2012 m. vasario 12 d., sekmadienis

Keletas pastabų dėl filmo „Laiko dvasia“ („Zeitgeist“)

2010-05-24
Rubrikose: Religija » Katechezė 

Kauno arkivyskupijos Katechetikos centras išplatino VDU Katalikų teologijos fakulteto dėstytojų Artūro Lukaševičiaus bei Valdo Mackelos komentarą, parengtą tikybos mokytojų prašymu, apie prieštaringai vertinamą filmą „Zeitgeist“ („Laiko dvasia“). Siūlome susipažinti ir mūsų dienraščio skaitytojams.

Kritinės pastabos dėl filmo „Zeitgeist“ („Laiko dvasia“) I dalies „The Greatest Story Ever Told“ (ši filmo dalis toliau vadinama „filmas“; skaičiai skliaustuose nurodo filmo vietą minutėmis ir sekundėmis).

I. Bendras filmo apibūdinimas

Filmas siekia įrodyti, kad šiandienė krikščionybė – sąmoningai suplanuotas melas, kurio tikslas yra valdžios siekimas. Filme kelis kartus pabrėžtinai deklaruojamas filmo kūrėjų tikslas – remiantis moksliniais duomenimis demaskuoti melą ir parodyti tiesą.

II. Filmo argumentaciją galima apibendrinti Taip:

1. Filmas teigia, kad Jėzaus Kristaus istorija yra tiesiog nukopijuota nuo ankstesnėse religijose esančių mitų. Jėzaus gyvenimo istorija lyginama su kitų mitologinių dievybių biografijomis: Horas (Egipto dievybė), Dionizas ir Atis (Graikijos), Mitra (Irano ir kitų šalių), Krišna (Indijos). Filmas teigia, kad šių dievybių biografijos sutampa su Jėzaus Kristaus biografija, užrašyta Evangelijose.

Komentaras. Net ir paviršutiniškas žvilgsnis į religijų istorijos šaltinius parodo, jog šis teiginys neatitinka tikrovės. Pavyzdžiui, filme teigiama, kad daugelis dievų iki Kristaus gimė iš mergelių, kai tuo tarpu mitai teigia, jog:

-       Horas gimė iš motinos Izidės surinktų jos vyro Ozirio kūno dalių;

-       Krišna buvo aštuntasis vaikas šeimoje;

-       Dionizas yra Dzeuso ir mirtingosios Semelės sūnus, tėvo išnešiotas šlaunyje;

-       Mitra buvo laikomas gimusiu iš uolos;

-       tik vienintelis Atis buvo pradėtas jo motinai Nanai už juosmens užkritus migdolui.

Religijų studijos sutinka, kad yra keletas sutampančių detalių tarp mitologinių dievybių biografijų ir Jėzaus Kristaus gyvenimo, tačiau jokiu būdu ne tokiu gausumu ir tikslumu, kaip teigia filmas. Šiandienė krikščionių teologija tuos sutapimus supranta kaip mituose išreikštas žmonijos nuojautas, kurios istoriškai išsipildo Jėzaus Kristaus gyvenime.

2. Filmas pateikia savą Jėzaus istorijos interpretaciją. Anot filmo, Jėzus Kristus yra mitologinė dievybė iš tam tikros Zodiako simboliais paremtos astrologinės religijos. Toje religijoje Jėzus Kristus yra svarbiausia Žuvų amžiaus dievybė.

Komentaras. Filme pateikiama daug moksliškai atrodančių argumentų iš astronomijos, religijų istorijos ir Biblijos. Tačiau atidžiau pažiūrėjus matyti, kad tuos „argumentus“ filmo kūrėjai dirbtinai „pasidaro“ išrinkdami kai kuriuos mokslo duomenis ir juos išaiškindami pagal savo turimą išankstinę schemą. Ši išankstinė schema ir yra minėta astrologinė religija, kuri žiūrovui slaptai peršama be jokio paaiškinimo. Lygiai taip pat filmo kūrėjai iš konteksto „ištraukia“ jų norimas Biblijos vietos ir jas „užmauna ant savo kurpalio“. Pvz., visiškai neaiškinama, kuo remdamasis filmas Mozę sutapatina su Zodiako ženklu Avinu (22, 45 ir toliau); arba, kuo remdamasis filmas Jėzaus nurodymus apaštalams dėl Paskutinės vakarienės aiškina kaip būsimos Vandenio eros atėjimą (24, 22 ir toliau), ir t. t.

