NEC direktorius Saulius Zybartas Zenekos nuotrauka

Kone kasmet per brandos egzaminų sesiją išryškėja Nacionalinio egzaminų centro (NEC) padarytų klaidų, tad kiek tikėtina, jog ir šiemet jų atsiras? Kaip egzaminų centras saugosi, kad tų klaidų būtų išvengta?

Prieš  pirmadienį prasidedančią  brandos egzaminų sesiją, Nacionalinio egzaminų centro direktorius Saulius Zybartas tvirtino, jog per ankstesnių egzaminų sesijas kilusios problemos išspręstos, įvertinti ir būsimi rizikos veiksniai: „Tikėtiniems netikėtumams pasirengėme, tačiau būna ir tikrų staigmenų. Kiek galėjome, tiek bandėme jas prognozuoti, bet niekada negali žinoti ir būti tikras, kas nutiks“, – tvirtino S. Zybartas.

Pirmadienį  abiturientams prasideda brandos egzaminų  sesija, kurios metu bus tikrinamos žinios, gebėjimai. Artėjant pirmajam egzaminui, daugelis guodžiasi, kad sunku atsilaikyti prieš kylančią baimę, sunku išvengti panikos. Ką patartumėte egzaminų paniškai bijantiems jauniems žmonėms?

Egzaminai žmogaus gyvenime nusprendžia daug, tačiau esu linkęs abejoti, ar nusprendžia viską. Mano galva, žmonės turėtų blaiviai vertinti situaciją: pabandyti nuspėti, kiek taškų galėtų surinkti per valstybinius egzaminus, koncentruotis į žinių pakartojimą ir rezultatų pagerinimą. Svarbiausia – realiai įvertinti savo galimybes, nuosekliai dirbti ir per egzaminą padaryti geriausia, ką gali.

Galima pasakyti abiturientui, kad jis nesijaudintų, stengtųsi susikaupti, mokytųsi, tačiau kiekvienas mūsų stresą ir baimes įveikia savais, individualiais būdais.

Apskritai įtampa dažniausiai kyla iš  netikrumo, ji siejama su atsitiktinumu, tad tų atsitiktinumų derėtų išvengti.  Kažkada buvau kalbėjęs apie juodąjį ir baltąjį scenarijus, tad tikiu, kad kiekvienas abiturientas turi turėti ne tik baltąjį scenarijų, kurio neįgyvendinimas sukelia nusivylimą ir depresiją, bet ir juodąjį ar pilkąjį scenarijų.

Brandos egzaminai – vienas pirmųjų  iššūkių jauniems žmonėms. Jaunuolis, ateinantis į brandos egzaminus, yra visiškai subrendęs, tad iš jo tikimasi ateities, savo sėkmių ir netgi nesėkmių projektavimo.

Dar svarbu, kad šis iššūkis būtų  priimtas garbingai. Nesąžiningais būdais pasiekti tikslai paprastai duoda trumpalaikį efektą arba greitai išryškėja ir padaro daugiau žalos, nei duoda naudos.

Praėjusią  savaitę švietimo ir mokslo ministrui bei žurnalistams pristatėte Nacionalinio egzaminų  centro įsigytą egzaminų užduočių spausdintuvą, apie tai rašė ir „Bernardinai.lt“. Kokių dar priemonių imatės, stengdamiesi apsaugoti užduočių turinį?

Uždara tiražavimo ir pakavimo linija Zenekos nuotrauka

Slaptumui užtikrinti negailime investicijų. Jau minėta uždara tiražavimo ir pakavimo linija, kainavusi apie 1,5 mln. litų, užduočių spausdinimo procese eliminuoja žmogiškąjį veiksnį: užduotis spausdinantis žmogus jų sąlygų nemato, nes iš aparato užduotys iškrenta jau supakuotos.

Tačiau natūralu, kad viso žmogiškojo veiksnio neeliminuosi, nes užduotis kai kas rengia, ar recenzuoja, kai kas maketuoja. NEC darbuotojai surinkti per ilgą laiką, jie profesionalūs, į juos nuolat investuojama ir nors kartais kolektyvas atnaujinamas, savo darbuotojais pasitikime.

Visi darbuotojai dirba remdamiesi valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatomis, visi pasirašę pasižadėjimus saugoti valstybės paslaptį – informaciją apie egzaminų užduotis. Jas pažeidus, taikoma baudžiamoji atsakomybė ne tik už informacijos viešinimą, bet ir už jos įsigijimą. Kitaip tariant, žmogus, kuris galvoja apie bandymą pažeisti šio įstatymo normas, turėtų gerai pagalvoti apie draudžiamo veiksmo pasekmes ir galiausiai savo ateitį.

