Virginija Januševičienė. Kultūros sostinė – visų žanrų menai ir... ožkos
![]() |
|
Nuotrauka iš wikipedia
|
Projekto ženklai – nevienadieniai
Sostinė asocijuojasi su didmiesčiu, ministerijomis, transporto kamščiais ir visais kitais sostinių privalumais bei trūkumais. Tačiau kultūros sostinė gali būti visiškai kitokia – maža, rami, kukli. Tokia yra šių metų Lietuvos kultūros sostinė – Ramygala, 1,5 tūkstančio gyventojų turintis miestelis Panevėžio rajone.
Projekto „Ramygala – kultūros sostinė 2010“ autorius, Panevėžio rajono savivaldybės kultūros darbuotojas Remigijus Vilys įsitikinęs, jog projektui pasibaigus jo ženklų ilgam išliks Ramygaloje ir džiaugėsi, kad į veiklą aktyviai įsitraukia miestelio bendruomenė.
Projekto organizatoriai užsimojo labai plačiai. Programa pribloškia savo dydžiu ir solidumu. Nuo gegužės iki vėlyvo rudens ir pačiame miestelyje, ir netoli jo esančiame Bistrampolio dvare vyks galybė renginių.
Bistrampolis tapo vasaros koncertų rezidencija: kiekvieną sekmadienį iki spalio 3 dienos čia skambės įvairiausių žanrų muzika.
Nebenusileidžia Pažaislio festivaliui
Jau aštunti metai rengiamas Bistrampolio festivalis šįmet įgavo nepalyginamai didesnį mastą nei įprastai. Be jau įprasto partnerio – Kristupo festivalio ir jo programai diriguojančio Šv. Kristoforo kamerinio orkestro dirigento Donato Katkaus, renginys gavo dar du solidžius partnerius – Lietuvos nacionalinę filharmoniją ir Panevėžio rajono savivaldybę.
„Su kuo sutapsi, tuo pats tapsi“, – tikina Kristupo festivalio direktorė Jurgita Jankutė. Pasak jos, Bistrampolio festivalis sutapo su Kristupo festivaliu, turinčiu net 60 koncertų, ir pats nepaprastai išaugo. Pasak organizatorių, jis jau nebenusileidžia Pažaislio muzikos festivaliui.
Visa laimė, kad prieš kelerius metus kunigas, daktaras Rimantas Gudelis, Bistrampolio dvaro atgaivinimo iniciatorius, sukirto rankomis su maestro D. Katkumi ir atsirado Bistrampolio festivalis.
Per tuos kelerius metus pavyko iš griuvėsių prikelti dvaro pastatus, kuriais dabar džiaugtųsi ir šio dvaro statytojas Karolis Bistramas. Vietoj apleisto žirgyno atsirado moderniai įrengta koncertų salė. Dvaro reikalus tvarko ir Bistrampolio festivalį administruoja „Jaunimo integracijos galimybių centras“.
Maestro D. Katkus teigia, kad išgyvename ne tik didžiulę kultūros, bet ir didžiulę vertybių krizę – vis labiau paneigiame krikščioniškos Europos kultūros vertę, jos tradicijas, ji varoma į gardus. „Mes tampame nemąstanti visuomenė, tarsi gyventume viena diena, į smegenis kalama tam tikras pasaulėvaizdis, kuris kultūrai, žmogaus identitetui yra naikinantis. Šiame kontekste Bistrampolio festivalis turi požiūrį išlaikyti kultūrą, tradiciją, tam padeda ir dvaro patalpų estetika, ir parkas“, –- kalbėjo D. Katkus.
Atidaryme skambėjo lotyniški tekstai ir dūdos
VIII Bistrampolio festivalis buvo atidarytas pribloškiančiu koncertu – Karlo Orfo „Carmina Burana“. Kūrinį atliko Vilniaus pedagoginio universiteto akademinis choras „Ave, Vita“ ir fanfarų orkestras „Trakai“.
Orkestro dirigentas Tadas Šileika, aranžavęs šį kūrinį pučiamiesiems, meistriškai valdė abu kolektyvus, ir koncertas tapo nuostabia švente muzikos gurmanams. K. Orfo „Carmina Burana“ perkėlė į viduramžių pasaulį ir įrodė, kad nuostabi muzika ir skambioji lotynų kalba gali į aukštumas pakylėti kiekvieną siužetą apie meilę, vyną ir dvasios kančias.
Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis pasibaigus koncertui džiaugėsi pagaliau išgirdęs tikrą chorą, o ne kažkokius šou variantus, kokie buvo rodomi televizijos projekto „Chorų karai“ metu.
