Antradienio vakarą popiežius Benediktas XVI aukojo Mišias Lisabonos Terreiro do Paco aikštėje. Mišių homilijoje popiežius kalbėjo apie garbingą Portugalijos Bažnyčios praeitį, jos nuopelnus pasaulio evangelizavimui, taip pat apie pareigą šiandien perduoti pasauliui, ypač savo šalies visuomenei Evangelijos liudijimą.

„Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones [...], mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs. Ir štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos“ (Mt 28, 19–20). Šitie Kristaus žodžiai, - sakė popiežius, - įgauna ypatingą prasmę Lisabonos mieste, iš kurio gausybė įvairių kartų krikščionių – vyskupų, kunigų, vienuolių ir pasauliečių, moterų ir vyrų, jaunų ir pagyvenusių – keliavo į pasaulį, paklusdami Viešpaties raginimui ir įsitikinę, kad jis yra su jais „per visas dienas iki pasaulio pabaigos“.

Tikrai garbingos vietos tarp kitų tautų Portugalija nusipelnė skelbdama tikėjimą pasauliui. Portugalų misionierių uolumo dėka susikūrė vietinės Bažnyčios visuose pasaulio žemynuose.

Praeityje portugalų tauta daug nusipelnė kitoms tautoms, taip pat ir pati daug pasimokė iš kitų patirties, neišsižadėdama to, kas jos pačios savastyje brangiausia. Šiandien jūs dalyvaujate kuriant Europos bendriją, - tęsė popiežius. Jėzus Kristus, prisijungęs prie į Emausą keliavusių mokininių, ir šiandien su mumis keliauja kaip buvo žadėjęs: „Ir štai aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos”. Ir nors gyvename kitokiais laikais negu apaštalai, mes irgi asmeniškai ir realiai bendraujame su Priskėlusiuoju.

Įveikiamas šimtmečių atstumas ir Prisikėlusysis per mus veikia Bažnyčioje ir pasaulyje. Gyvoje Bažnyčios Tradicijos upėje Kristus yra ne kažkur praeityje prieš du tūkstančius metų, bet čia ir dabar jis mums dovanoja savo Tiesą, jo šviesa rodo mums kelią į ateitį.

Popiežius sakė, jog žinoma, kaip pasaulyje, taip ir Bažnyčioje, visko pasitaiko – tarp Bažnyčios vaikų yra ir maištaujančiųjų, ir netikėlių, tačiau ne į juos Bažnyčia lygiuojasi ir ne su jais tapatinasi. Bažnyčia savo tikruosius bruožus atpažįsta šventuosiuose.

Taip pat ir ši vietinė Portugalijos Bažnyčia, įsižiūrėjusi į savo šventuosius, supranta, kad šiandien svarbiausias sielovados prioritetas yra stengtis, kad visi Bažnyčios nariai, moterys ir vyrai, liudytų ištikimybę Evangelijai šeimoje, kultūroje, ekonomikoje ir politikoje. Mes pernelyg dažnai rūpinamės socialiniais, kultūriniais ir politiniais mūsų tikėjimo aspektais ir net nekeliame klausimo: ar dar tikime? Rūpinamės struktūromis ir programomis, valdžios ir funkcijų paskirstymu, bet nekeliame klausimo: kas bus, jei druska nustos sūrumo?

Kad taip neatsitiktų, reikia iš naujo pradėti džiugiai skelbti svarbiausią žinią, jog Kristus mirė ir prisikėlė. Tai pagrindinis mūsų tikėjimo elementas, tai mūsų tikrumo svertas, tai stiprus vėjas, nušluojantis lauk visas baimes ir netikrumus, visas abejones ir žmogiškas kalkuliacijas.

Kristaus prisikėlimas yra įrodymas, kad jokia blogio jėga negali nugalėti Bažnyčios. Vadinasi, mūsų tikėjimas nėra be pagrindo, bet reikia, kad juo remtųsi kiekvieno mūsų gyvenimas. Reikia negailėti jėgų, kad kiekvienas krikščionis sugebėtų įtikinamai liudyti jame gyvenančią viltį, – kalbėjo popiežius Lisabonoje antradienio vakarą aukotų Mišių homilijoje.

Vaizdas iš paukščio skrydžio į popiežiaus aukotas šv. Mišias po atviru dangumi Lisabonos Terreiro do Paco aikštėje EPA nuotrauka

Piligrimai EPA nuotrauka

Tikinčiųjų sveikinimai EPA nuotrauka

Specialiai įrengtas šv. Mišių altorius EPA nuotrauka

(Iš kairės į dešinę trečioje eilėje) Portugalijos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Noronha Nascimento, premjeras Jose Socrates, parlamento pirmininko žmona Margarida Gama, parlamento pirmininkas Jaime Gama, Portugalijos prezidento žmona Maria Cavaco Silva ir prezidentas Cavaco Silva. EPA nuotrauka