Popiežius Fatimos piemenėlių regėjimuose
Garbingasis Jonas Paulius II buvo įsitikinęs, jog trečioje Fatimos paslaptyje minimas „vyskupas baltais drabužiais“ yra popiežius, ir tas popiežius buvo jis. Dabar popiežius Benediktas XVI pakeliui į Fatimą priminė, kad „šalia nepaprastos popiežiaus kančių vizijos paslaptyje yra pristatyta beatsiskleidžianti Bažnyčios ateitis: šioje paslaptyje kalbama apie Bažnyčios kentėjimą, kuris neišvengiamai atsispindi popiežiaus asmenyje. Tačiau popiežius yra Bažnyčioje, todėl pranašystėse skelbiami kentėjimai yra Bažnyčios kentėjimai.“
Fatimos regėtojai vizijose gan dažnai mini Šventojo Tėvo figūrą. Popiežius yra minimas ne vien Dievo tarnaitės Liucijos perduotose vadinamosiose Trijose paslaptyse, bet visų trijų piemenėlių vizijose. Popiežiaus figūra ypač ryški pal. Jacintos Marto regėjimuose:
„Mačiau Šv. Tėvą rūmuose. Priklaupęs priešais stalą, užsidengęs veidą rankomis, jis verkė. Lauke buvo daugybė žmonių. Kai kas į jį svaidė akmenis, kiti išvadino negražiais žodžiais. Vargšas popiežius. Karštai melskimės už jį“. Akivaizdus regėtojos sielvartas dėl Bažnyčios, kurios centre – irgi popiežiaus asmuo: „Ar nematai daugybės kelių ir laukų, daugybės juose žmonių, kurie verkia iš alkio ir neturi ko valgyti; Šventojo Tėvo, kuris Bažnyčioje, priešais Nekalčiausiąją Marijos Širdį, meldžiasi; daugybės žmonių, kurie su juo meldžiasi?“
Iš tiesų popiežius su Fatima sieja nepaprasti istoriniai sutapimai. Marijos regėjimai trims Aljustrelio kaimo vaikams – 10 metų Liucijai, 9 metų Pranciškui ir 7 metų Jacintai prasidėjo 1917 metų gegužės 13-ąją. Tą pačią dieną 1917 metais Romoje buvo įšventintas vyskupu Eugenio Pacelli – būsimasis popiežius Pijus XII, kuris jautė nepaprastą asmeninį ryšį su Fatimos apsireiškimais. Antrąjį pasaulinį karą matęs popiežius Pijus XII štai kaip prisiminė šį nepaprastą sutapimą: „Tuo metu, tą pačią valandą, Fatimos kalvoje apsireiškė baltoji Švenčiausiojo Rožinio Karalienė, tarsi Gailestingoji Motina, norinti pasakyti, jog tokiu audringu metu, kuriuo vyko manasis pontifikatas, kai buvo išgyvenama viena didžiausių krizių pasaulio istorijoje, mus visuomet apgaubia, apgina ir veda didžiosios visų Dievo kovų nugalėtojos motiniška globa.“
Popiežius Pijus XII pirmasis Fatimos Marijos prašymu paaukojo pasaulį Nekalčiausiajai Marijos Širdžiai. 1942 metų aktą pakartojo popiežius Paulius VI 1964-aisais ir Jonas Paulius II net du kartus: 1984 ir 2000 metais.
Kitas nepaprastas sutapimas su pirmuoju Švenčiausiosios Mergelės Marijos apsireiškimu Fatimoje buvo Jono Pauliaus II išsigelbėjimas 1981 metais tą pačią gegužės 13 dieną per turko teroristo Ali Akdžos pasikėsinimą į jo gyvybę. Šis įvykis tapo tarsi raktu, leidusiu net tik atskleisti Trečiosios paslapties turinį, bet ir padėjusiu suprasti jo reikšmę. Jo paaiškinimą prieš 10 metų parengė kardinolas J. Ratzingeris.
Trečiadienio pavakare pirmą kartą kaip popiežius atvykęs į Fatimą, Benediktas XVI nuvyko tiesiai į Apsireiškimų koplyčią, kur jo laukė šimtatūkstantinė žmonių minia. Jos akivaizdoje popiežius sukalbėjo maldą į Fatimos Mariją, kurią pats sukūrė ir kurioje prisimintas Jono Pauliaus II stebuklingas išgelbėjimas 1981 metais.
„Mūsų Valdove, visų vyrų ir moterų Motina, Garbingasis popiežius Jonas Paulius II, kuris Tave aplankė Fatimoje tris kartus ir dėkojo už „nematomą ranką“, kuri prieš beveik trisdešimt metų jį išgelbėjo nuo mirties per pasikėsinimą Šv. Petro aikštėje, panorėjo Fatimos šventovei padovanoti kulką, kuri jį sunkiai sužeidė ir kuri paskui buvo įstatyta į Tavo, Taikos karalienės, karūną. Nepaprastai guodžia žinojimas, kad esi apvainikuota ne vien mūsų džiaugsmų ir vilčių sidabru ir auksu, bet ir mūsų rūpesčių ir kančių kulka.“

























Broliai kapucinai




















Красный террор, Вторая Мировая Война. А вся эпопея с посвящением длится уже очень много десятков лет. Сколько прекрасных людей погибло в войнах, в лагерях и тюрьмах, до самой последней минуты надеясь на посвящение России.
