„Vilnius Montesori pre-School“ darželio direktorė Ivona Rožanovska įgyvendino savo svajonę įkurti tarptautinį darželį Vilniuje. Rugsėjį duris atversiančiame darželyje bus vadovaujamasi garsios italų pedagogės Maria Montessori ugdymo filosofijos idėjomis. Ivona sako, kad Montessori ugdymo metodika domisi jau seniai ir mano, kad tai pats geriausias būdas ugdyti vaiką jo ankstyvajame raidos etape.  

Kaip Jums kilo mintis įkurti „Vilnius Montessori pre-School“ Vilniuje? Kodėl būtent Montessori?  

Prieš trejus metus, kai gyvenome Lenkijoje, mano dukra lankė Montessori darželį Varšuvoje. Jau po kelių savaičių pastebėjau vaiko pokyčius – dukra sparčiai vystėsi, kasdien įgaudavo vis naujų žinių, kurias lengvai pritaikydavo praktiškai. Tai paskatino mane atidžiau susidomėti Montessori darželyje taikoma metodika. Kai Montessori ugdymo metodų paveikslas mano galvoje darėsi vis ryškesnis, pradėjo darytis vis neaiškiau, kodėl ne visi darželiai yra Montessori. Suvokiau, kad tokio darželio reikia Vilniuje, nes Montessori ugdymas, mano galva, yra geriausia pagalba, kurią galime suteikti savo vaikams ankstyvajame jų raidos etape.  

Kokie pagrindiniai Montessori ugdymo metodikos principai?  

Montessori aplinka yra kruopščiai paruošta – ji vaiką įkvepia. Čia jis ras daug įdomios mokomosios medžiagos, kurią galės liesti ir nešiotis. Darželyje gausu priemonių, kurios mažiesiems suteikia galimybę daugiau sužinoti apie pasaulį, naudojantis visais turimais jutiminiais sugebėjimais – pavyzdžiui, mokydamiesi abėcėlę, vaikai liečia iš šiurkštoko popieriaus išpjaustytas raides, o mokydamiesi apie temperatūrą, gali prisiliesti prie įvairių cilindrų, pripildytų skirtingos temperatūros skysčių; kai mokoma geometrinių formų, vaikai užmerktomis akimis liečia skirtingų formų figūras. Mokydamiesi apie skonius, vaikai paragauja skirtingų skonių valgomųjų medžiagų, kad galėtų geriau suvokti, kas yra saldu, kartu, sūru ar rūgštu. Taip lavinami visi pojūčiai, o ne tik matymo ir klausymo kaip tradiciniuose darželiuose. Kai vaikas jutiminiu būdu mokosi fizinio pasaulio dėsnių ir principų – sparčiau lavėja vaizduotė, abstraktusis mąstymas.

Kitas svarbus veiksnys – stebėjimas. Montessori mokytoja stebi vaikus, renka informaciją, kuri leidžia laiku nuspręsti, kada vaikui pasiūlyti tam tikrų darbų ar kitų mokomųjų medžiagų.

Montessori klasės suformuotos iš skirtingo amžiaus vaikų. Įrodyta, kad mokymosi procesas tokioje aplinkoje yra kur kas veiksmingesnis. Be to, skirtingo amžiaus mokinių grupės – tai mažas natūralus visuomenės modelis. Tokioje klasėje vaikai įgyja natūralių bendravimo įgūdžių lygiai taip kaip suaugusieji, kai jie bendrauja su skirtingo amžiaus žmonėmis.  

Kuo Montessori filosofija artima Jums?  

