2012 m. vasario 12 d., sekmadienis

Valdas Kilpys. Pasibaigė jubiliejinis „Kaunas Jazz“ festivalis

2010-05-04
Rubrikose: Kultūra » Pramogų kultūra 

Tarptautinis džiazo festivalis „Kaunas Jazz“ baigėsi. Kaunas vėl po truputį grimzta į letargą. Džiazo žmonės įjungė atbulinį laiko skaičiuotuvą ir pradėjo skaičiuoti laiką iki kitų metų festivalio. Paskutiniame koncerte VDU Didžiojoje salėje festivalio organizatoriams grąžinant simbolinį miesto raktą merui Andriui Kupčinskui šalia stovėjęs jaunuolis riktelėjo: „O gal neatiduokit?!“

Šis festivalis — jubiliejinis. Kaip ir prieš dvidešimt metų pirmame šių metų koncerte „Šinkarenko Jazz Five“ susirinkusiuosius džiugino ir piktino iš natų grojamu džiazu. Po jo į sceną išėjęs amerikietis gitaros virtuozas Stanley Jordan salę „parklupdė“ pirmais akordais. Vienu metu grodamas dviem instrumentais (gitara ir fortepijonu) pritariant boso gitarai ir mušamiesiems S. Jordano improvizacijos ramiai, bet užtikrintai pavergė „Kaunas Jazz“ publiką.

Kitos dienos koncerte grojo „Gadi Lehavi Trio“ iš Izraelio. Šios trijulės epicentras — keturiolikmetis pianistas Gadi, kuriam festivalio rengėjai gimtadienio proga koncerto pabaigoje apdairiai padovanojo tortą. Po jų pasirodę italai „Bebo Ferra Luar Quartet“ klausytojus murktelėjo į ramaus, meditatyvinio džiaziuko vandenis, tad ne visiems susirinkusiems pakako ūpo išsėdėti iki pabaigos. Nemažai klausytojų juos išmainė į Vienybės aikštėje šėlstančio „Saulės kliošo“ vaibą.

Kalbinti etatiniai festivalio lankytojai visi kaip vienas laukė sekmadienio. Tądien pagrindinėje koncertų salėje siautė britų muzikantas Courtney Pine. Jo projektas „Transitions in Tradition“, be jokių abejonių, tapo centriniu festivalio įvykiu. Saksofonu, klarnetu, fleita ir visais kitais pučiamaisiais instrumentais grojantis britas Kaune lankosi jau ne pirmą kartą ir yra gerai žinomas džiazo mėgėjams. Gal dėl to salėje vos tilpo gerbėjai. Muzikanto grojamos improvizacijos „ramstėsi“ į džiazo klasiką (George'o Gershwino „Summertime“ ir pan.) ir net į klasiką bei popsą. Skimbtelėjo ir lietuviški motyvai. Courtney grojimą puikiai papildė ir jo šoumeniški sugebėjimai: minia šokinėjo, plojo, staugė, švilpė ir tiesiog malėsi džiazo pursluose. „Džiazai“ tą vakarą pasiekė savo apogėjų, o pats Courtney įrodė esąs ne šiaip sau žvaigždė, o tikras, gyvas ir savas žmogus. Viena ranka sveikindamasis su žiūrovais jis vaikštinėjo po salę keldamas siautulį ir pritariant muzikantams ant scenos toliau ant įsišėlusių klausytojų galvų žėrė aukščiausios prabos džiazo improvizacijas.

Muzikiniame klube „Combo“ vykę jam session taip pat verti atskiro aptarimo. Japonų „Jazztronic“ teikė atgaivą lengvesnio žanro mėgėjams, o brazilų „Chico Chagas“ aitrino it silkės klube susigrūdusių šokėjų/klausytojų sielas ir šiek tiek kūnus.

Paskutinis akordas — Vilniaus kongresų salėje. Gonzalo Rubalcaba vėl žarstėsi džiazo perlais, o Laikinosios džiazuojanti bendruomenė tą pačią dieną užbraukė skaičių sieniniame kalendoriuje. Iki kitų metų „Kaunas Jazz“ pradžios liko viena diena mažiau.

Valdo Kilpio nuotraukos

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Kryžių kalnas

Tai šitas kalnas – lyg ženklas, priminimas visų tų suartų kelių ir takelių, kryžkelių, ties kuriomis buvo susitinkama ir išsiskiriama, dirbamais laukais paverstų vienkiemių ir išdraskytų sodžių.

skaityti

Vasaris – trumpas mėnuo, o jo savaitės – dar trumpesnės. Vis dėlto – kokios svarbesnės skiautės tiktų į dėlionę šiam savaitlaiškiui?

W.Szymborska

Kai Zakopanės „Astorijoje“ Wisławą Szymborską pasiekė žinia, kad jai paskirti Nobelio laurai, ji iškart sutriko: „Kurių galų ėmiau į rankas tą plunksną?“.

Kompozitorius Gediminas Gelgotas

Apie NI&Co atliekamą minimalistinę muziką, kompozitoriaus duoną ir kūrybinius ieškojimus pasakoja ansamblio įkūrėjas ir kompozitorius, dirigentas Gediminas Gelgotas.

Oskaras Koršunovas, „Išvarymas“

Vienoje esė Sigitas Parulskis Oskarą Koršunovą yra įvardijęs Lietuvos teatro Moze.
Viena vertus, tai ironiškas rašytojo gestas, lengvai krepštelintis per kartais nekuklius maestro pareiškimus tema „Mano teatras – vienintelis“.

Michailas Epšteinas „Tėvystė“

Jaudinamai atvirai atskleidžiama asmeninė patirtis, pateikiama filosofinė tėvystės reflekcija, įžvalgos, peržengiančios individualios būties ribas ir dvelkiančios universalumu.