„Ramygala laimėjo Lietuvos kultūros sostinės 2010 titulą, aplenkusi kur kas didesnius miestus: Anykščius, Mažeikius. Tai nėra laimėjimas loterijoje, o daugelio metų įdirbio išdava. Panevėžio rajonas savo kultūros suvokimu, renginiais, kolektyvais gerai matomas iš įvairių Lietuvos vietų“, – atidarydamas Bistrampolio festivalį kalbėjo Lietuvos liaudies kultūros centro direktorius Saulius Liausa.
Nuo F. Šopeno iki džiazo
Šv. Kristoforo kamerinis orkestras nutiesė tiltus daugybei jaunų talentingų žmonių. Birželio 27 dieną Bistrampolio dvare vyks Jaunųjų talentų, koncertuosiančių kartu su orkestru, šventė. Simas Šakenis (fortepijonas) dar tik penktokas, bet jau pats kuria muziką. Jonas Kublickas, dabar studijuojantis Austrijoje, dar vaikas būdamas stulbino virtuozišku skambinimu gitara. Koncerte muzikuos talentingi muzikantai: Eglė Urbonavičiūtė (smuikas), Dmitrijus Berezinas (violončelė), Ignas Maknickas (fortepijonas), Kristina Annamukhamedova (fortepijonas), Paulius Andersson (fortepijonas).
Bistrampolio festivalyje skambės džiazas (Artūro Noviko džiazo studija „Jazz Island“, Danieliaus Praspaliausko džiazo trio), romansai (Liuba Nazarenko) ir nemirtingi F.Šopeno kūriniai, atliekami pianisto Pauliaus Rudoko.
Festivalio lankytojai turės galimybę išgirsti fortepijono virtuozą Aleksandrą Palej, kurį muzikologai tituluoja charizmatiškuoju. Kartu su juo muzikuos Laima Šulskutė (fleita) ir Rolandas Romoslauskas (altas).
Rugpjūčio mėnuo bus pradėtas įspūdingu koncertu „Ten, kur svajonės lekia“, kuriame dainuos LRT projekto „Triumfo arka“ nugalėtojas Liudas Mikalauskas (bosas), Egidijus Bavikinas (tenoras), šoks Gintarė ir Tomas Slausgalviai, žodžio menu žavės aktorė Virginija Kochanskytė.
Dar vienas įdomus netikėtumas – viename koncerte populiarioji Rūta Ščiogolevaitė atliks džiazo balades, o jai talkins Paulius Zdanavičius(fortepijonas) ir Vytautas Skudas (trimitas).
Ne vieną nustebins ir vyrų vokalinis ansamblis „Quorum“ atliekantis kūrinius nuo renesanso iki the Beatles – a cappella.
Kai kuriuos žanrus sunku ir apibūdinti . Vienas tokių renginių – „Hildegardos iš Bingeno ekstazės“, kuriame vokalas, instrumentinė muzika susipins su vizualiais menais. Šio programos sumanytoja – buvusi panevėžietė, dabar Prancūzijoje gyvenanti Birutė Liuorytė-Gambus (mecosopranas). Kartu koncertuos Lucia Nigohossian (mecosopranas) ir M. K. Čiurlionio kvartetas.
Praturtėjo naujais žanrais
Šiais metais Bistrampolio festivalio, susigiminiavusio su „Ramygala – kultūros sostine 2010“, programa išsiplėtė naujais žanrais. Šalia koncertų žiūrovai matys ir spektaklių. Aktoriaus ir režisieriaus Valentino Masalskio kuruojami Vilniaus kolegijos studentai parodys spektaklį „Kalnas“.
Gegužės 23 dieną vykusį renginį būtų galima įvardyti muzikos, šokio ir istorijos spektakliu. Senosios muzikos ir šokio programoje „LDK kunigaikščio Gedimino laiškai“ grojo kamerinės muzikos ansamblis ,,Musica Humana“, kunigaikščio Gedimino laiškus skaitė Vytautas Rumšas, šoko senovinių šokių ansamblis „Festa Cortese“.
Įdomu, kokiam žanrui reikėtų skirti renginį „Mano sielos netylančios stygos...“ (pagal Sergejaus Jesenino kūrybą), kuriame pasirodė roko grupė „Rojaus tūzai“, o jo režisierius Algirdas Latėnas.
Šįmet neliks nuskriausti ir mažieji žiūrovai. Rudenį jiems bus parodyta teatralizuota muzikinė išdaiga „Karalius pamiršo raidyną“.
Tiesa, vaikų Bistrampolio festivalio renginiuose niekada netrūksta. Kai kurie mažyliai susidomėję klauso muzikos nuo pirmų iki paskutinių akordų, o tie, kuriems „nervai neišlaiko“, gali pažaisti dvaro parke.
