime tai su meile“.

Tai lyg stebuklas, kad po Šventosios relikvijų piligrimystės Lietuvoje pas mus užgimė Vilties bėgimas, kuris šiemet vyks jau trečią kartą, po jaudinančio filmo sakė Brolis Benediktas. Esame paženklinti ypatinga malone – pirmieji Lietuvoje kurti Šv. Pranciškaus onkologinį centrą.

Beje, aidas apie būsimąjį centrą pasiekė net Maskvą. Maskvos patriarcho atstovai jau domėjosi galimybėmis kartu su broliais pranciškonais statyti tokį onkologinį centrą Rusijos sostinėje.

Pasak Brolio Benedikto, prieš keliolika metų pranciškonai Peterburge pastatė „Carito“ namus vargstantiesiems. Tad tokie siūlymai nenustebino.

Šv. Pranciškaus onkologinio centro labdaros vakare dalyvavęs aktorius Vytautas Anužis prisiminė, kad ne taip seniai Londone gyveno šalia tokio onkologinio centro, koks dabar statomas Klaipėdoje.

Juk pas mus vis dar nenuslopus nuostata: „Vėžys – tai kapas“.

Kartą užklydau į tą centrą, nustebau, kad žmonės bendraudami gali pažaboti ligą, pasakojo aktorius Vytautas Anužis.

Sergantieji ir pas mus turi teisę būti sveiki, kalbėjo apie savo diagnozių košmarus liudijusios ir šalin vėžį nuvijusios moterys.

Pagrindinė taisyklė – nelikti vienam.

Kai kuokštais ima slinkti gražūs vešlūs plaukai, daugelis moterų sielojasi užsisklendusios nuo pasaulio.

Šv. Pranciškaus onkologinis centras ir skirtas Jums, kur baimes padės suvaldyti tokie pat likimo bičiuliai, labdaros vakare kalbėjo palangiškė Irena. Pati prieš 10-metį užgauta vėžio, bet po pragariškų dvasios kančių radusi jėgų pakilti, pasveikti ir šiandien pasišventusi tarnauti tiems, kurie sunkiai serga ir neranda paguodos.

Šiuo metu Lietuvoje yra apie 100 000 onkologinių ligonių, kasmet vėžys diagnozuojamas 17 000 žmonių – 65-iems kasdien.

Medikams trūksta drąsos skelbti epidemiją.

Atėjo metas sergantiems grąžinti Gyvenimo spalvas.

Šis siekis – Vilties bėgimas,  Solidarumo ir paramos akcija onkologiniams ligoniams.

Šis siekis – Labdaros vakarai, kuriuose surinktos aukos skirtos Šv. Pranciškaus onkologinio centro statybai.

Palangoje aukota dosniai.

Žmonės pabudo, patikėjo Gera valia ir patys ją parodė. Dėkojame už gerumą.