3. Filmas teigia, kad Jėzus Kristus nėra istorinė asmenybė. Filmo propaguojama „astrologinė religija“ visiškai sugriūva, jei Jėzus Kristus yra istorinė asmenybė. Todėl filmo kūrėjams reikia būtinai paneigti Jėzaus istoriškumą. Pagrindinis filme naudojamas argumentas – Jėzus labai mažai minimas tuo laiku gyvenusių Romos imperijos istorikų darbuose.

Komentaras. Jėzaus Kristaus istoriškumo klausimas XX amžiuje buvo išsamiai nagrinėtas. Nors duomenų apie Jėzaus istoriškumą yra gausiau nei apie daugelį kitų to laiko istorinių asmenybių, dėl ideologijų kovos Jėzui buvo skiriama ypač daug dėmesio. Labai atkakliai Jėzaus istoriškumą bandė paneigti tarybinė ideologija, nes, tai padarius, visa krikščionybė tuoj pat sugriūtų. Tačiau netrukus iki komunizmo žlugimo net tarybiniai istorikai, spaudžiami istorinių duomenų gausos, turėjo pripažinti Jėzų buvus istoriniu asmeniu.

-       Rašytiniai istoriniai šaltiniai apie Jėzų gali būti skirstomi į biblinius, krikščioniškus nebiblinius ir nekrikščioniškus. Filme pasirinkta aptarti tik trečiąją grupę, kuri yra negausi dėl suprantamų priežasčių: Jėzus gyveno ir veikė Palestinoje, kuri buvo nuošali Romos imperijos provincija, mažai dominanti imperijos intelektualinį elitą. Jėzus sąmoningai savo veikloje vengė masinio šou elementų, kurie galėtų pasiekti imperijos gyvenimo aktualijas fiksavusių istorikų dėmesį. Krikščioniški šaltiniai apie Jėzų yra labai gausūs, o jų bendras istorinis patikimumas yra labai didelis ir visuotinai mokslo pripažintas (ne tik tikinčių mokslininkų). Filmas šiuos šaltinius visiškai nutyli.

Tai, kad Jėzų mini romėnų istorikai Tacitas, Plinijus Jaunesnysis, Svetonijus ir Juozapas Flavijus, tik patvirtina jo istoriškumą. Juozapo Flavijaus liudijimo apie Jėzų yra keli skirtingi nuorašai – graikiškasis krikščionių perrašinėtojų „pagražintas“, o arabiškasis ir siriškasis yra laikomi labiau artimais originalui. Svarbiausia, kad nei tuometiniai, nei šiuolaikiniai istorikai visiškai neabejoja Jėzaus istoriškumu!

4. Filmas teigia, kad šiandienė krikščionybė yra politikų sukurta priemonė žmonėms valdyti. Anot filmo, Romos imperatorius Konstantinas tai padarė IV a. po Kr., o vėliau krikščionybė puikiai pasitarnavo valdžią turintiesiems vykdant savo juodžiausius darbus.

Komentaras. Filme nutylima, kad tikėjimas istoriškai gyvenusiu Jėzumi kaip Atpirkėju atsirado ne IV a. po Kr., o egzistavo nuo pat 1 a. po Kr., kaip matyti iš Naujojo Testamento ir kitų šaltinių. Gausūs istoriniai šaltiniai rodo, kad II–III a. po Kr. šis tikėjimas sparčiai plito, kol IV a. krikščionybė tapo legali. Tai, kad istorijos bėgyje krikščionybe buvo dangstomi įvairių grupių ir asmenų savanaudiški siekiai (politiniai, ekonominiai ar kitokie) nėra įrodymas, jog tikėjimas Jėzumi, kaip istoriškai egzistavusiu Atpirkėju, atsirado tik IV a. po Kr.