Įstatymas įpareigoja ne tik egzaminų centrą, bet ir kitas institucijas. Iki šiol kiekvienais metais buvo bendradarbiaujama su Policijos departamentu, kuris prieš egzaminus tikrindavo ir interneto erdvę, ir stebėdavo aplinką. Tai daro ir mūsų darbuotojai, kurie operatyviai reaguoja į visus nesąžiningus dalykus. Šiemet šių priemonių imtasi taip pat.

Viename forume aptartos valstybinių egzaminų užduočių kainos. Kažkam užduotys siūlytos už 600 litų...

Čia vienas tų mitų, kad užduotis galima nusipirkti. Išties kalbų apie tokius atvejus daugiau nei pačių atvejų.

Zenekos nuotrauka

Netikiu, kad užduotys pardavinėjamos, nes žmonės, dalyvaujantys jas rengiant ir pristatant į egzaminų vietas, administruojami ir tikrinami kiekviename žingsnyje: spausdintuvas kiekvieną užduotį supakuoja, spaustuvės darbuotojai jų nemato, visi užduočių spausdinimo procesai filmuojami.

Užduotis kuriantys žmonės yra patikrinti laiko. Be to, jie priklauso elitui visomis prasmėmis: yra gerbiami žmonės, be to, išmanantys savo darbą profesionalai.

Jei esate tuo užtikrintas, tikriausiai patartumėte nešvaistyti pinigų  veltui.

Išties patarčiau užduočių nepirkti, pataupyti pinigus, nes kažin, ar jos tikros. Be to, siūlyčiau kreiptis į policiją ir į NEC. Juk reikia vienąkart užkirsti kelią nesąžiningoms iniciatyvoms ir pasielgti pilietiškai.

Žmogus, kuris ateina laikyti brandos egzaminų, turi būti subrendęs, į egzaminus jis eina to parodyti. Viena brandos formų – pilietiškumas. Kadangi brandos egzaminų užduočių viešinimas, pardavinėjimas laikomi neteisėta veikla, tad nepranešti apie nusikaltimą nėra gerai.

Jau seniai atėjo laikas keisti tą  baimės ir nepasitikėjimo kultūrą į pasitikėjimo kultūrą. Po truputį jos turėtų atsirasti ir pas mus, juk norime, kad procesai vyktų teisingai, sąžiningai, skaidriai ir kad kuo mažiau diskusijų keltų.

Bet kartais nutinka labai keistų  sutapimų. Tarkime, per egzaminų  konsultacijas duodamos užduotys atsiranda egzaminų lapuose.

Egzaminų programose apibrėžta tam tikra medžiaga, kurią mokiniai turi pažinti. Jei paimtume lietuvių kalbą, ten aiškiai apibrėžtas kūrinių skaičius, tad natūralu, jog gali pasitaikyti tas pats tekstas ar ištrauka.

Be to, žmonės, rengiantys užduotis, įvertina tai, kas dėstoma mokyklose. Užduotys sukonstruojamos siekiant įvertinti, ką vaikas moka, žino, geba, o ne atrasti tai, ko jis nesugeba.

Po egzaminų  dažnai kyla daug diskusijų dėl egzaminų  užduočių formuluočių, kurias ne visi supranta ir ne visada žino, ko reikalaujama. Ar abiturientams dėl to susirūpinti reikėtų?

Ne, tikrai abiturientų tokie dalykai nepaliečia. Jei užduotis suformuluota nekorektiškai, moksleivis tikrai nenukentės. Šiemet – visai kitokie metai, nes ypač daug dėmesio skyrėme užduočių modeliavimui, taip pat abiturientai galėjo net dukart įvertinti savo galimybes brandos egzaminuose.

Pirmiausia rugsėjo mėnesį sudarytos užduotys pagal redaguotas programas iš buvusių egzaminų. Jos paskelbtos, kad moksleiviai galėtų įsivertinti. Vėliau buvo parengtos jau naujos, originalios užduotys, ir jos išbandytos su tam tikru moksleivių skaičiumi. Statistikos pagrindu jos buvo sutvarkytos. Vėliau vidine perdavimo sistema pateiktos mokykloms, kurios galėjo vykdyti bandomuosius egzaminus. Likus tam tikram laiko tarpui iki egzaminų, šios užduotys kartu su išlaikymo riba buvo paskelbtos viešai visiems.

