Lenkija siekia aktyvesnio vaidmens ES ir Rusijos santykiuose
Lenkija, siekianti tapti viena iš lyderių Europos Sąjungos (ES) dialoge su Rusija, išreiškė susirūpinimą dėl kai kurių problemų prieš artėjantį Europos viršūnių susitikimą, kuris vyks Rostove prie Dono, rašo nepriklausoma Briuselio naujienų svetainė "EUobserver".
Trečiadienį duodamas interviu "EUobserver" Lenkijos ambasadorius prie ES Janas Tombinskis sakė, kad Varšuva remia naujus Bendrijos planus prisidėti modernizuojant Rusijos ekonomiką ir siekti bevizio režimo su didžiąja rytų kaimyne.
Europos Komisija šiuo metu derasi su Maskva dėl "modernizacijos partnerystės" su Maskva, kurios planas turėtų būti pristatytas Rostove šio mėnesio gale.
Šioje programoje numatoma, kad ES šalių kompanijos daugiau investuos į Rusijos aukštųjų technologijų sektorių, ypač į mikroelektroniką, tačiau Maskva mainais turės pasižadėti siekti geriau įgyvendinti įstatymo viršenybės principą.
Per viršūnių susitikimą Bendrija taip pat gali pateikti Rusijai "politinį" pažadą per kelerius ateinančius metus panaikinti vizų režimą. Tačiau kai kurios ES šalys, tarp jų Vokietija, baiminasi, jog toks žingsnis gali padidinti į Europą plūstančių migrantų iš Centrinės Azijos srautą.
"Mums labai patinka modernios Rusijos idėja. Šalis yra moderni, jeigu jai nereikia rinktis tarp stabilumo ir demokratijos principų; jeigu jos politika nuspėjama; jeigu ji palaiko pliuralizmą politiniame gyvenime", - pabrėžė J.Tombinskis.
Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, šaliai vadovaujantis jau dvejus metus, sustiprino jos politinio elito palankumą reformoms, pridūrė ambasadorius.
Diplomatas pažymėjo, kad bevizio režimo įvedimas su Rusija ar kitomis buvusiomis Sovietų Sąjungos respublikomis nebūtų radikali permaina Lenkijai, kurioje toks režimas galiojo iki 2003 metų, kol šalis įstojo į Europos Sąjungą.
"Šia prasme dabartinė diskusija mums tam tikra prasme yra grįžimas į įprastas vežės kontaktuose su Rusija ir tuo regionu", - sakė jis.
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas, pradėjęs vadovauti vyriausybei 2007 metais, mėgino sušvelninti santykius su Rusija, pašlijusi po daugelio Varšuvos ir Maskvos kivirčų, kilusių vadovaujant D.Tusko pirmtakui - konservatyvių pažiūrų Jaroslawui Kaczynskiui (Jaroslavui Kačynskiui) - ir jo broliui dvyniui velioniui prezidentui Lechui Kaczynskiui (Lechui Kačynskiui).
2011 metais Lenkija pirmą kartą pirmininkaus 27 šalių Bendrijai, ir Varšuva tikisi, kad jos pragmatiškas požiūris iki to laiko užtikrins didesnį Lenkijos svorį ES diskusijose dėl Rusijos politikos.
Nors Varšuvos tonas pasikeitė, J.Tombinskis sakė, kad "modernizacijos" iniciatyvos šalininkai turėtų atsižvelgti į kai kuriuos sudėtingus klausimus apie Rusijos ketinimus.
"Būtų pavojinga, jeigu ES, suartėjusi su Rusija, iš tikrųjų nepadėtų jai modernizuotis - pavyzdžiui, jeigu ES ir jos naujoji "partnerystė" leistų (Maskvai) perimti patirtį, kuri sustiprintų jos karinių ir saugumo struktūrų galias ir sukeltų pavojų pilietinės visuomenės ir įstatymo viršenybės vystymuisi", - perspėjo jis.
Lenkų ambasadorius sakė, kad ES turėtų tęsti derybas dėl platesnės dvišalės sutarties, kuri turėtų pakeisti 1997 metais Briuselio ir Maskvos pasirašytą Partnerystės ir bendradarbiavimo sutartį (PCA). Tokiame dokumente kaip viena iš svarbiausių sąlygų turėtų būti įvardytas žmogaus teisių padėties gerinimas.
"Nenorime, kad "modernizacijos partnerystė" taptų šalutiniu keliu ES ir Rusijos ryšiams stiprinti tik tose srityse, kurios yra patogios Rusijai", - aiškino J.Tombinskis.
Jis pridūrė, kad bevizis režimas turėtų pasiūlytas ne vien Rusijai, bet ir Armėnijai, Azerbaidžanui, Baltarusijai, Gruzijai, Moldovai ir Ukrainai.
ES galėtų iškelti tokią galimybę minėtoms šešioms šalims neoficialiame pareiškime spaudos konferencijoje po viršūnių susitikimo Rostove arba kitą mėnesį vyksiančio Bendrijos užsienio reikalų ministrų susitikimo komunikate, sakė J.Tombinskis.
Lenkų diplomatas pabrėžė, kad ES vizų režimas yra politinė ir saugumo problema Europoje po Sovietų Sąjungos žlugimo.
Prieš 2008 metų rugpjūtį kilusį trumpą Rusijos ir Gruzijos karą Maskva masiškai dalijo Rusijos pasus separatistinių Gruzijos regionų Abchazijos ir Pietų Osetijos gyventojams. Rusijos pasai žmonėms buvo patrauklesnis negu Tbilisio išduodami kelionės dokumentai, nes Rusijos piliečiai už ES vizas turėdavo mokėti mažiau negu turintys Gruzijos pasus.
Tas procesas galiausiai sukėlė pavojų Gruzijos teritoriniam vientisumui ir suteikė Rusijai dingstį pasiųsti pajėgas į Pietų Osetiją "savo piliečių" ginti.