Dvaro parke siaus orkestrai
Panevėžio rajonas garsėja pučiamųjų orkestrais. Tuo nuolat stebisi į rajoną atvykę svečiai iš užsienio. Vakarų Europoje pučiamųjų orkestrų žanras itin populiarus, tačiau Lietuvoje jis dar išgyvena paauglystės amžių, nors kai kurių entuziastų dėka auga neįtikėtinais tempais.
Projekto „Ramygala – Lietuvos kultūros sostinė 2010“ autorius Remigijus Vilys – pats dirigentas ir daugelio tarptautinių konkursų žiuri narys pasirūpino, kad Bistrampolio festivalyje, o kartu ir kituose projekto renginiuose skambėtų pučiamųjų muzika.
Praėjusią vasarą sukėlęs „Vario audrą“ Lietuvos Tūkstantmečio dainų šventėje, šįkart jis tą audrą perkels į Bistrampolio dvarą. Čia siaus Lietuvos ir užsienio orkestrai, o renginio viršūne turėtų tapti varinių pučiamųjų instrumentų orkestro Malmo Bras Band (Švedija) pasirodymas.
Įdomu, kad „Vario audra“ apims pačius mažiausius Panevėžio rajono miestelius. Orkestrai važinės ir koncertuos ten, kur žmonės gal dar nėra matę gyvo orkestro.
Viename iš Bistrampolio festivalio koncertų išgirsime Lietuvos kariuomenės pučiamųjų orkestrą, vadovaujamą dirigento kapitono Egidijaus Ališausko. Šių metų Lietuvos pučiamųjų orkestrų čempionate šis orkestras pelnė Didįjį prizą.
Restauruotoje salėje – parodos
VIII Bistrampolio festivalis šiais metais turi dar vieną naujovę. Restauruotose žirgyno patalpose viso festivalio metu vyks parodos. Dabar veikia Lietuvos tūkstantmečio dainų šventės „Amžių sutartinė“ fotografijų paroda.
Birželio 6 dieną bus atidaryta jubiliejinė danų grafikos paroda „Tryk pa tiden“, kurioje savo darbus eksponuos 25 žymiausi Danijos grafikai.
Rugsėjo mėnesį Bistrampolio dvare atsidarys projekto „Aukštaitijos dailė 2010“ meno kūrinių paroda „Ženklai“. Šią parodą rengs Panevėžio miesto dailės galerija. Dalį kūrinių lankytojai galės išvysti Bistrampolyje, o kita ekspozicijos dalis bus rodoma Dailės galerijos patalpose.
Sakralinė muzika – Ramygalos bažnyčioje
„Ramygalos – Lietuvos kultūros sostinės 2010“ projektas atnešė gausybę renginių į miestelį, kuris prie tokios kultūros gausos nebuvo pratęs.
Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje vyks sakralinės muzikos koncertų ciklas. Čia muzikuos orkestrai, chorai, kvartetai ir solistai. Ramygaliečiai turės galimybę išgirsti ir vargonininką Bernardą Vasiliauską, ir Vilniaus arkikatedros didįjį chorą.
Atskirą programą pateiks „Aukso paukštės“ nominacijos laureatų koncertų ciklas, kurio renginiai vyks įvairiose Ramygalos erdvėse.
Kulminacija turėtų tapti miesto dienos „Ramygalai 640“, vyksiančios birželio 23 – liepos 6 dienomis. Jose netrūks kultūros, sporto, žygių po apylinkes ir net žadamas... ožkų paradas.
Ramygala vadinta ožkų sostine
Senieji ramygaliečiai savo miestelį kartais pavadina Ožkauosčiu. Šis pavadinimas atkeliavęs iš XVI amžiaus. Legenda pasakoja, kad Ramygalos krašte buvo auginami žemaitukų veislės arkliai, kurie dėl mažo ūgio vadinti ožkomis. Net į Ramygalos herbą norėta dėti ožkos atvaizdą, bet vėliau buvo pasirinktas gandro simbolis.
„Daugelis Ramygalą vadina ožkų sostine. 2010 m. Ramygalai tapus kultūros sostine, mano nuomone, reikėtų skirti pakankamą dėmesį šiam simboliui. Dėl to siūloma organizuoti teatralizuotą renginį, kurio metu vyktų ožkų paradas, būtų renkama gražiausia ožka, organizuojami įvairūs konkursai. Tai unikalu. To Lietuvoje dar nebuvo“, – tikina originalios akcijos sumanytojas, paramos ir labdaros fondo „Nebūk abejingas“ vadovas Domas Petrulis.
Ar pavyks Ramygalai tapti tikra kultūros sostine, paaiškės tik projektui pasibaigus. Norisi tikėti, kad tai nebus išpūstas reikalas, nes pradžia išties įspūdinga. O kaip sakoma: „gera pradžia – pusė darbo“.


















