Tai ir filosofija, ir gyvenimo būdas. Aš suvokiu Montessori ugdymo metodiką kaip precizišką požiūrį į vaiką, kaip asmenybę, turinčią neribotų galimybių. Montessori ugdymas man ypatingas dar ir tuo, kad mano dukra jau trejus metus lanko Montessori darželį, iš pradžių – Varšuvoje, o dabar – Vilniuje. Aš turėjau galimybę matyti nuostabių Montessori ugdymo metodo rezultatų, todėl drąsiai galiu sakyti, kad ši mokymo filosofija tarsi priartina prie kažko nepaprasto – vaikas tobulėja itin sparčiai, nes jau ankstyvajame mokymo procese supažindinamas su dalykais, kuriuos įprastai pažintų tik pradinėje mokykloje. Taip pat tikiuosi, kad vaikai mane dar daug ko išmokys, nes jie – puikūs mokytojai.  

Kuo „Vilnius Montessori pre-School“ darželis ypatingas kitų Lietuvos Montessori mokyklų kontekste?  

Tai pirmasis tarptautinis Montessori darželis Lietuvoje. Jame bus bendraujama anglų kalba, suvokiant ją kaip vienijančią jėgą. Taip Vilniuje gyvenantys įvairių tautybių vaikai galės suprasti vieni kitus. Be to, anglų kalba yra tarptautinė, taigi mes stengiamės atsiliepti į šį poreikį ir mokyti vaikus šios kalbos tada, kai jie yra tam imliausi.  

Kaip bus organizuojamas mokymo procesas Montessori darželyje?  

Kai vaikai ateina į Montessori klasę, jiems atsiveria galimybė liesti daugybę mokomųjų dalykų. Dažniausiai jie ima vieną daiktą po kito, tačiau greitai juos vėl deda ant lentynos. Mokymosi procesas prasideda tik tada, kai vaikas pats atsirenka tai, kas jam įdomu, ir susikoncentruoja ties viena mokomąja medžiaga. Tai atsitinka per pirmąsias savaites, ir tuomet mokytojo vaidmuo tampa itin svarbus. Jis turi sugebėti įkvėpti susidomėjimą tam tikru darbu. Mes vadiname vaiko veiksmus darbais, nes jiems tai yra taip pat svarbu, kaip ir darbas suaugusiesiems. Kai matai trejų su puse metų vaiką įdėmiai susikoncentravusį į „rožinio bokšto“ dėliojimo ir išardymo procesą, ir jei jis tai daro keliolika kartų iš eilės, galima sakyti, kad tam vaikui prasidėjo mokymosi procesas. 

Kokio amžiaus vaikai gali mokytis Montessori darželyje?  

Priimami vaikai nuo trejų iki šešerių metų amžiaus, tačiau gali būti, kad kai kurie vaikai bus pasirengę lankyti darželį būdami dvejų su puse metų.  

Kiek mokytojų dirbs Montessori darželyje?  

Dirbti su vaikais atvyks Montessori mokytoja iš Kanados. Jai padės asistentė pedagogė iš Vilniaus.  

Gal galėtumėte išsamiau pakomentuoti mokytojo vaidmenį Montessori darželyje? 

Jei lyginsime Montessori darželį su tradiciniu, tai pamatysime, kad Montessori darželyje mokytojo vaidmuo yra antrinis. „Antrinis“ – tai reiškia, jog mokytoja nestovi klasės viduryje ir nelaukia, kad visi mokiniai klausytųsi jos, mokytųsi iš jos. Ji tik pagalbininkė – pateikia mokymosi priemonių mažoms vaikų grupėms arba kiekvienam vaikui individualiai, priklausomai nuo to, kokia mokomoji medžiaga tuo metu naudojama. Montessori pedagogė nenurodo, ką vaikai turi mokytis. Veiklas jie renkasi patys. Jeigu mokymo priemonė vaiko nedomina, tada mokytoja nusprendžia ją padėti ir pažiūrėti, ar kitą kartą bus kitaip. Vaikas niekada nekritikuojamas, iš jo nesijuokiama, nes tai gali nulemti nebesidomėjimą užsiėmimu, jei vieną kartą nepasisekė. Vaikai dažnai giriami, bet neskatinami dovanomis, be to, nebaudžiami. Siekiama, kad vaikas suprastų, jog ta veikla, kuria jis užsiima, yra savaime vertinga. 