III. Filmo teiginių mokslinė vertė

Filmas pabrėžtinai deklaruoja, kad savo pareiškimus remia moksliniais šaltiniais. Tačiau filmo teiginių mokslinis pagrindimas yra labai menkas (tai matyti net iš trumpų aukščiau pateiktų pastabų). Tuo galima nesunkiai įsitikinti, palyginus filmo teiginius su pasaulio religijų aprašymais rimtuose moksliniuose šaltiniuose (pakankamai gerų enciklopedinio tipo leidinių apie religijas jau yra ir lietuvių kalba). Norintieji tolesnių komentarų gali pasinaudoti filmo analize, pateikta Lietuvos krikščionių studentų bendrijos puslapyje adresu http://kaunas.lksb.lt/?pg=readings&dir=142&resource=147.

Filme daug remiamasi šimtmečio ir daugiau senumo teorijomis, kurios atsirado, kai vakariečiai ėmė domėtis kitomis religijomis ir buvo populiaru visur ieškoti panašumų, net neturint pakankamai patikimų žinių. Tos teorijos šiuolainiams mokslininkams kelia geriausiu atveju tik šypseną. Pavyzdžiui, 1875 m. buvo išleista K. Graveso knyga „Šešiolika nukryžiuotų išganytojų“, kurioje teigiama, kad Buda, Krišna, Sokratas, Mahometas ir kt. mirė nukryžiuoti (panašiai teigia ir filmas, nors tiesiogiai jis šios knygos necituoja). Tuo tarpu šiandien žinome, kad jokiose ikikrikščioniškose religijose išganytojai nebuvo vaizduojami nukryžiuoti.

Filmas nevengia remtis ir tokiais šaltiniais, kurie neturi jokios mokslinės vertės. Pavyzdžiui, filme pateiktos skambios citatos iš tikro priklauso labai abejotinos mokslinės reputacijos asmenims (žiūrovai dažniausiai to nežino):

-       7:02 cituojamas britas Gerald Massey filme pristatomas kaip „egiptologas“. Tačiau jis net nėra minimas Encyclopædia Britannica (viena autoritetingiausių ir išsamiausių pasaulio enciklopedijų), o Wikipedia jį apibūdina kaip savamokslį ir apsišaukėlį egiptologą;

-       33:40 cituoja britą Thomas Payne. Encyclopædia Britannica nurodo, kad šis žmogus turėjo minimalų išsilavinimą, tačiau garsėjo kaip talentingas propagandistas ir politikas;

-       35:30 cituoja amerikietį Robert G. Ingersollą. Encyclopædia Britannica jį apibūdina kaip oratorių ir politiką, kuris, nors turėjo nedidelį išsilavinimą, padarė puikią karjerą.

Filme naudojamos priemonės visų pirma yra nukreiptos į žiūrovo emocijas, siekiant sudaryti norimą įspūdį:

-       žiūrovas „užverčiamas“ moksliškai atrodančios informacijos gausa;

-       informacija pateikiama abejonėms vietos nepaliekančiu tonu, įspūdžiui sustiprinti naudojami gausūs meistriškai padaryti reklaminiai triukai;

-       filmo kūrėjai aiškiai daro prielaidą, kad dauguma žiūrovų apie rodomus dalykus žinos mažai arba neturės laiko ir galimybių jų patikrinti.

IV. Išvada

Iš viso to galima daryti išvadą, kad filmas yra ne mokslinis, bet propagandinis. Intelektualiniu požiūriu jis yra nesąžiningas, nes pateikia kaip moksliškai patikimą tokią informaciją, kurią dauguma mokslininkų pripažintų kaip abejotinos arba niekinės vertės.

Jeigu turite papildomų klausimų, galite kreiptis: a.lukasevicius@ktf.vdu.lt; valdas@religija.lt.