Насколько надо быть циником, чтобы знать, что в твоих руках есть средство, которое положит конец страданию множества людей, даст мир на определённый срок, и все равно – либо делать по-своему, либо ничего не делать. Что руководит этими людьми?
Вот у меня на руках книжечка Борелли (2000 год, издательство «Свет в сторону Востока»), где написано, что посвящения в понтификат Иоанна Павла II было два: Первое – в Фатиме 13 мая 1882 года, Второе – Рим, 25 марта 1984 года. В этой же в статье всплывает 1984 и 2000 год. Странный информейшен.
Ещё в источниках, которым верю, говорится о том, что не было выполнено одно условие: в посвящении должны были участвовать епископы всего мира. Нашлись такие, которые отказались, и папа, вместо того, чтобы заменить их, милостиво позволил им не участвовать в церемонии.
Кричат «Россия посвящена.Иоанн Павел II и Бенедикт XVI – такие молодцы.» и так далее. А вот думала как-то об этих «посвящениях» и наткнулась на стихи Талькова о перестройке, которая началась как раз после очередного «посвящения» 1984 года:
Полу-гласность
ПОЛУ-Гласность,
ПОЛУ-так:
ПОЛУ-ясность -
ПОЛУ-мрак,
То ли ПОЛУ-ПЕРЕ-стройка,
ПОЛУ-то ли ПЕРЕ-крах. ПОЛУ-кругом голова.
ПОЛУ-говорит Москва.
ПОЛУ что-то показало,
ПЕРЕ-ПОЛУ-указало.
То ли где-то ПОЛУ-враг
ПЕРЕ-всем нам,
То ли друг,
ПОЛУ-ПЕРЕ-как-то так,
Так как ПЕРЕ-ПОЛУ-вдруг.
Иногда сквозь ПОЛУ-стены
Долетает до меня:
"Ну а что же это в целом?"
В ЦЕЛОМ - ПОЛНАЯ ...
__
То же можно сказать и о ПОЛУ-Посвящениях.
А что же на самом деле вышло? Вот вам ещё актуальный стишок, один из тех, за которые Игоря убили. Поёт он эту песню просто замечательно :) http://pesni.voskres.ru/songs/talko14.htm
Стоп! Думаю себе
Вот и все - развенчан культ
Вождя-тирана,
И соратников его
Выявлена суть.
По реке кровавых слез К берегам обмана
Невезучая страна
Держала путь.
Стоп!
Стоп, думаю себе,
Что-то тут не так,
Культ развенчан,
А тиран спит в земле святой,
И в святой земле лежат
Палачи и гады
Рядом с теми, кто раздавлен
Был под их пятой.
Что-то тут не так!
А затем схватил штурвал
Кукурузный гений
И давай махать с трибуны
Грязным башмаком,
Помахал и передал
Вскоре эстафету
Пятикратному герою -
Кумиру дураков.
Тот герой, бесспорно, был
Страстным металлистом:
Облепился орденами С головы до пят,
Грабил бедную страну
С бандою министров
И высокие награды
Вешал всем подряд.
Стоп!
Стоп! Думаю себе,
Что-то тут не так,
Все кричим: застой, застой,
А цветочки-то лежат
Под табличкой на стене
В доме на Кутузовском,
И на бюсте у героя
Все иять звезд висят.
Что-то тут не так!
Вот сверкнул надежды луч:
Дождалась Россия,
Уж отчаялась и ждать,
Что греха таить:
Мы теперь должны зажить
Честно и красиво,
Мы должны зажить счастливо,
Правильно зажить. Но...
Стоп! Думаю себе,
Тут опять загвоздка,
Кто вчера стоял у трона,
Тот и ныне там:
Перестроились, ублюдки,
Во мгновенье ока,
И пока они у трона,
Грош цена всем нам.
Перестроились, паскуды,
Во мгновенье ока,
И пока они у трона -
Грош цена всем нам!
А ещё думаю, насколько можно быть циниками, и позволять погибать такому множеству людей. Какая невиданная подлость не использовать то единственно верное средство, чтобы остановить безумие.
Какой смысл лгать себе и другим, когда и мы скоро будем кричать так же, как Владимир Высоцкий:
...Спасите наши души!
Мы бредим от удушья.
Спасите наши души,
Спешите к нам!
Услышьте нас на суше -
Наш SOS все глуше, глуше,
И ужас режет души
напополам!...
___
Fatima Issues http://traditioninaction.org/HotTopics/g00FatimaIndex.html
Heaven's Key to Peace http://www.secretstillhidden.com/apocalyptic.html