Kuo Montessori vaikų diena darželyje skiriasi nuo kitų bendraamžių, ugdomų tradiciniuose darželiuose?  

VMS vaikai savo dieną pradės susiburdami į „ryto ratą“. Mokytojos ir vaikai susėda ratu ir dainuoja „Labo ryto“ dainą, tuomet mokytoja dar kartą primena svarbias mandagaus elgesio klasėje taisykles. Kitas svarbus „rytinio rato“ momentas – mokymasis kartu. Tarkime, jei to mėnesio pagrindinė tema yra „Planetos ir saulės sistema“, tai mokytoja rodo knygas ir suteikia vaikams galimybę išmokti planetų pavadinimus. Po „rytinio rato“ vaikai turi beveik dvi valandas laisvo laiko, kurio metu negali būti trukdomi. Tai yra laikas, kai patys vaikai ima mokomąsias priemones ir knygas iš lentynų, dirba individualiai ar mažose grupelėse. Po priešpiečių vaikai žaidžia sode. Kai grįžta – užsiima baletu, joga ar muzika. Tuomet ateina laikas vėl susiburti į ratą, pabūti dar kartą drauge. Po to, vaikai, kurie darželį lanko tik pusę dienos, – pasiimami namo, o kiti – valgo priešpiečius ir eina pietų miego. Pailsėję tęsia savo darbus su Montessori mokymosi priemonėmis, toliau lavina savo susikoncentravimo įgūdžius, nes tai labai naudinga tolesniame mokymosi procese. Taigi, Montessori vaikai iš esmės visą dieną būna užsiėmę ta veikla, kuri jiems įdomi, o tradiciniuose darželiuose dažnai neturi ką veikti, jeigu mokytoja tuo metu su jais neužsiima. Montessori darželyje vaikai savo laiką leidžia tikslingai.  

Ar esate susipažinusi, kaip Montessori darželiai veikia kitose šalyse?  

Kai mano dukra lankė Montessori mokyklą Lenkijoje, aš turėjau puikią  galimybę stebėti, kaip vaikai darbuojasi klasėse. Be to, aplankiau daug Montessori darželių ir mokyklų skirtingose Europos šalyse – kiekvieną kartą, kai vykstu į užsienį, – aplankau bent vieną Montessori mokyklą toje šalyje. Itin vertingi apsilankymai buvo Italijos, Čekijos, Ispanijos, Estijos Montessori mokyklose, nes galėjau palyginti, kaip ten dirbama su vaikais, pasisemti idėjų, kurios, tikiuosi, padės vadovauti „Vilnius Montessori“ darželyje. Palaikau nuolatinį ryšį su Montessori mokyklų atstovais Šiaurės Amerikoje. Mano specialybė – anglų kalbos mokytoja ir vertėja, neseniai baigiau nuotolinius Montessori mokytojos kursus viename iš Kanados koledžų.  

Kas Jums, kaip pedagogei ir „Vilnius Montesori pre-School“ darželio įkūrėjai, svarbiausia vaikų ugdymo procese?  