Bernardinai.lt

KOMENTARAI

Komentarai surikiuoti nuo naujausio iki seniausio (rodyti atvirkščiai)

Mindaugas Šimkus 2010-11-16 16:50

1)Panagrinėkime atidžiau kas tai per mokslininkai Artūras Lukaševičius bei Valdas Mackela. a) Doc. dr. Artūras Lukaševičius Kauno katechetikos centro direktorius, VDU katalikų teologijos fakulteto dėstytojas; Valdas Mackela teologijos mokslų magistras, VDU katalikų teologijos fakulteto dėstytojas. b) Terminai: katechetika - teologijos dalis, kuri rūpinasi tikėjimo pagrindų mokymo metodika; teologija - postulatų sistema; rel. teorija, siekianti pagrįsti rel. dogmas ir tikėjimą. Dogma - teol. kanonizuotas tikėjimo teiginys, skelbiamas tikintiesiems kaip nediskutuotina ir nekritikuotina tiesa; Mokslininkas — mokslo atstovas, vykdantis tikslingą veiklą, siekdamas nustatyti, formuoti objektyvų (mokslinį) pasaulio supratimą, vaizdą. Plačiąja prasme mokslininkas yra bet koks žmogus, kuris taikydamas mokslinius metodus plečia („daugina“) žmonijos žinias arba kitaip dalyvauja tokioje veikloje. c) Dabar išverčiam į žmonių kalbą, kokių sričių „mokslininkai“ yra šie žmonės: Doc. dr. Artūras Lukaševičius Kauno tikėjimo pagrindų mokymo metodikos centro direktorius, VDU katalikų teorijos siekiančios pagrįsti religines dogmas ir tikėjimą fakulteto dėstytojas; Valdas Mackela teorijos siekiančios pagrįsti religines dogmas ir tikėjimą mokslų magistras, VDU katalikų teorijos siekiančios pagrįsti religines dogmas ir tikėjimą fakulteto dėstytojas. d) De jure jie yra mokslininkai, de fakto -> tik šališki krikščionybės propagandistai. 2) „ Filmas siekia įrodyti, kad šiandieninė krikščionybė yra sąmoningai suplanuotas melas, kurio tikslas yra valdžios siekimas.“ a) Neargumentuota/nepagrįsta. 3) „Pavyzdžiui, filme teigiama, kad daugelis dievų iki Kristaus gimė iš mergelių, kai tuo tarpu mitai teigia, jog:“ a) „Horas gimė iš motinos Izidės surinktų jos vyro Ozirio kūno dalių;“ a1) Egiptologas Dr. Reginald Eldred Witt knygos „Isis in the ancient world“ 273 psl rašo „The Egyptian goddess who was equally „the Great Virgin“ (hwnt) and „Mother of the God“ was the object of the very same praise bestowed upon her successor [Mary, Virgin Mother of Jesus]. “ Trumpai lietuviškai sakant – vienas iš mitų apie Horą pasakoja, kad Izidė, buvo laikoma nekalta mergele, visai kaip Marija. a2) „In another version of the story, Isis was impregnated by divine fire.[8]“ ( http://en.wikipedia.org/wiki/Horus <-> Roy G. Willis (1993). World mythology. Macmillan. p. 43. b) „Krišna buvo aštuntasis vaikas šeimoje;“ b1) Krišnai naudojamas terminas „divine birth“, nėra visai tapatus „virgin birth“, tad kritika nėra visai iš oro. Tačiau kuomet argumentuojama vaikų skaičiumi šeimoje (ar gimimo eile), tai belieka tik priminti, kad pagal krikščioniškus mitus, Jėzus taip pat turėjo brolių (Matas 12:46) ir seserų (Matas 13:55-56) bet nepaisant to Marija vis tiek laikoma nekalta mergele. c) Susidūręs su tokiu apgailėtinu šių „mokslininkų“ lygiu net nebegaišiu laiko tikrindamas Dionizo ir Mitros. 4) „Religijų studijos sutinka“ a) Ar ne per daug garbės teologams kalbėt religijų studijų vardu ir dar visiškai nepagrindžiant? 5) „Šiandieninė krikščionių teologija tuos sutapimus supranta kaip mituose išreikštas žmonijos nuojautas, kurios istoriškai išsipildo Jėzaus Kristaus gyvenime.