Susitikimuose su rinkėjais, žiniasklaidoje ir gaunamuose laiškuose nuolat keliami tie patys klausimai. Dėl įvairių aplinkybių tiksli informacija dažnai nepasiekia žmonių, tačiau juos pasiekia iškreiptos ir neteisingos žinios. Žmonės suklaidinami ir negali objektyviai vertinti Lietuvos įvykių, politikos.

Apžvelgsiu keturis dažniausiai girdimus mitus.

 Mitas: A. Kubilius už 4,5 mln. litų statosi „sau“ rezidenciją

Tokias žinias aktyviai skleidžia opozicija, tačiau tai tėra muilo burbulas arba mitas. Panagrinėjus dokumentus matyti, jog Ministro Pirmininko rezidenciją nutarė statyti Gedimino Kirkilo vyriausybė. Būtent ji 2006-2007 m. ir sudarė sąmatas su prabangiais šviestuvais, sūkurinėm voniom ir t.t. G. Kirkilo vyriausybė tam  išleido 3,5 mln. litų, o 2009-aisiais, krizės metais, šiam objektui išvis nebuvo skirta pinigų. Šiemet visgi buvo nuspręsta statybas užbaigti, nes valstybei per brangu mokėti už nenaudojamo objekto šildymą ir priežiūrą, tačiau specialistai vieningai tvirtina, kad A. Kubilius į garsiąją rezidenciją nespės įsikelti, nebent premjerautų dar vieną kadenciją. 

Kam reikalingos rezidencijos? Aukščiausi šalių pareigūnai turi specialiai įrengtas vilas, dažnai ne po vieną, nes jų darbas neapsiriboja darboviete. Neretai tose rezidencijose vyksta įvairūs susitikimai, svečių priėmimai, neformalūs pašnekesiai, parengiamosios politinės konsultacijos, gludinami nesutarimai, vyksta diskusijos ir pan. Prisiminkime Didžiosios Britanijos premjero rezidenciją, kurios netgi adresą rasite kiekviename turizmo po Londoną vadove. Premjerų darbas yra labai specifinis ir tokioms funkcijoms atlikti savo namuose jie gali paprasčiausiai neturėti tinkamų sąlygų.

Mitas:  Ministerijos tyrimams 2009 m. išleido 70 mln. litų

Neseniai Valstybės kontrolė (VK) paskelbė informaciją, kad ministerijos dažnai nepagrįstai išlaidavo pirkdamos tyrimus ir teisines konsultacijas, bei paminėjo 70 mln. litų. Visa tai tiesa, tačiau tą faktą bandant skandalu pavaizduoti, opozicija tendencingai  „pamiršta“ pasigarsinti, kad iš minimų milijonų net 60 mln. litų yra išleista 2007-2008 m. Kitaip tariant, savo pačių neūkišką elgesį bando priskirti dabarties vyriausybei. Pradėjus darbą naujajai Vyriausybei,  išlaidos buvo kardinaliai sumažintos, ką ir parodo Valstybės kontrolės atlikta analizė. Štai tyrimams 2008 m. išleista apie11 mln. litų, o 2009 m. –  tik 1 mln.; konsultacijoms – 2008 m. 23 mln. litų, po metų – 6 kartus mažiau.

Didžiausią dalį praėjusiais metais Vyriausybė išleido teisinėms paslaugoms pirkti, nes buvo likviduojamas „Leo LT“. Netvarkingai parengti dokumentai ar menkiausia klaida galėjo lemti 1 mlrd. litų nuostolį valstybei ir teisminius ginčus tarptautiniuose arbitražuose. Ar kas nors abejoja, kad tokios išlaidos buvo nereikalingos?

Mitas: konservatoriai įvedė naują ir nereikalingą PSD mokestį

Privalomasis sveikatos draudimo (PSD) mokestis buvo sugalvotas ir priimtas 1996 m., o darbo grupei, rengusiai įstatymą, vadovavo pats Vytenis Andriukaitis, kuris dabar PSD kritikuoja. Daug metų vyravo paini situacija, kai PSD buvo sujungtas su „Sodros“ mokesčiu ir buvo įmanoma nemokėti PSD, o nemokantiesiems to niekas neprimindavo. Tuo pat metu sveikatos sistemoje nuolat trūko pinigų. Tik dabar sistema išskaidrinta ir paaiškėjo, kad Lietuvai reikia rinktis, arba dalis žmonių neturės sveikatos draudimo ir taps „antrarūšiais“, nes sunkios ligos ar nelaimės atveju liks be gydymo, arba yra nutariama, kad mokestį moka visi ir visi yra apdrausti. Pasirinkome šį kelią, nes jis yra teisingas visiems. Tai vienas iš nedaugelių mokesčių, kurio teikiama nauda pasinaudoja būtent tas, kas jį ir moka, o nemokantieji labai rizikuoja

Kas būtų, jeigu dalis žmonių nemokėtų PSD ir neturėtų draudimo? Galima tik priminti, kad vienos paros kaina reanimacijoje Lietuvoje yra 7000 litų, o vėžio gydymas atsieina 100 tūkst. litų. Ar kiekvienas pilietis lengvai surinktų šitokias sumas pinigų? Ar yra žmonių, įsitikinusių, kad jie niekada nesirgs?

Mitas:  Konstitucinis Teismas pripažino neteisėtu pensijų ir atlyginimų mažinimą

Konstitucinis Teismas paskelbė ilgą Konstitucijos išaiškinimą, kurį savaip „išaiškino“ kai kurie politikai. Iš tiesų Konstitucinis Teismas aiškiai pasakė, kad esant sudėtingoms ekonominėms sąlygoms,  galima sumažinti išmokas iš valstybės biudžeto. Maža to, KT pasakė, kad jas atstatyti reikia tik visiškai pasibaigus krizei ir atstačius biudžeto įplaukas. Nauja, ką pasakė teisėjai, yra tik tai, kad visas išmokas reikia sumažinti proporcingai. Vyriausybė, siekdama palaikyti socialinį stabilumą, išmokas sumažino progresyviai: daugiau gaunantiems daugiau ir sumažino. Esu tikras, kad Vyriausybė elgėsi teisingiau, o Konstitucinio Teismo sprendimas yra nejautrus neturtingiems žmonėms.

Juk 700 litų gaunančiam pensininkui yra daug skaudžiau netekti 10 proc., negu 7000 litų gaunančiam teisėjui. Šiuo KT sprendimu nepatenkintos ir pensininkų organizacijos, kurios pripažino, kad Vyriausybės sprendimas buvo socialiai teisingesnis. Nemanau, kad teisėjams, ministrams, Seimo nariams ir kitiems, didelius atlyginimus gaunantiems pareigūnams  reikėjo algas mažinti tik tokiu pat mastu,  kaip ir mažus atlyginimus gaunantiems. Deja, Konstitucinis Teismas nutarė kitaip. Bet ar reikia dėl to džiūgauti?

 Prof. Kęstutis Masiulis yra Seimo narys, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas