2012 m. vasario 12 d., sekmadienis

Simfoninė Vytauto Barkausko kūryba – plokštelėje „ Sun “

2010-05-07
Rubrikose: Kultūra » Melomanija  Multimedija » Audio 

Britų įrašų kompanija „AVIE Records“, bendradarbiaudama su Muzikos informacijos ir leidybos centru, 2008 metais išleido antrąją Vytauto Barkausko kompaktinę plokštelę „Sun“ („Saulė“). Skirtingai, nei 2005-aisiais pasirodęs kompozitoriaus diskas „Jeux“, leidinys skiriamas išimtinai stambiems orkestriniams žanrams, kuriuos Filharmonijos salėje įrašė Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas Roberto Šerveniko ir Juozo Domarko. Specialiai šiai plokštelei buvo daromi „Saulės“ (1983/1995) bei Penktosios simfonijos (1986) įrašai, o Konzertstück für Orchester Nr. 2 (1994/1996) bei Koncertas altui ir kameriniam orkestrui (1981), sukurtas ir dedikuotas jį atliekančiam Jurijui Bašmetui, skamba iš  koncertų metu darytų įrašų.

Nors Vytauto Barkausko orkestriniai kūriniai nėra programiniai, tačiau jo naudojamos išraiškos priemonės (plati kontrastų erdvės amplitudė, veiksmo dinamika, spalvų intensyvumas) suteikia muzikai vizualumo įspūdį ir sustiprina įtaigą. Tą puikiai iliustruoja jo simfoninis paveikslas „Saulė“, davęs pavadinimą ir visam diskui.

Koncerto altui ir kameriniam orkestrui gimimą kompozitorius prisimena su nostalgija: „Kai pirmą kartą prieš daugelį metų išgirdau Bašmeto altą (tai buvo 1980 metais Vilniuje), įspūdis buvo ryškus, sugestyvus ir neišdildomas. Su džiaugsmu tada priėmiau jo pasiūlymą parašyti koncertą. Aptarėme kūrinio idėją, kuri atspindėjo mūsų abiejų mintis ir siekimus“. Šis kūrinys yra ryški priešprieša 8-ajame dešimtmetyje Barkausko propaguotoms avangardistinėms tendencijoms – jame kompozitorius jau ieškojo ko kito: skambesio grožio, kamerinio intymumo.   

Simfonija Nr. 5 užima išskirtinę vietą tarp kitų penkių Vytauto Barkausko simfonijų. Jos muzikos kalba monumentali, tragiška, publicistiška – opusas susijęs su tais metais įvykusia Černobylio atomine katastrofa. „Tada apstulbino sovietinės demagogijos dviveidiškumas: lozungų, pažadų ir realaus gyvenimo paradoksalus neatitikimas. Tragizmas ir puota maro metu“, – prisimena kompozitorius.

Konzertstück für Orchester Nr. 2 – dedikuotas Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro vadovui Juozui Domarkui. Muzikologės Svetlanos Barkauskas teigimu, „tai vienas populiariausių Vytauto Barkausko orkestrinių kūrinių, parankus dirigentui ir simfoninio koncerto programai. Dažniausiai jis apibūdinamas kaip veržlus, vitališkas, žėrintis, ekspresyvus... Viso kūrinio  horizontalę ir vertikalę formuoja šešių garsų motyvas (...), kurio vidinė potencija, kaip įtempta spyruoklė, nesulaikomai veda pirmyn iki paskutinio akordo (...).“

1. Saulė (1983/1995)
2. Koncertas altui ir kameriniam orkestrui. Cadenza (1981)
3. Koncertas altui ir kameriniam orkestrui. Largo
4. Koncertas altui ir kameriniam orkestrui. Coda
5. Simfonija Nr. 5. I dalis (1986)
6. Simfonija Nr. 5. II dalis
7. Simfonija Nr. 5. III dalis
8. Simfonija Nr. 5. IV dalis
9. Simfonija Nr. 5. V dalis
10. Konzertstück für Orchester No. 2

Vytautas Barkauskas „Konzertstuck Nr.2“ (ištrauka)

Bernardinai.lt

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Kryžių kalnas

Tai šitas kalnas – lyg ženklas, priminimas visų tų suartų kelių ir takelių, kryžkelių, ties kuriomis buvo susitinkama ir išsiskiriama, dirbamais laukais paverstų vienkiemių ir išdraskytų sodžių.

skaityti

Vasaris – trumpas mėnuo, o jo savaitės – dar trumpesnės. Vis dėlto – kokios svarbesnės skiautės tiktų į dėlionę šiam savaitlaiškiui?

W.Szymborska

Kai Zakopanės „Astorijoje“ Wisławą Szymborską pasiekė žinia, kad jai paskirti Nobelio laurai, ji iškart sutriko: „Kurių galų ėmiau į rankas tą plunksną?“.

Kompozitorius Gediminas Gelgotas

Apie NI&Co atliekamą minimalistinę muziką, kompozitoriaus duoną ir kūrybinius ieškojimus pasakoja ansamblio įkūrėjas ir kompozitorius, dirigentas Gediminas Gelgotas.

Oskaras Koršunovas, „Išvarymas“

Vienoje esė Sigitas Parulskis Oskarą Koršunovą yra įvardijęs Lietuvos teatro Moze.
Viena vertus, tai ironiškas rašytojo gestas, lengvai krepštelintis per kartais nekuklius maestro pareiškimus tema „Mano teatras – vienintelis“.

Witoldo Gombrowicziaus romanas „Apsėstieji“

Pindamas įtraukiantį ir intriguojantį siužetą, Witoldas Gombrowiczius pasitelkia visą vaizduotės arsenalą – čia ir tarp liūnų kylanti apgriuvusi pilis, kurioje gyvena pamišęs kunigaikštis, saugantis mįslingą paslaptį