“ Kai išsiverčiam į žmonių kalbą viskas pasidaro kur kas aiškiau -> „Šiandieninė krikščionių religijos teorija, siekianti pagrįsti savo religines dogmas ir tikėjimą tuos sutapimus supranta kaip mituose išreikštas žmonijos nuojautas, kurios istoriškai išsipildo Jėzaus Kristaus gyvenime.“. :) 6) „komentaras: filme pateikiama daug moksliškai atrodančių argumentų iš astronomijos, religijų istorijos ir Biblijos. Tačiau atidžiau pažiūrėjus matyti, kad tuos „argumentus“ filmo kūrėjai dirbtinai „pasidaro“ išrinkdami kai kuriuos mokslo duomenis ir juos išaiškindami pagal savo turimą išankstinę schemą.“ a) Neargumentuota/nepagrįsta/neįrodyta. 7) „visiškai neaiškinama, kuo remdamasis filmas Mozę sutapatina su Zodiako ženklu Avinu (22:45 ir toliau)“ a) Aiškinama -> (26:16->) Now, the Bible reflects, broadly speaking, a symbolic movement through three ages, while foreshadowing a fourth. In the Old Testament when Moses comes down Mount Sinai with the 10 Commandments, he is very upset to see his people worshipping a golden bull calf. In fact, he shattered the stone tablets and instructed his people to kill each other in order to purify themselves. Most biblical scholars would attribute this anger to the fact that the Israelites were worshipping a false idol, or something to that effect. The reality is—the golden bull is Taurus the Bull, and Moses represents the new Age of Aries the Ram. This is why Jews even today still blow the Ram’s horn. (Jos 6:4) Moses represents the new Age of Aries, and upon the new age, everyone must shed the old age. Other deities mark these transitions as well, such as Mithra, a pre-Christian god who kills the bull, in the same symbology. (<-27:10); 8) „kuo remdamasis filmas Jėzaus nurodymus apaštalams dėl Paskutinės vakarienės aiškina kaip būsimos Vandenio eros atėjimą (24:22 ir toliau), ir t.t.“ a) „Zeitgeist Final Edition“ 2008 m. ->23:05 – (24:50!) – 28:55; a) http://en.wikipedia.org/wiki/Axial_precession ; b) http://en.wikipedia.org/wiki/Age_of_aquarius . 9) „Nors duomenų apie Jėzaus istoriškumą yra gausiau nei apie daugelį kitų to laiko istorinių asmenybių.“ a) Neargumentuota/nepagrįsta/neįrodyta. 10) „Tačiau neilgai iki komunizmo žlugimo net tarybiniai istorikai, spaudžiami istorinių duomenų gausos, turėjo pripažinti Jėzų buvus istoriniu asmeniu.“ a) Neargumentuota/nepagrįsta/neįrodyta. 11) „Jėzus sąmoningai savo veikloje vengė masinio šou elementų, kurie galėtų pasiekti imperijos gyvenimo aktualijas fiksavusių istorikų dėmesį.“ a) Neargumentuota/nepagrįsta/neįrodyta. 12) „Krikščioniški šaltiniai apie Jėzų yra labai gausūs, o jų bendras istorinis patikimumas yra labai didelis ir visuotinai mokslo pripažintas (ne tik tikinčių mokslininkų)“ a) Neargumentuota/nepagrįsta/neįrodyta; b) Problema, kad tie krikščioniški šaltiniai taip pat pasakoja apie Jėzaus gimimą iš nekaltos mergelės, vandens pavertimą vynu, vaikščiojimą vandens paviršiumi ir t. t. , kas iki 0 sumenkina jų patikimumą kaip istorinių šaltinių. 13) Tai, kad Jėzų mini romėnų istorikai Tacitas, Plinijus Jaunesnysis, Svetonijus ir Juozapas Flavijus, tik patvirtina jo istoriškumą. /.../ Svarbiausia, kad nei tuometiniai, nei šiuolaikiniai istorikai visiškai neabejoja Jėzaus istoriškumu!