Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius apžiūri NEC spausdinimo aparatą Zenekos nuotrauka

Vakar Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius ir žurnalistai lankėsi Nacionaliniame egzaminų centre (NEC). Jie apžiūrėjo „paslaptingąjį“ centro kabinetą, kuriame spausdinamos valstybinių brandos egzaminų užduotys. Jame stovi naujasis egzaminų centro technologinis „ginklas“ – spausdintuvas, kainavęs apie 1.5 mln. litų.

NEC atstovai tikino, jog, pakeitus egzaminų užduočių spausdinimo sistemą, ne taip tikėtina, jog atspausdintos užduotys „išplauks“ iš NEC patalpų anksčiau nei planuojama.

Užduotis rengia mokytojai ir dėstytojai

Nacionalinio egzaminų centro direktorius Saulius Zybartas Zenekos nuotrauka

Nacionalinio egzaminų centro direktorius Saulius Zybartas pasakojo, jog brandos egzaminų užduotis parengia specialiai tam suburtos darbo grupės. Jos dirba remdamosi Valstybės ir tarnybos paslapčių nuostatomis. „Kiekvienas žmogus pasirašo dokumentus, pasižada neskleisti informacijos apie egzaminų užduotis. Jei jis tai atlieka, yra baudžiamas“, – sakė S. Zybartas. Tiems egzaminų rengėjams, kurie nusižengė įstatymams, taikoma baudžiamoji atsakomybė.  

Užduočių kūrėjai atrenkami pagal numatytus kriterijus. „Kiek esu susipažinęs, tie žmonės – vieni profesionaliausių tų sričių atstovų“, – teigė S. Zybartas. Egzaminų užduotis kūrė ir aukštos kvalifikacijos mokytojai, dėstantys mokyklose, ir unversitetų dėstytojai.

Šiuo metu bandoma surinkti dar daugiau egzaminų užduotis kuriančių žmonių. Naudojantis ES Struktūrinių fondų parama, jie bus mokomi ir galės prisijungti prie jau esančių užduočių kūrėjų komandos.

Zenekos nuotrauka

Bendras abiturientų, laikančių valstybinius egzaminus, palyginti su praėjusiais metais, Lietuvoje išaugo apie 1.5 karto, nes šiemet atsisakoma tų mokyklinių egzaminų, kurių analogai yra valstybiniai egzaminai. Todėl  dabartinės valstybinių egzaminų užduotys rengiamos pagal bendrojo ir išplėstinio kursų programas. Bendrojo kurso užduočių bus ne mažiau nei 30 proc.

Bendrojo kurso užduotys mažai kuo skiriasi nuo mokyklinio egzamino užduočių, o išplėstiniam kursui skirtos užduotys yra sunkesnės.

„Abiturientams reikėtų spręsti visas užduotis, juk kuo daugiau jie išspręs, tuo didesnis įvertinimas bus“, – sakė Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo departamento vadovas Arūnas Plikšnys.

Valstybinę paslaptį saugo ir spausdintuvas

Spausdinimo aparatas Zenekos nuotrauka

Parengtos užduotys keliauja pas maketuotoją. Jiems pateikiamos kelios užduočių grupės, tad nė vienas maketuotojas nežino, kuri užduotis yra tikroji.

Galiausiai jos atkeliauja į „slaptąją“ patalpą. Paimamas seife stovintis kompiuteris, jis įjungiamas ir duomenims atsiradus monitoriuje, nustačius tiražą, užduotys pradedamos spausdinti.

Spausdintuvas susideda iš kelių dalių, kurių pirmoji – spausdinimo blokas. Jame dedami dažai, popierius, įmontuotas spausdinimo įrenginys. Per dešimt minučių jis išspausdina apie tūkstantį lapų. Tiesa, lapus segant ir pakuojant į maišelius, sugaištama šiek tiek daugiau laiko.

Štai čia jau susegtos užduotys patenka į pakavimo aparatą Zenekos nuotrauka

Išspausdintos užduotys surūšiuojamos į paketus po šešiolika užduočių. Penkiolika užduočių skirtos mokiniams, o viena užduotis pakete – atsarginė.

Vėliau darbuotojai paima supakuotus užduočių paketėlius ir deda į vokus. Kartu su užduotimi į voką keliauja moksleivių lipdukai, dar vienas vokas, į kurį pakuojami atsakymai.

NEC direktorius Saulius Zybartas, priėjęs prie svarstyklių, parodė, kaip užduotys sudedamos į voką. Jis pasakojo, kad apskaičiuotas kiekvienos egzaminų paketo dalies svoris, kurį sudėjus gaunamas bendras paketėlio, skirto mokiniui, svoris. Jei paketo svoris per mažas, į egzaminų užduočių voką dedamas papildomas lapas.

Pakavimo aparatas Zenekos nuotrauka

„Ši praktika atėjusi iš patirties su senąja technika. Kadangi su įranga dirbame pirmą kartą, apsidrausdami vis dar taikome tą pačią taisyklę“, – sakė S. Zybartas. Kaip juvelyrai su svarstyklėmis dirbantys NEC darbuotojai šiemet taip supakuos apie 162 tūkst. užduočių egzempliorių. Egzaminų užduotims panaudota apie 8 mln. A4 formato lapų. Su tiek lapų galėtume iškloti trečdalį Vingio parko teritorijos.

Visas spausdinimo procesas yra filmuojamas iš keturių patalpos kampų. Duomenys įrašomi, tad juos galima bet kada peržiūrėti. Be to, NEC turi atsakingą už stebėjimą žmogų.

 „Visas procesas uždaras. Užduotis spausdinantys žmonės mato tik egzaminų užduoties pavadinimą“, – tikino S. Zybartas. Išspausdintos užduotys iškart patenka į polietileninius maišelius, kurie iš moderniojo spausdintuvo iškrenta jau užklijuoti.

Egzaminams organizuoti – 5 mln. litų

Supakuotos užduotys pakeliui į dėžes Zenekos nuotrauka

Abiturientų Lietuvoje yra apie 40 tūkst., profesinėse mokyklose taip pat daug norinčiųjų laikyti egzaminus. Išaugęs valstybinių egzaminų skaičius privertė padidinti vertintojų skaičių, spausdinti daugiau užduočių. Visam valstybinių egzaminų procesui organizuoti prireiks apie 5 mln. litų.

Vertinimo procese dalyvaus apie 1800 vertintojų, vertinimas vyks Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose, septyniuose egzaminų vertinimo centruose. ES Struktūrinių fondų lėšomis organizuoti mokymai, tad tikimasi, jog darbas vyks sklandžiai. Mokytojų, tikrinančių užduotis, atlyginimas, neskaičiuojant dienpinigių, transporto išlaidų, sieks daugiau nei 400 litų.

Kaip tvirino S. Zybartas, vienas darbas bus vertinamas dukart. Jei vertinimai nesutaps, abituriento egzaminas bus vertinamas trečiąkart, ir tai darys vyresnysis vertintojas, kuris ir priims sprendimą dėl galutinio įvertinimo.

Štai taip užduotys atrodo baigus spausdinimo procesą

Šiomis svarstyklėmis matuojamas egzaminų voko su visu jo turinio svoris. Visų vokų svoris turi būti toks pats. Jei jis mažesnis dešimčia gramų, į voko vidų dedamas ir popieriaus lapas.

Dėžės, kuriose prireikus laikomos egzaminų užduotys

Zenekos nuotraukos

Kristina Urbaitytė