Jei užduotis suformuluota nekorektiškai, moksleivis tikrai nenukentės

Niekas nėra apdraustas dėl egzaminų  užduotyse atsirandančių klaidų. Kur yra žmogiškasis veiksnys, ten visuomet atsiranda ir klaidų tikimybė, tačiau abiturientams panikuoti dėl to nereikėtų, nes menamos ar tikros mūsų klaidos jų balams neatsilieptų. Vertinimo sistema suprojektuota taip, kad moksleiviai nebūtų nuskriausti dėl pasitaikančių klaidų.

Po egzaminų  įvertinimų paskelbimo, egzaminų laikytojams kyla daug abejonių dėl gautų įvertinimų.

Manau, jog abiturientams svarbu žinoti, kaip vertinami jų darbai. Prieš imant darbus į rankas, vertintojai mokomi, vyksta standartizavimo procesas. Jo metu atrenkamas tam tikras kiekis darbų, ir atrenkamos tipinės darbuose pasitaikančios klaidos. Apie jas papasakojama vertintojams, suvienodinamos jų žinios, kaip vertinti klaidas tikrinamuose darbuose. Tad darbą mokytojai vertina pagal instrukciją ir vienodai traktuodami. Kiekvieną abituriento darbą vertina mažiausiai du vertintojai. Jei jų įvertinimai skiriasi, tuomet darbą jau trečią kartą įvertina vyresnysis vertintojas. Taip yra priimamas sprendimas dėl įvertinimo.

Tačiau jei abiturientas nėra patenkintas savo įvertinimu ir mano, jog darbas įvertintas netinkamai, jis turi teisę teikti apeliaciją. Tokiu atveju moksleivio darbas vertinamas iš naujo. Tai daro aukščiausios kvalifikacijos vertintojai, kurie ir nustato galutinį to darbo vertinimą. Būna atvejų, kad rezultatai pagerėja, tačiau taip nutinka tik vienetams. Dažniausiai apeliacijos egzaminų rezultatų nepakeičia.

Pernai pateikta beveik 1900 apeliacijų. Kone pusė apeliantų prašė peržiūrėti jų  gimtosios kalbos rezultatus. Šiek tiek daugiau nei aštuoniasdešimčiai apeliantų šio egzamino balas pakeltas. Lyginant statistinius duomenis, susidaro įspūdis, jog lietuvių kalbos vertinimas gana „slidus“ ir priklauso nuo vertintojų, nes kitų egzaminų balai pakelti tik keletui abiturientų.

Šiemet pakoreguota Lietuvių kalbos egzamino vertinimo instrukcija, ypač ta dalis, kuri reglamentuoja, kada reikėtų atimti taškus. Manau, kad ši dalis dabar aiškesnė nei anksčiau, bus mažiau prielaidų vertinimus interpretuoti.

Be to, lietuvių kalbos egzaminas yra ypatingas. Neužmirškime, kad tai privalomas egzaminas, ir jį laiko visi – dažniausiai apie 50 tūkst. mokinių. Kitus egzaminus laiko perpus ar dar mažiau abiturientų, tad natūralu, jog šių egzaminų apeliacijų daug mažiau nei lietuvių kalbos egzamino.

Be to, egzaminas jautresnis didesnei daliai abiturientų, nes jis privalomas, taip pat jo reikalaujama praktiškai į visas specialybes stojant, o kitus egzaminus abiturientai renkasi pagal savo polinkius ir interesus.

Teko girdėti vieną  įdomią mintį. Vienas jaunuolis svarstė, kad privalomuoju egzaminu galėtų tapti logikos, mąstymo ir kitus, brandą liudijančius dalykus, tikrinantis egzaminas, nes privalomu lietuvių kalbos egzaminu abituriento brandos įvertinti tikriausiai neįmanoma.

Idėja išties įdomi, tačiau yra vienas niuansas. Per kiekvieną  egzaminą tikrinamos ne tik to dalyko žinios, bet ir gebėjimai – mąstymo, komunikaciniai ir kiti. Viskas priklauso nuo testo ir jo parengimo profesionalumo.

Tačiau mes ir patys turime naujų  idėjų bei minčių. Nuo 2013 m. planuojama įvesti brandos darbą, kurį turėtų sudaryti trys vertinamos dalys: planavimo, proceso ir rezultato. Moksleivis turėtų pasirinkti darbo temą, suplanuoti, surinkti medžiagą darbui, ją susisteminti ir sukurti tam tikrą produktą. Darbo metu jis pademonstruotų įvairius gebėjimus: logiką ir mąstymą ar kūrybinius gebėjimus.