“ a) Neargumentuota/nepagrįsta/neįrodyta; b) http://lt.wikipedia.org/wiki/J%C4%97zus_Kristus#Istori.C5.A1kumas 14) „Filmas teigia, kad šiandieninė krikščionybė yra politikų sukurta priemonė žmonėms valdyti. Anot filmo, Romos imperatorius Konstantinas tai padarė 4 a. po Kr., o vėliau krikščionybė puikiai pasitarnavo valdžią turintiems vykdant savo juodžiausius darbus. • komentaras: filme nutylima, kad tikėjimas istoriškai gyvenusiu Jėzumi kaip Atpirkėju atsirado ne 4 a. po Kr., o egzistavo nuo pat 1 a. po Kr., kaip matyti iš Naujojo testamento ir kitų šaltinių. Gausūs istoriniai šaltiniai rodo, kad 2-3 a. po Kr. šis tikėjimas sparčiai plito, kol 4 a. krikščionybė tapo legali. /.../“ a) Neargumentuota/nepagrįsta/neįrodyta; b) Iš pradžių juokinga, o po liūdna pasidaro, kai žmonės su aukštuoju grindžia štai taip: „ kaip matyti iš Naujojo testamento ir kitų šaltinių.“, „ Gausūs istoriniai šaltiniai rodo“ 15) „/.../Tai, kad istorijos bėgyje krikščionybe buvo dangstomi įvairių grupių ir asmenų savanaudiški siekiai (politiniai, ekonominiai ar kitokie) nėra įrodymas, kad tikėjimas Jėzumi kaip istoriškai egzistavusiu Atpirkėju atsirado tik 4 a. po Kr.“ a) O kas ir kur sakė, kad tai yra įrodymas? 16) „Tačiau filmo teiginių mokslinis pagrindimas yra labai menkas (tai matyti net iš trumpų aukščiau pateiktų pastabų). Tuo galima nesunkiai įsitikinti, palyginus filmo teiginius su pasaulio religijų aprašymais rimtuose moksliniuose šaltiniuose (pakankamai gerų enciklopedinio tipo leidinių apie religijas jau yra ir lietuvių kalba)“ a) Iki šiol mačiau tik kad jūsų argumentacija labai menka, o pagrindimo jokio. b) Tai kad jau tokių enciklopedijų yra, tai galėjot nepasididžiuoti ir pagrįsti savo teiginius, konkrečiais tų enciklopedijų puslapiais :) 17) „Norintys tolesnių komentarų gali pasinaudoti filmo analize, pateikta Lietuvos krikščionių studentų bendrijos puslapyje adresu http://kaunas.lksb.lt/?pg=readings&dir=142&resource=147 .“ a) Iš skyrelio „2.1. Horas (angliškai: Horus)“ sprendžiu apie visą tos rašliavos mokslinę vertę ( Apie Horą jau rašiau 3 a1 ir a2). Neteigiu, kad taip spręsti sąžininga, bet neturiu tiek laiko, kad paneiginėčiau visą krikščionišką propagandą :) 18) „Filme daug remiamasi šimtmečio ir daugiau senumo teorijomis, kurios atsirado, kai vakariečiai ėmė domėtis kitomis religijomis ir buvo populiaru visur ieškoti panašumų, net neturint pakankamai patikimų žinių.“ a) Neargumentuota/nepagrįsta/neįrodyta; 19) „ Tos teorijos šiuolainiams mokslininkams kelia geriausiu atveju tik šypseną. Pavyzdžiui, 1875 m. buvo išleista K. Graves knyga „Šešiolika nukryžiuotų išganytojų“, kurioje teigiama, kad Buda, Krišna, Sokratas, Mahometas ir kt. mirė nukryžiuoti (panašiai teigia ir filmas, nors tiesiogiai jis šios knygos necituoja).“ a) Argumentacijos klaida „Šiaudinė baidyklė“ -> Jūs kritikuojate „Graves knygą „Šešiolika nukryžiuotų išganytojų“, vietoj to, kad kritikuotumėte filmą Zeitgeist. 20) „7:02 cituojamas britas Gerald Massey filme pristatomas kaip „egiptologas“. Tačiau jis net nėra minimas Encyclopædia Britannica (viena autoritetingiausių ir išsamiausių pasaulio enciklopedijų), o Wikipedia jį apibūdina kaip savamokslį ir apsišaukėlį egiptologą;“ a) Taip, tai tiesa - Gerald Massey Vikipedijoje apibūdinamas kaip self-styled Egyptologist-> apsišaukęs/netikras egiptologas. b) Šio apsišaukėlio egiptologo citata filme „Zeitgeist Final Edition“ (10:49->) „They must find it difficult... Those who have taken authority as the truth, Rather than