Daugybė dalykų, bet pirmiausia – vaiko laimė. Daug priklauso nuo to, kaip vaikas jaučiasi šeimoje – kokie jo santykiai su tėvais. Jei vaiko santykiai su tėvais yra kupini meilės ir saugumo, – tai tvirtas pagrindas jo imlumui ugdyti, be to, tai didina vaiko raidos galimybes. Jei yra problemų šioje srityje, didesnė tikimybė, kad vaikas patirs sunkumų tolesniame mokymosi procese. Kitas reikšmingas dalykas – tai svarbūs „jutiminiai“ etapai vaiko raidos procese. Tai reiškia, kad tam tikru vaiko gyvenimo laikotarpiu jo galimybės išlavinti vieną ar kitą sugebėjimą yra didžiausios. Pavyzdžiui, periodas nuo vaiko gimimo iki šešerių metų yra pats tinkamiausias mokytis kalbų. Tai vienas iš ilgiausių jutiminių periodų, kai vaikai geba pakankamai lengvai išmokti ne tik savo kalbą, bet ir kitų kalbų. Kiti jutiminiai periodai apima kitokius gebėjimus, pavyzdžiui, laipiojimą (įprastai vaikas tam yra imliausias nuo 2 iki 3 metų). Taigi, jei vaikas nerealizuos poreikio išmokti laipioti kopėčiomis, vėlesniame gyvenimo etape gali susidurti su sunkumais, kai teks lipti kopėčiomis arba lipti į aukštą pastatą – gali išsivystyti aukščio baimė. Montessori ugdymo filosofija leidžia vaikui išgyventi visus natūralius periodus – mažieji nestabdomi, neatgrasomi nuo tam tikros natūralios, tam tikram amžiaus periodui būdingos veiklos. Man, kaip pedagogei, svarbu sukurti tokią erdvę, kurioje mažas žmogus galėtų visapusiškai save realizuoti, ieškoti savo stipriųjų savybių. Į mokymo procesą reikia žiūrėti kaip į visumą – negalima atriboti vienų dalykų nuo kitų, reikia mokyti vaiką įžvelgti sąsajas. Be akademinių dalykų mokymo, vaikai labai mėgsta mokytis socialinio etiketo, nes tai suteikia saugumo jausmą ir didina pasitikėjimą savimi.  

Kokios Montessori ugdymo mokyklos pradininkės Marijos Montessori idėjos Jums yra artimiausios? 

Humanistinių ir filantropinių idėjų kupinas Marijos Montessori protas padėjo jai parašyti daugybę knygų, kuriose aiškinama, kaip galime pakeisti pasaulį, pradėdami nuo požiūrio į vaikus keitimo. Daugybę kartų per konferencijas ir paskaitas ji pabrėžė, kad reikia pažadinti vaikų suvokimą, jog žmogui galima ir reikia būti susirūpinusiam ne tik savimi ar savo artimiausiais žmonėmis, bet ir visa planeta. Vaikas yra labai patenkintas ir susidomėjęs, kai suvokia, jog jis – pasaulio ir visatos dalis. Šis suvokimas didina atsakomybės jausmą ir norą atsiverti pasauliui.

Atsižvelgdama į tai, M. Montessori į ankstyvąjį mokymo procesą instinktyviai įtraukė tokius dalykus kaip geografija ir etnografija. Garsioji mokytoja duodavo mažiems vaikams gaublių, žemėlapių, įvairių nuotraukų, kuriose matomi įvairių rasių žmonės, skirtingos planetos vietovės. Montessori pastebėjo, kad vaikai ne tik supranta, ką ji rodo ir sako, bet netgi išreiškia pageidavimų gauti viso to dar daugiau! Toks globalus požiūris į vaiką man labai priimtinas. Ir savo darželyje stengsimės vaikus ugdyti vadovaudamiesi M. Montessori idėjomis. Mažieji turės galimybę bendrauti su bendraamžiais iš įvairių žemės kampelių, vartyti „Nacionalinės geografijos“ žurnalą, kitas knygas, kuriose rašoma apie žmones iš viso pasaulio, skirtingus žemės kampelius, gyvūnijos pasaulį. Vaikų gimtadieniai darželyje taip pat švenčiami netradiciškai – jie eina aplink žvakę, laikydami gaublį rankoje, tiek kartų, kiek jiems sukanka metų. Tai mažiesiems padeda suprasti, kad jie – integrali pasaulio dalis. Nešama žvakė simbolizuoja saulę.  

Kas Jums yra vaikas?  

Nuostabus, dar neapibrėžtas kūrinys, kurio galimybės – neribotos. Tereikia suaugusiųjų įžvalgumo, kad jos būtų atskleistos.

Žydrė Dargužytė