Bernardinai.lt skelbia konkursą „Užuot keikę tamsą, uždekime žvakę...“
Kodėl?
Nes pasaulyje daugybė gražių iniciatyvų noksta tyliai ir lieka nepastebėtos.
Nes pasaulis yra daug šviesesnis ir gražesnis, nei atrodo, žvelgiant į tai, ką įprastai užgriebia žurnalistų tinklai.
Nes neabejotinai šalia jūsų gyvena žmonių, kurie kasdien daro pasaulį šviesesnį.
Nes kalbėti apie tuos, kurie parodo, kiek daug galima pakeisti, jei tik yra ryžto ir pasiaukojimo, tai stiprinti ir kitus, tai tirpdyti nevilties, bejėgiškumo tamsą.
Laukiame pasakojimų, rašinių apie žmones, iniciatyvas, kurios daro pasaulį šviesesnį.
Rašykite, filmuokite, fotografuokite – pasakokite apie žmones, iniciatyvas, kurios įrodo, kad neverta vien dairytis į valdžią, tikintis, jog ji turi visas blogybes pašalinti, bet reikia pačiam imtis iniciatyvos.
Reikalavimai konkurso medžiagoms:
Tekstų žanras nėra ribojamas, tai gali būti publicistiniai tekstai, esė, reportažai, pasakojimai etc.
Konkurse negali dalyvauti viešųjų ryšių agentūrų parašyti ar kurį nors produktą, paslaugą reklamuojantys tekstai.
Tekstai rašomi lietuvių kalba Times New Roman šriftu, 12 pt dydžiu, naudojant 1,5 tarpavimą. Minimali apimtis 2 puslapiai, maksimali – 10 puslapių.
Pageidautina, kad būtų pateikta ir teksto iliustracijų.
Filmuotos medžiagos trukmė nuo 5 iki 25 minučių.
Siųsdami laiškus į redakciją ar elektroniniu paštu, nurodykite savo vardą, pavardę, gyvenamąją vietą ir kontaktinį telefoną.
Konkurse dalyvaus darbai, atsiųsti ne vėliau kaip lapkričio 10 dieną.
Konkurso medžiagas siųskite:
el. paštu konkursas@bernardinai.lt;
arba
Konkursui, „Bernardinai.lt“ redakcija, Maironio g. 10, Vilnius.
Konkurso tekstus vertins „Bernardinai.lt“ suburta specialistų komisija. Kokybiškiausi straipsniai bus skelbiami „Bernardinai.lt“, o metų pabaigoje planuojame surengti iškilmingą konkurso nugalėtojų apdovanojimą. Laureatas ir prizininkai bus apdovanojami specialiais prizais ir piniginėmis dovanomis. Konkurso nugalėtojo ir prizininkų apdovanojimas planuojamas Vilniuje gruodžio mėnesį.
„Bernardinai.lt“ redakcija
KOMENTARAI
Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)
Konkursas sudomino. Mielai parašyčiau apie kurį nors savo gyvenime sutiktą šviesų žmogų, bet tokių buvo ir yra ne vienas, tai nežinau, kaip išsirinkti, kad kiti nebūtų nuskriausti...
Gerbiama Ida, konkursas tik nedidelė dalis bendros iniciatyvos. Šalia jo bandome patys atrasti ir pristatyti gerąsias praktikas ir puikius žmones, kurie kantriai ir kūrybiškai kuria gražesnę ir teisingesnę Lietuvą.
Bet kodėl konkursas? Juk dėmesys bus sutelktas ne į pačius žmones, jų gerus darbus bei iniciatyvas, o į tą, kuris tą žmogų pristato, ir į tai, KAIP jis tai pristato. Ar nebus vėl susitelkta tik į išorę, o ne į pačią to žmogaus darbo, iniciatyvos emę?
O pati idėja pristatyti kuo daugiau gerų žmonių gerų darbų, be abejo, yra labai gera ir verta dėmesio. Bet ar galima įvertinti, kuris geras darbas yra geresnis už kitą gerą darbą? Bet koks geras darbas vertas pačio aukščiausio įvertinimo. Svarbu, kad tik jis būtų padarytas nuoširdžiai, ...o ne dėl konkurso, ne dėl įvertinimo.























































Kodėl verta pagalvoti apie studijas užsienyje?
Vėl sugrįžo slogi pasenusi tarybinės propagandos laikų atmosfera. Visi bijo pasirodyti viešumoje, neprisidengę tuo pačiu propagandos burbulu. Argumentai už studijas užsieny aptariami tik slaptai virtuvėse.
Kaip ir tarybiniais laikais neminimas išsilavinimo kainos ir kokybės santykis. O jis yra svarbus. Net jei pavyksta įstojant gauti valstybės finansavimą, nėra garantijos, kad vėliau studijuojant neteks skolintis milžiniškas sumas, kurių lietuviškas išsilavinimas nėra vertas, nes negarantuoja taip gerai apmokamo darbo.
Mūsų išsilavinimo sistema kuria kadrus neegzistuojančiai Tarybų Sąjungos integruotai ekonomikai. Mes dar nepasirinkome Lietuvos ūkio vystymo krypties ir profesijų, kurios būtų konkurencingos šiais laikais. Tai tikrai nėra primityvios, žemos kokybės, statybos. Mokantis užsieny, bent jau yra neblogas šansas tas žinias pritaikyti užsieny bei susipažinti su šiuolaikinėmis darbo vietomis.
Ypač naivus yra taip pat pasenęs reikalavimas dėstytojams ir profesoriams tobulai žinoti lietuvių kalbą. Dėl to reikalavimo mes negalime deramai konkuruoti, vystydami geriausius talentus, kokius tik įmanoma pasamdyti Lietuvai.
Stebina dažnai nuskambantis nuo senų laikų išlikusio lietuviško darbštumo niekinimas. Užsieny studijuojantis jaunimas puikiai išmoksta kalbas ir greitai įsigyja draugų. Žmonės dirba retkarčiais po aštuoniolika valandų per parą tikrai ne dėl socializacijos stokos.