truth as the authority “ G. Massey, Egyptologist (<- 11:03). Tai akivaizdžiai ne mokslinė, o moralinė citata, tad visiškai nėra skirtumo ar tai pasakė mokslininkas ar apsišaukėlis egiptologas ar popiežius. c) Jūs šiaip nesutinkate, kad tiesa yra svarbiau už bet kokį autoritetą? Ar nesutinkate tik todėl, kad taip sakė/manė apsišaukėlis egiptologas? :) 21) „33:40 cituoja britą Thomas Payne. Encyclopædia Britannica nurodo, kad šis žmogus turėjo minimalų išsilavinimą, tačiau garsėjo kaip talentingas propagandistas ir politikas;“ a) Cituojamas yra Thomas Paine (1737-1809) (ne Payne); b) Wikipedia taip pat nurodo, kad šis žmogus buvo revoliucionierius, žurnalistas, intelektualas, išradėjas, vienas iš JAV tėvų-įkūrėjų. Jis taip pat prisidėjo prie Prancūzijos konstitucijos parašymo. ( http://en.wikipedia.org/wiki/Thomas_Paine ). Visai neblogai kaip minimalų išsilavinimą turinčiam propagandistui, ką? :) c) Štai ką apie krikščionybę pasakė labai intelektualus ( 21 punktas b) 18-19 a. veikėjas. (37:10->) "The Christian religion is a parody on the worship of the sun, in which they put a man called Christ in the place of the sun, and pay him the adoration originally payed to the sun" - Thomas Paine, 1737-1809 (<-37:23). d) Argi ne gėdingas toks jūsų bandymas diskredituoti tokio lygio intelektualą? 22) „35:30 cituoja amerikietį Robert G. Ingersoll. Encyclopædia Britannica jį apibūdina kaip oratorių ir politiką, kuris, nežiūrint nedidelio išsilavinimo, padarė puikią karjerą.“ a) Citata (39:06->) „Religion can never reform mankind because religion is slavery“ - Robert G. Ingersoll (1833 - 1899) (<-39:10); b) http://en.wikipedia.org/wiki/Robert_G._Ingersoll 23) „Filme naudojamos priemonės visų pirma yra nukreiptos į žiūrovo emocijas, siekiant sudaryti norimą įspūdį:“ a) „• žiūrovas „užverčiamas“ moksliškai atrodančios informacijos gausa;“ a1) Neįrodėte. b) „• informacija pateikiama abejonėms vietos nepaliekančiu tonu, įspūdžiui sustiprinti naudojami gausūs meistriškai padaryti reklaminiai triukai;“ b1) Neargumentuota/nepagrįsta/neįrodyta; c) „• filmo kūrėjai aiškiai daro prielaidą, kad dauguma žiūrovų apie rodomus dalykus žinos mažai arba neturės laiko ir galimybių jų patikrinti.“ c1) Neįrodėte. c2) Šiek tiek pakoregavus šitą punktą jis idealiai tinka jūsų rašliavai „Kritinės pastabos dėl filmo „Zeitgeist“ („Laiko dvasia“)“: „Kritinių pastabų dėl filmo „Zeitgeist“ („Laiko dvasia“)“ rašytojai aiškiai daro prielaidą, kad dauguma skaitytojų apie rašomus dalykus žinos mažai arba neturės laiko ir galimybių jų patikrinti“ 24) „IŠVADA. Iš viso to galima daryti išvadą, kad filmas yra ne mokslinis, bet propagandinis. Intelektualiniu požiūriu jis yra nesąžiningas, nes pateikia kaip moksliškai patikimą tokią informaciją, kurią didžioji dalis mokslininkų pripažintų kaip abejotinos arba niekinės vertės.“ a) Po visos sekos neįrodytų, nepagrįstų, klaidingų teiginių akivaizdu, kad išvada – NIEKINĖ; b) Tačiau vėlgi, jūs padarėt puikią išvadą savo kritinėms pastaboms dėl filmo Zeitgeist: IŠVADA. Iš viso to galima daryti išvadą, kad „kritinės pastabos dėl filmo „Zeitgeist“ („Laiko dvasia“)“ yra ne mokslinės, bet propagandinės. Intelektualiniu požiūriu jos yra nesąžiningas, nes pateikia kaip moksliškai patikimą tokią informaciją, kurią didžioji dalis mokslininkų pripažintų kaip abejotinos arba niekinės vertės.“