Nuo 2013 m. planuojama įvesti brandos darbą, kurį turėtų sudaryti trys vertinamos dalys: planavimo, proceso ir rezultato

Brandos darbas – projektas, truksiantis ilgą laiką. Galbūt šis darbas turi paralelių su bakalauro darbu, tačiau jo esmė kita, nes savo brandą moksleivis turėtų galimybę pademonstruoti įvairiai: galva, rankomis, per jausmus, meninę raišką. 

Ar įmanoma, jog brandos darbas ilgainiui taps ne tik viena iš mokyklos baigimo sąlygų, bet ir bus vertinamas stojant į universitetus?

Apie tai kalbėti tikriausiai per anksti, tačiau, mano nuomone, šie darbai turėtų įgyti vertę, nes juos atlikdami žmonės parodys savo brandą pačiu priimtiniausiu jiems būdu.

Klausimas kyla tik dėl to, kada tai įvyks, nes kiekvienas pokytis sistemoje nulemtas susitarimo tarp įvairių  interesų grupių. 

Grįžtant prie egzaminų, kokia padėtis su likusiais mokykliniais egzaminais? Tenka pripažinti, kad juos renkasi ne patys gabiausi mokiniai, tad nekart tekę girdėti atsiliepimų, jog mokytojų pagalba šiuose egzaminuose, priešingai nei valstybiniuose, yra itin paplitęs reiškinys.

Mokykliniai egzaminai vyksta mokyklose, kurios tuos vaikus mokė. Visko gali nutikti, tačiau mes vadovaujamės pasitikėjimo kultūra: tikime ir mokytojų egzaminų administravimu, ir egzaminų vertinimais. 

Be to, mokyklinių egzaminų  likę labai mažai. Visi mokykliniai, išskyrus lietuvių  kalbos, egzaminai, turėję valstybinių egzaminų atitikmenį, buvo panaikinti. Likę valstybiniai egzaminai sudaryti pagal bendrojo ir išplėstinio kurso programas.

Mokykliniai egzaminai daugiau skirti žmonėms, kurie orientuoti į mokyklos baigimą ir brandos atestato įgijimą. Minėtasis brandos darbas kaip tik ir galėtų tapti alternatyva tokiems moksleiviams.

Ką  dar svarbu žinoti abiturientams prieš  laikant egzaminus arba juos išlaikius?

Iš esmės daug pasikeitimų  nėra. Daugelis jų buvo susiję su egzaminų pasirinkimu, su redaguotomis programomis, užduotimis pagal šias programas. Daug nuveikta pritaikant egzaminų užduotis kurtiesiems ir akliesiems, šiek tiek pakis jų vertinimo sistema, tad šie žmonės egzaminus galės laikyti pakelta galva.

Šiemet informacijos apie egzaminų rezultatus abiturientai turėtų ieškoti savo mokyklose

Galbūt aktualu tai, jog tarptautinius užsienio kalbų egzaminus ne žemesniu nei B2 lygiu išlaikę abiturientai atleidžiami ir nuo užsienio kalbų įskaitų mokykloje, ir nuo užsienio kalbos egzamino. Tuo pasinaudojo gana didelė abiturientų grupė. Matyt, didesnė dalis jų rengiasi studijuoti užsienyje, tad dar prieš prasidedant brandos egzaminams spėjo išlaikyti tarptautinius užsienio kalbų egzaminus. Tačiau aš patarčiau neskubėti ir galbūt neatsisakyti mūsų egzamino, nes niekada negali žinoti, kada jo rezultato prireiks.

Ateityje panašų principą, manau, galėsime pritaikyti ir kompiuterinio raštingumo įskaitai. Jei žmogus turi išlaikęs tarptautinį ECDL kompiuterinio raštingumo egzaminą, tai turėtume įskaityti kompiuterinio raštingumo įskaitą.

Svarbu ir tai, kad šiemet NEC nepasirašė sutarčių su bendrovėmis, anksčiau teikusiomis informaciją apie egzaminų rezultatus trumposiomis SMS žinutėmis. Kitais metais pabandysime patys pasiūlyti viešąją paslaugą. Ja naudodamasis abiturientas nemokamai galės pamatyti savo atsakymų lapus ir įvertinimą. O šiemet informacijos abiturientai turėtų ieškoti savo mokyklose.

Zenekos nuotraukos

Kristina Urbaitytė