seksas 2010-05-27 17:55

:) Jėzus turėjo konkurentų savo laiku, ten tokie 'pranašai' madingi labai buvo, nemažai tokių vaikštinėjo senovės Palestinoj, su savo mokiniais, pasekėjais ir t.t.:) Vienas iš tokių jėzaus amžininkų pvz buvo Jonas Krikštytojas (John the Baptist), kurį dar ir dabar garbina keliasdešimt tūkstančių žmonių kažkur Irake :) Kodėl Jėzus tokia celebrity tapo? Politika - galingiausia pasaulio valstybė 'institucionalizavo' jo tikėjimo versiją, o paskui ir pošlo govno po trubam.. į Lietuvą gi irgi krikščionybė neatėjo 'laisvos idėjų sklaidos būdu', ar ne?:)

Quetzal 2010-05-26 17:49

Nu ponai berazūmiai, negi jūs įsivaizduojat, kad judaizmo sekta krikščionybė susikūrė iš nieko, iš savęs pačios? Keliauninkai po Artimuosius Rytus žydai susirankiojo įvairių religijų elementus. O krykščionybė išvis - melų melas. Tyčia persipina su užkariautų tautų mitologija. Nu argi ne durnizmas, kai papuasams aiškinama apie kokį žydelį Jošua gyvenųsi kažkadatais jiems nežinomoj Palestinoj? Krikščionybė dirba išvien su globalistais ir kapitalistais. Taip, geriau jau tokia religija, negu jokios, bet kitų religijų naikinimas žydo vardu - nusikaltimas prieš žmoniją!

Vaclovas 2010-05-24 13:06

daugiau panašių komentarų apie šį filmą ir išsamiau: http://www.anti-zeitgeistmovie.info/

Rašyti komentarą gali tik prisijungę lankytojai. Prisijungti »
  • komentuoti
  • skaityti komentarus (4)
  • komentarų RSS
  • spausdinti

RENGINIAI

REKOMENDUOJAME

Palaimintasis arkivyskupas Jurgis Matulaitis

Matulaitis matomas tiesiog kaip eilinis vyskupas, ir tai nepadeda suprasti jo šventumo esmės. Sunkiau įžvelgti herojiškumą, kuris reikalingas susiduriant su moraliniu priešu ir moraline kančia.

Gražina Belousova, LCC universiteto ir EBI dėstytoja

Man labai artimas tas klausimas, kuris dažnai glūdi tokių bendruomenių ganytojų ir narių širdyse: ar tai, ką mes darome, turi kokią nors prasmę? Ir jei taip, kaip ir kur mums eiti toliau?

Tomas Viluckas

Viena vertus, toks žingsnis yra iššūkis šalies katalikybėje vyraujančioms nuostatoms ir įpročiams, kita vertus, jis neiškrenta iš bendros Lietuvos kunigiškos tradicijos.

Video žaidimai

Suskamba varpelis, skelbiantis šv. Mišių pradžią. Žaidimas prasideda.

Kun. Rytis Gurkšnys SJ

Jei atsisakysime kasdien bent vienos blogos minties, atgausime pusiausvyrą. Tuomet galėsime įgyvendinti Dievo pašaukimą ir mums skirtą unikalią misiją.